Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-02-21 · Byla Nr. ATP-60-309/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
ATP-60-309/2017
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00972-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Advokatai
Valdas Vyšniauskas
Administracinė byla Nr. ATP-60-309/2017Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00972-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.; 2.7.4.7.; 3.26.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal UAB „N. F. L.“ atstovo advokato Valdo Vyšniausko apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo S. B. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį 1 303 Eur bauda su transporto priemonės „Hyundai i40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 8 Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda 1 303 Eur bauda su transporto priemonės „Hyundai i40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nubaustas už tai, kad 2016 m. gruodžio 5 d. 17.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „N. F. L.“ priklausantį automobilį „Hyundai i40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis 2,00 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti (neįvykdęs sąlygų vairuotojo pažymėjimui atsiimti), nepateikė automobilio techninės apžiūros dokumento. Tokiais veiksmais S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu UAB „N. F. L.“ atstovas advokatas V. Vyšniauskas prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą: netaikyti automobilio „Hyundai i40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „N. F. L.“, konfiskavimo.

Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakomybė už veiksmus, kuriuos atliko S. B., buvo numatyta ATPK , kuris nuo 2017 m. sausio 1 d. neteko galios – šį teisinį reguliavimą pakeitė nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad švelnesnė administracinė atsakomybė inter alia yra kai ANK už atitinkamą pažeidimą nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos. Tiek ATPK, tiek ir ANK atitinkami specialiosios dalies straipsniai (ATPK 129 straipsnis, ANK 424 straipsnio 4 dalis) numato atsakomybę asmenims už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Taip pat abu nurodyti teisės aktai dėl padaryto aptariamo pažeidimo numato galimybę skirti transporto priemonės konfiskavimą. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad ATPK Bendrosios dalies 26 straipsnio 1 dalyje aptariant papildomą administracinio poveikio priemonę – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimą, buvo nurodyta, kad gali būti konfiskuojamas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus to paties straipsnio antrojoje dalyje numatytas išimtis, kurių viena yra ta, kad kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis daiktas galėjo būti konfiskuojamas, kai padaromas ATPK 129 straipsnyje numatytas pažeidimas. Iš esmės analogiškas reguliavimas dėl administracinio poveikio priemonių, kuomet padaromas byloje nagrinėjamas pažeidimas, yra numatytas ir atitinkamuose ANK straipsniuose – bendrosios dalies 29 straipsnis, specialiosios dalies 424 straipsnio 4 dalis. Šiame kontekste pažymima, jog ANK nustatant galimybę konfiskuoti turtą, kuris nuosavybės teise nepriklauso pažeidėjui, yra įtvirtintas kitoks teisinis reguliavimas, nei nustatyta ATPK. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus to paties straipsnio 4 dalyje nustatytus išimtis. Apeliantas akcentuoja, kad tarp ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardintų kodekso straipsnių, dėl kurių pažeidimo gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui priklausantis turtas, nėra nurodytas 424 straipsnis, kuris aptariamu atveju taikytinas pažeidėjui. Mano, kad dėl to galima pagrįstai teigti, jog padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje, o tai atitiktų ATPK 129 straipsnį, numatytą administracinį nusižengimą, ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimas nėra galimas. Pasak apelianto, esant nurodytoms aplinkybėms, S. B. padaryta veika turėtų būti perkvalifikuota iš ATPK 129 straipsnio į ANK 424 straipsnio 4 dalį ir, sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, turėtų būti netaikomas transporto priemonės „Hyundai i40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Skunde taip pat nurodoma, kad S. B. pažeidimo padarymo metu buvo tik automobilio vairuotojas, o nuosavybės teisės į automobilį priklauso UAB „N. F. L.“, kuri 2016 m. lapkričio 24 d. Finansinės nuomos (lizingo) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – lizingo sutartis) pagrindu transporto priemonę išnuomojo ūkininkui S. B., suteikdama teisę jam naudotis ir valdyti automobilį. Kartu apeliantas pažymi, kad sprendžiant automobilio, kuris priklauso ne teisės pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui, klausimą, būtina nustatyti, ar turto savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Atkreipia dėmesį, kad įstatymas lizingo davėjui be kita ko suteikia teisę ir galimybę užtikrinti netrukdomą lizingo gavėjo daikto valdymą, ribojant trečiųjų asmenų teises, reikalavimo teises, nukreiptas į lizingo dalyką. Mano, kad atsižvelgus į lizingo teisiniams santykiams būdingą specifiką nėra pagrindo teigti, jog lizingo davėjas ir automobilio „Hyundai i40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „N. F. L.“, perduodamas pagal lizingo sutartį šį automobilį valdyti ir naudotis lizingo gavėjui – S. B., buvo nepakankamai atidus, protingas bei rūpestingas ir dėl to turėtų atsakyti už tai, kad S. B. pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Akcentuoja, kad lizingo sutartis įpareigoja lizingo gavėją automobilį valdyti ir naudoti taip, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir lizingo sutarties reikalavimai, o tai rodo, kad lizingo davėjas ėmėsi priemonių ir elgėsi kaip atidus ir rūpestingas savininkas saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo.

