Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-13 · Byla Nr. ATP-16-348/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-13
Bylos Nr.
ATP-16-348/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-16-348/2017
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-07392-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimo, P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K., administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 25 d., 12.20 val., (duomenys neskelbtini) , P. K. vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti kai ji yra atimta ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,81 promilės neblaivumas. Vairuodamas transporto priemonę su savimi neturėjo ir nepateikė transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentų, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus. Tokia P. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį ir 130² straipsnį. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu P. K. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 130² straipsnyje, ir skyrė administracines nuobaudas: už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, skyrė administracinę nuobaudą – 5 Eur (penkių eurų) baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį, skyrė administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės – automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB “ (duomenys neskelbtini)”, konfiskavimo. Pritaikė ATPK 33 straipsnio 2 dalį ir paskyrė nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskyrė 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės – automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB “ (duomenys neskelbtini)”, konfiskavimo. P. K., paskirtos 1200 eurų (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudos mokėjimą išdėstė 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, nuo 2016 m. gruodžio mėn. kas mėnesį sumokant po 100 Eur (vieno šimto eurų) baudos dalį. Nesutikdama su priimtu 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu, Institucija apeliaciniu skundu prašė, pakeisti skundžiamą nutarimą ir taikyti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą transporto priemonės konfiskavimą.Institucija apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas individualizuodamas nuobaudą netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė) konfiskavimo klausimą.Skunde teigiama, jog Kauno apylinkės teismas netinkamai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio normą, atmestinai ir formaliai įvertino pažeidėjo asmenybę, kitus jį charakterizuojančius duomenis bei su nuobaudos individualizavimu susijusius duomenis, ko pasėkoje nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, t.y. iš vis neskyrė papildomos sankcijoje numatytos nuobaudos, nepateikdamas teisiškai pagrįstų tokios išvados motyvų.Institucijos teigimu, P. K. linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus tarp jų ir už KET pažeidimus. Be to, vienerių metų laikotarpyje padarė tą patį šiurkštų pažeidimą, o praeityje net tris kartus yra baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio iš kurių vieną kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam neturint teisės vairuoti transporto priemones. Skunde pažymima ir tai, jog P. K. automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės, kai ji yra atimta už šiurkštų KET pažeidimą. Tai tik patvirtina jo sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą. Institucijos įsitikinimu duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadas ir pagrįstai pripažinti P. K. atitinkant ATPK 30¹ str. reikalavimus nėra. Skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, sprendimo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais jų teisingumą bei pagrįstumą ir jų patikimumą patvirtinančiais duomenimis.Apeliaciniame skunde teigiama, kad P. K. paskyrus papildomą nuobaudą - ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Institucija pažymi, jog transporto priemonės savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti žalą. Transporto priemonės konfiskavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam

asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto

priemonės konfiskavimo.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas atmetamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3¹ straipsnis numato tai, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Analizuojant Įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti veiką P. K. atžvilgiu nėra. P. K. nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 25 d., 12.20 val., (duomenys neskelbtini), P. K. vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti kai ji yra atimta ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,81 promilės neblaivumas. Vairuodamas transporto priemonę su savimi neturėjo ir nepateikė transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentų, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Šios neginčytinos bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pagal naujai galiojantį ANK, perkvalifikavus veiką, P. K. atsakomybė tik pasunkėtų, nes už transporto priemonių vairavimą esant vidutinio ar sunkaus girtumo laipsniui, kaltininkui numatoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Konstatavus aukščiau minėtą išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas. Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 130² straipsnyje. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su teismo sprendimu, neskirti P. K. papildomos ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos. Institucija prašė, pakeisti skundžiamą nutarimą ir taikyti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą transporto priemonės konfiskavimą.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje netaikyti transporto priemonės konfiskavimo pagal teismo nustatytas aplinkybes ir nutarime išdėstytus motyvus neprieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, kuri buvo aktuali pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21/2015 ir kt. buvo išaiškinta, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas, neskiriant transporto priemonės konfiskavimo, galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-21/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Institucijos skundo teiginiai, kad turto savininkas nebuvo pakankamai rūpestingas, nėra pakankamai argumentuoti ir jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl transporto priemonės konfiskavimo netaikymo.ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo 1 158 iki 1 448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo 1 158 iki 1 592 eurų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma papildoma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio 1 dalyje (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija) dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes švelnina administracinio teisės pažeidimo baudžiamumą, susiaurina ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Šiuo metu konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta svetimo daikto konfiskavimo sąlyga susiaurina ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankio, kuris priklauso kitam asmeniui (ne pažeidėjui), paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes.Norint taikyti ATPK 26 straipsnyje numatytą administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą, reikia išsiaiškinti, kam pažeidimo padarymo metu priklausė automobilis. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijos konfiskuoti prašomas automobilis Audi A4 WW Audi S4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymo įrankis. Taigi, tai atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, jog konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis. Tačiau šis automobilis yra ne pažeidėjo P. K., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuosavybė.Kaip matyti iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo (b. l. 26), minėta bendrovė ir P. K. 2016 m. vasario 2 d. yra sudarę lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį pagal kurią lizingo gavėjas (P. K.) nuosavybės teisę į automobilį Audi A4 WW Audi S4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji suteikė P. K. teisę valdyti ir naudotis transporto priemonę lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu. P. K. transporto priemonę valdo bei naudojasi išperkamosios nuomos pagrindu su teise ją išsipirkti. Sutartimi P. K. buvo įpareigotas nenaudoti automobilio neteisėtiems veiksmams atlikti. Kaip jau minėta, kad vadovaujantis ATPK 26 straipsniu gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, yra bent viena iš ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad automobilio savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, perduodama automobilį (bet ne jo nuosavybės teisę) P. K. pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, būtų žinojusi ar turėjusi žinoti apie jai priklausančios transporto priemonės panaudojimą pažeidimui padaryti, Byloje nėra atskleista jokių aplinkybių, kad transporto priemonės savininkė su jai priklausančia transporto priemone elgėsi nerūpestingai, sudarydama galimybes padaryti administracinį pažeidimą. Be paminėtų aplinkybių svarbu tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su pažeidimo padarymu susijęs, be to, šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Be to, nėra duomenų apie buvimą kitų ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų, kai gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio konfiskavimas pagal galiojančios redakcijos ATPK 26 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis) tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė