Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko V. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2017 m. vasario 18 d., apie 18.00 val., Rietavo sav., kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda 155 kilometre, automobiliu „Mercedes-Benz S320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 2000 vnt. cigarečių pakelių „Fest“ ir 1000 vnt. cigarečių pakelių „Fest7“, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais (banderolėmis), kuriuos J. B. įsigijo iš nenustatyto asmens. Laikytų cigarečių pakelių bendra muitinė vertė – 7500 Eur, t. y. viršijanti 50 minimalių gyvenimo lygių. J. B. pakartotinai per metus padarė analogišką administracinį teisės pažeidimą. Šiais veiksmais J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos taisyklių“ 3.1.2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnio 8 dalyje.

Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. nutarimu pripažino J. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 8 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 5400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) baudą, kartu konfiskuojant 2000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ ir 1000 vnt. pakelių cigarečių „Fest7“.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas V. P. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, konfiskuojant transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad J. B. yra ne kartą baustas už analogišką nusižengimą, kuris priskiriamas prie pavojingesnių, sukeliančių didelį pavojų mokestiniams santykiams, nusižengimų. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti, ir jei gabenimas be tokios transporto priemonės nebūtų įmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-215/2009, Nr. N62-2803/2010, Nr. N375-320/2012; Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-67-462/2014, Nr. ATP-78-174/2014; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-394-318/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-512-332/2013 ir kt.). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. B. neteisėtai gabeno didelį kiekį (3000 pakelių) cigarečių automobiliu „Mercedes-Benz S320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir fiziškai nebūtų galėjęs gabenti tokį kiekį be automobilio, be to, J. B. nurodė, kad minėtas cigaretes gabeno iš Vilniaus į Klaipėdos r., t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darydamas ANK 209 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, panaudojo automobilį kaip nusižengimo priemonę.

Asmenims, neteisėtai disponavusiems akcizais apmokestinamomis prekėmis, sankcijoje už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 8 dalyje, yra numatytas prekių bei gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, priverstinis neatlygintinis konfiskavimas, kuris yra numatytas kaip privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda (ANK 209 straipsnio 10 dalis). Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Už ANK 29 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad SIA „(duomenys neskelbtini)” Lietuvos filialas sudarė automobilio „Mercedes-Benz S320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis bei lizingo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors J. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra pažeidėjo sūnus S. B., o automobilio „Mercedes-Benz S320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, naudotojo teisės priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas taip pat yra pažeidėjo sūnus S. B., tačiau pagal J. B. duotą paaiškinimą – jis yra faktinis minėto automobilio naudotojas.

ANK 209 straipsnyje numatyti nusižengimai yra priskiriami tyčiniams nusižengimams. Teisės pažeidėjas supranta, kad, veždamas akcizais apmokestinamas prekes, pažeidžia įstatymus ir to nori. Darydamas šį nusižengimą, jis sąmoningai naudojasi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu, t. y. automobiliu. Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudaro tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ir naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas. Turto savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika.

Be to, lizinguojamo turto praradimas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. kaltės neatleidžia nuo prievolės pagal nustatytą grafiką mokėti įmokas lizingo bendrovei. Antra, lizingo bendrovei manant, kad yra tam pagrindas, ji gali inicijuoti lizingo sutarties nutraukimą, kaip numatyta lizingo sutarties sąlygose ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnyje, su visomis kylančiomis teisinėmis pasekmėmis lizingo gavėjui. Taikant administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, kai transporto priemonė yra pažeidėjo įgyjama lizingo sutarties pagrindu, lizingo bendrovės, t. y. trečiojo asmens, padėtis iš esmės pasunkėja tuo, kad lizingo bendrovė netenka galimybės susigrąžinti perduotą automobilį natūra, tačiau tai, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, vertintina kaip verslo rizika ir neturi prioriteto prieš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimo siekį.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. B. prašo atmesti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko V. P. apeliacinį skundą ir palikti galioti 2017 m. kovo 17 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą.

Atsiliepime nurodoma, jog įmonės vadovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad J. B. panaudodamas transporto priemonę darys administracinį nusižengimą, nes tėvas ir sūnus gyvena atskirai. Atsiliepime teigiama, kad automobiliu buvo leista pasinaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B. tėvui J. B., dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkvedžiu. J. B. tuo metu neturėjo transporto priemonės, o atlikti jam priskirtas funkcijas be transporto priemonės buvo sudėtinga. Kadangi J. B. yra labai atsakingas, pareigingas darbuotojas, niekada nepadaręs jokių darbo drausmės ar kitų pažeidimų, jam buvo leista laikinai pasinaudoti anksčiau minėta transporto priemone. Taigi įmonės vadovas, nors ir yra J. B. sūnus, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad J. B. įsigis cigarečių ir jas parsigabens minėta transporto priemone. Papildomai pažymima, jog J. B. buvo leista naudotis transporto priemone tik tiek, kiek reikalinga pareigoms atlikti. Taip pat jam buvo leista pasinaudoti automobiliu, susitvarkant savo buitį, bet to, kad J. B. sugalvos neteisėtai įsigyti ir parsivežti akcizais apmokestinamų prekių, įmonės vadovas negalėjo žinoti.