Be to, apeliantas nurodo manantis, kad atsižvelgiant į tai, jog likusi pagal sutartį už automobilį mokėtina suma yra ne mažesnė kaip 27 509 Eur, palikus pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą UAB „N. F. L.“ patirtų nepagrįstai didelę turtinę žalą, kurios, tikėtina, neatgautų arba jos atgavimas būtų labai apsunkintas, tokiu atveju automobilio konfiskavimas labiau nubaustų ne pažeidėją S. B., o lizingo davėją UAB „N. F. L.“, o tai nebūtų suderinama su ATPK 20 straipsnyje (ANK 22 straipsnyje) įtvirtintais administracinės nuobaudos tikslais, paskirtimi bei jų įgyvendinimu, nes sankcijos, pasireiškiančios UAB „N. F. L.“ priklausančio turto konfiskavimu, taikymas nagrinėjamoje situacijoje nebūtų nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas.

UAB „N. F. L.“ atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad bendrovė apie teismo posėdį sužinojo tik 2016 m. gruodžio 20 d., o posėdis buvo rengiamas 2016 m. gruodžio 22 d., taigi, buvo tik dvi nepilnos darbo dienos pasirengti bylos nagrinėjimui. Esant tokioms aplinkybėms teigia, kad yra pagrindas išvadai, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo inter alia išspręstas automobilio konfiskavimo klausimas, priimtas išsamiai neišsiaiškinus visų ginčytinų ir svarstytinų aplinkybių bei neužtikrinus konfiskuotino automobilio savininko teisės į nuosavybės gynimą ir teisingą procesą. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir yra keistinas dalyje dėl automobilio konfiskavimo priimant sprendimą automobilio nekonfiskuoti.

Atsiliepimu į UAB „N. F. L.“ atstovo apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas prašo palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

UAB „N. F. L.“ atstovo advokato V. Vyšniausko apeliacinis skundas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos yra nubaustas skundžiamu nutarimu, S. B. padarė būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas vidutinis 2,00 promilės girtumas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, numatyta baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis), o pagal ANK 3¹ straipsnio nuostatas už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka, S. B. veikų perkvalifikavimo pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK klausimas negali būti svarstomas.

ATPK 129 straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Be to, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Pagal ATPK 26 straipsnio 2 dalies nuostatas ATPK 129 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Kartu pažymima, kad teismų praktikoje konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2AT-21-746/2015).

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-746/2015).

Iš bylos matyti, kad automobilis „Hyundai i40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne S. B. – automobilio savininkas yra UAB „N. F. L.“ (b. l. 4, 29), o S. B. šiuo automobiliu naudojosi 2016 m. lapkričio 24 d. Finansinės nuomos (lizingo) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (lizingo davėjas – UAB „N. F. L.“, lizingo gavėjas – ūkininkas S. B., b. l. 47, 48, 49–50, 51). Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, minėta lizingo sutartis (sutarties 4.1. punktas) įpareigoja lizingo gavėją automobilį valdyti ir naudoti taip, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir lizingo sutarties reikalavimai, o tai rodo, kad lizingo davėjas pagal savo galimybes ėmėsi priemonių apsaugoti transporto priemonę nuo neteisėto naudojimo. Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad UAB „N. F. L.“ su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, kad sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingai visuomenės interesams. Šiuo atveju, sankcijos, pasireiškiančios UAB „N. F. L.“ priklausančio turto konfiskavimu, taikymas nagrinėjamoje situacijoje nebūtų nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebūtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju yra pagrindas nekonfiskuoti UAB „N. F. L.“ priklausančio automobilio „Hyundai i40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria taikytas minėto automobilio konfiskavimas, keičiama.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas UAB „N. F. L.“ apie teismo posėdžio vietą ir laiką informavo 2016 m. gruodžio 14 d. pranešimu (b. l. 31), nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad netinkamai, t. y. per vėlai, pranešdamas apie posėdį teismas neužtikrino konfiskuotino automobilio savininko teisės į nuosavybės gynimą ir teisingą procesą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimą pakeisti.

S. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą, palikti paskirtą 1 303 Eur baudą ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinus S. B. pagal ATPK 129 straipsnį ir ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį paskirtas administracines nuobaudas, galutinę nuobaudą paskirti 1 303 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas