- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 2KT-21/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Arūno Rudzinsko 2012 m. vasario 22 d. raštu Lietuvos apeliaciniam teismui perduota civiline byla Nr. 2-371-425/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-371-425/2012 su K. C. ieškiniu atsakovams V. D. ir R. D. dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo.
Civilinėje byloje atsakovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui L. M. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2012 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino nušalinimo pareiškimo. Atsakovas mano, kad nušalinimo pareiškimas išspręstas neobjektyviai ir visas Panevėžio apygardos teismas yra šališkas. Nurodo, kad šią civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas sutiko apklausti ieškovo nurodytus liudytojus, o atsakovo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu KB „Anykščių kredito uniją” tenkinti atsisakė. Todėl atsakovas reiškia nušalinimą visam Panevėžio apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas atmestinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).
Nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškimo turinio galima spręsti, kad reiškiamas nušalinimas visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams. Atsakovo V. D. keliamos abejonės Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumu dėl priimtų procesinių sprendimų yra susijusios su teismo veikla – teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien ta aplinkybė, kad asmuo nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nesudaro pagrindo abejoti visų tame teisme dirbančių teisėjų nešališkumu. Atsakovas nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Atsakovo reiškiama abejonė dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų galimo šališkumo grindžiama tik subjektyvia nuomone, todėl neduoda pagrindo išvadai, kad šio apygardos teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, kad Panevėžio apygardos teismas gali nešališkai išnagrinėti šią civilinę bylą.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovo V. D. pareiškimas dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-371-425/2012 nagrinėjimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Atmesti atsakovo V. D. pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-371-425/2012 nagrinėjimo.