Atsiliepime nurodoma, kad šiuo metu pats J. B. neigiamai vertina savo poelgį. Dėl neleistino krovinio (cigarečių) įsigijimo, transportavimo paaiškino, jog, būnant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turgavietėje, nepažįstamas vyriškis jam pasiūlė pigiau įsigyti cigarečių ir jis sutiko. J. B. niekada neužsiėmė neteisėta veikla, savo poelgį vertina kaip nesusipratimą ir labai gailisi. Turimais duomenimis, J. B. už analogišką nusižengimą yra baustas vieną kartą pinigine bauda, baudą yra sumokėjęs, o tai leidžia manyti, kad jis dėl savo elgesio padarė išvadas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti ir jei gabenimas be transporto priemonės nebūtų įmanomas. Atsiliepime tvirtinama, kad transporto priemonė šiuo konkrečiu atveju nebuvo pritaikyta administraciniam nusižengimui daryti, o J. B. neturėjo tikslo įsigyti ir parsigabenti cigaretes, nes į (duomenys neskelbtini) jis vyko asmeniniais tikslais. Dėl sukeltų įmonei didžiulių nepatogumų, veiklos trikdžių nesant transporto priemonės išgyvena ir pats J. B. Įmonės vadovas sutinka, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nubausti, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens nebausti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Atsiliepime į apeliacinį skundą J. B. prašo atmesti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko V. P. apeliacinį skundą ir palikti galioti 2017 m. kovo 17 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą.

Atsiliepime nurodoma, jog įmonės vadovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad J. B. panaudodamas transporto priemonę darys administracinį nusižengimą, nes tėvas ir sūnus gyvena atskirai, jokiais buitiniais ar asmeniniais klausimais tarpusavyje nesitaria. Atsiliepime pažymima, jog J. B. savo kaltę pripažįsta, laikosi įstatymų, yra doras ir sąžiningas pilietis. J. B. paprašė įmonės vadovo leisti su transporto priemone parsivežti būtinus daiktus buičiai sutvarkyti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog cigaretes įsigijo savo reikmėms, nes buvo pigiau, tačiau tai nėra pagrindas konfiskuoti įmonei priklausantį automobilį. Pats J. B. pripažįsta, kad dėl jo padaryto administracinio teisės nusižengimo įmonei kilo labai daug sunkumų, t. y. transporto priemonė sulaikyta, įmonė negali ja naudotis, o tai atsiliepia įmonės veiklai.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog J. B. yra atsakingas, pareigingas darbuotojas, niekada nepadaręs jokių darbo drausmės ar kitų pažeidimų, todėl jam ir buvo leista laikinai pasinaudoti anksčiau minėta transporto priemone. Nors įmonės vadovas yra J. B. sūnus, tačiau jis negalėjo žinoti, kad tėvas minėta transporto priemone neteisėtai gabens akcizais apmokestinamas prekes. J. B. šia transporto priemone nuolat nesinaudojo, buvo leista naudotis tik tiek, kiek reikalinga pareigoms atlikti. Aptariamu atveju J. B. buvo leista pasinaudoti automobiliu, susitvarkant buitį, o to, kad važiuodamas jis įsigis ir minėta transporto priemone neteisėtai parsigabens cigaretes, nei įmonės vadovas, nei pats J. B. nežinojo, kadangi šito daryti iš anksto neplanavo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu J. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 209 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto administracinio teisės nusižengimo padarymą. Ginčo dėl šio nusižengimo nėra, todėl, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad teismas nepagrįstai neskyrė automobilio, kaip gabenimo priemonės, konfiskavimo. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Pagal ANK 209 straipsnio 10 dalį už šio straipsnio 6, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimą. Taigi nagrinėjamu atveju aktualioje įstatymo normoje priemonės, kuria buvo gabenamos prekės, konfiskavimas numatytas ne kaip alternatyvi, o kaip privaloma nuobauda. Vis dėlto teismas, spręsdamas klausimą dėl tokios priemonės konfiskavimo, privalo įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, ar yra visos būtinos sąlygos, kurioms esant tokia transporto priemonė gali būti konfiskuojama.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas nutarime pažymėjo, jog automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. B. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandos vežimui, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad J. B. iš Vilniaus į Klaipėdą neteisėtai gabeno 2000 vnt. cigarečių pakelių „Fest“ ir 1000 vnt. cigarečių pakelių „Fest7“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais (banderolėmis), t. y. iš viso neteisėtai buvo gabenama 3000 vnt. cigarečių pakelių. Pagal susiformavusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota pažeidimui daryti, t. y. tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti ar jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie automobilio konfiskavimo pagrindai yra alternatyvūs, t. y. savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito, todėl automobilio konfiskavimas taikomas esant bent vienam iš jų. Taigi akivaizdu, jog 3000 vnt. cigarečių pakelių J. B. iš Vilniaus į Klaipėdą be transporto priemonės nebūtų galėjęs persigabenti, todėl laikytina, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo būtinas administracinio nusižengimo padarymui, t. y. turi būti laikomas administracinio nusižengimo padarymo priemone. Vis dėlto vien aplinkybės, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra administracinio nusižengimo priemonė, nepakanka priimti sprendimui dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Pažymėtina, jog konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatose yra numatytos šios taisyklės išimtys. Taigi gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų.

Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmosios sąlygos egzistavimas – perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (kitos sąlygos nagrinėjamu atveju nėra aktualios). Transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. B. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuosavybės teise automobilis priklauso SIA „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. B. ar pats lizingo davėjas, kuriam automobilis priklauso nuosavybės teise, būtų žinoję, jog transporto priemonė bus naudojama kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo papildomai pažymėtina, jog nors S. B. yra J. B. sūnus, tačiau giminystės pagrindas savaime nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog įmonės vadovas galėjo ir turėjo žinoti apie būsimą administracinį nusižengimą, tuo labiau, jog, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B., nors administracinis nusižengimas ir buvo padarytas tyčia, tačiau jis nebuvo iš anksto suplanuotas, t. y. J. B., vykdamas į Vilnių, neketino įsigyti ir neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamų prekių, todėl apie tokius neteisėtus jo veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas negalėjo žinoti. Apibendrinant visa tai, kas aptarta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinos sąlygos transporto priemonės konfiskavimui – asmuo, kuriam automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise, perleisdamas transporto priemonę J. B. nežinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Taip pat yra būtina aptarti aplinkybę, jog nuosavybės teise automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso SIA „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdo transporto priemonę kaip lizingo gavėjas. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad automobilio savininkas SIA „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, perduodamas automobilį (bet ne jo nuosavybės teisę) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, būtų žinojęs ar turėjęs žinoti, kad jam priklausančią transporto priemonę nusižengimui padaryti panaudos / galės panaudoti koks nors trečiasis asmuo (ne lizingo sutartyje nurodytas lizingo gavėjas), taip pat nenustatyta, jog egzistuoja kokia nors kita ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) pakeitimams, kuriuose iš esmės buvo numatytos analogiškos sąlygos kaip ir ANK 29 straipsnio 4 dalyje, dar palyginti negausi teismų praktika dėl lizingo davėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo nėra vieninga, joje randama apeliacinės instancijos teismų sprendimų tiek nekonfiskuoti transporto priemonės (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-16-348/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-60-309/2017), tiek ir taikyti transporto priemonės konfiskavimą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-46-462/2017).

Bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustačius, kad automobilio naudotoja (lizingo gavėja) UAB „(duomenys neskelbtini)“, perleisdama naudojamą automobilį pažeidėjui, būtų žinojusi, jog automobilis bus naudojamas administraciniam teisės nusižengimui daryti, nėra jokio pagrindo ir išvadai, jog transporto priemonės savininkas SIA „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas su jam priklausančia transporto priemone elgėsi nerūpestingai, sudarydamas galimybę padaryti administracinį nusižengimą. Iš to išeina, jog byloje nenustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos – transporto priemonės, kuria naudodamasis J. B. padarė nusižengimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog J. B. pažeidimus, susijusius su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, vykdo pakartotinai, po prieš tai buvusio analogiško pažeidimo praėjus penkiems mėnesiams, neturi esminės reikšmės, sprendžiant automobilio konfiskavimo klausimą, jei nėra bent vieno iš dviejų alternatyvių pagrindų (transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti arba gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas), kuriais remiantis galima taikyti transporto priemonės konfiskavimą pažeidėjui, arba nesama sąlygų, kurios leistų konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pritaikius automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra būtų iš esmės pažeista, kadangi, taikant transporto priemonės konfiskavimą, kai transporto priemonė yra įgyjama lizingo sutarties pagrindu, lizingo bendrovės, t. y. trečiojo asmens, padėtis iš esmės pasunkėja tuo, kad lizingo bendrovė netenka galimybės susigrąžinti perduotą automobilį natūra. Tokia situacija negali būti vertinama tik kaip įprasta verslo rizika, kadangi, taip taikant ir išaiškinant įstatymo normas, lizingo davėjui būtų uždedama nepagrįstai didelė pareiga kontroliuoti lizingo gavėjui perleisto lizingo objekto naudojimą, nes kitaip neįmanoma konstatuoti, jog lizingo davėjas bei lizingo gavėjas turėjo ir galėjo žinoti, kad perleistas turtas bus panaudotas priešingai įstatyme įtvirtintiems reikalavimams ar draudimams. Taigi pirmosios instancijos teismas, netaikydamas transporto priemonės konfiskavimo, atsižvelgė į reikšmingų bylos aplinkybių visumą (ANK 567, 569 straipsniai).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas nusistovėjusios teismų praktikos, teisėtai ir pagrįstai neskyrė administracinės nuobaudos – transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.