Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d. apie 14 val. ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią UAB (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,03 prom. alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio, kai jai buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, nes nepagrįstai savo nutarime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors pats pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš 2016-08-15 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad R. K. su pažeidimu sutinka ir gailisi. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė automobilio „Škoda“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra ne administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. nuosavybė, konfiskavimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str., konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Kadangi nė vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 2 dalyje numatytų atvejų pirmosios instancijos teismas nenustatė, automobilio konfiskavimas yra nepagristas ir neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ str. numato, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. redakcija numato, jog tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (2016 03 25 įstatymas Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428). Kaip matyti iš pateikto reglamentavimo, už šios nutarties nustatomojoje dalyje atskleistą R. K. iki 2017 m. sausio 1 d. padarytą veiką, turinčią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ str., apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktai R. K. nepripažino Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p. numatytos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pripažinti šią administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra jokio pagrindo, nes ji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepripažino jai inkriminuojamo pažeidimo, nurodė, kad ji transporto priemonę vairavo blaivi, dėl eismo įvykio metu išsiskleidusių oro pagalvių jai pradėjo iš burnos bėgti kraujas, todėl ji bandė automobilyje turėtu alkoholiu prasiskalauti burną. Mano, kad skalaudama galėjo nugerti kažkiek alkoholio (b. l. 41 – 42). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio skundo teiginiai, jog pažeidėja R. K. prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, atmestini kaip neatitinkantys tikrovės. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. 1 d. be kita ko numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. R. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo R. K. skirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. sankcijos vidurkį, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę.

Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numatytos papildomos privalomos nuobaudos – automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, taikymas. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. balandžio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir L. K. sudarė lizingo sutartį Nr. LT111841 (toliau – lizingo sutartis), kuria UAB (duomenys neskelbtini) įpareigojo lizingo gavėjui perduoti automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdyti ir naudotis. 2016 m. balandžio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) su L. K. nurodytu pardavėju UAB (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise ir tos pačios dienos turto priėmimo – perdavimo aktu šį automobilį perdavė L. K.. Turto išpirkimo laikotarpio pabaiga 2019-04-15 (b. l. 58 – 72). Administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos vyras L. K. yra jūreivis ir yra išvykęs, faktinė automobilio naudotoja yra ji, nes vyras neturi teisių, lizingo įmokas moka kartu su vyru, nes jų lėšos bendros (b. l. 96). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, dėl aplinkybės, jog dar nėra sumokėtos visos įmokos ir minėtas automobilis „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dar nėra pilnai išpirktas, nemato kliūčių taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numatytos papildomos privalomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

Pirma, lizinguojamo turto praradimas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. kaltės neatleidžia nuo prievolės pagal nustatytą grafiką mokėti įmokas lizingo bendrovei. Antra, lizingo bendrovei manant, kad yra tam pagrindas, lizingo bendrovė gali inicijuoti lizingo sutarties nutraukimą kaip tą numato lizingo sutarties sąlygos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 str. su visom iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis lizingo gavėjui. Taikant administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, kai transporto priemonė yra pažeidėjo įgyjama lizingo sutarties pagrindu, lizingo bendrovės, t. y. trečiojo asmens, padėtis iš esmės pasunkėja tuo, kad lizingo bendrovė netenka galimybės susigrąžinti perduotą automobilį natūra, tačiau tai, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, vertintina kaip verslo rizika ir tai neturi prioriteto prieš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimo siekį. Juolab, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių garantijų, kad, panaikinus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numatytą papildomą privalomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) faktinė valdytoja ir naudotoja neliktų administracinėn atsakomybėn patraukta R. K..

Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo R. K. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę. Apeliaciniu skundu prašomas administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, sutrumpinimas ir administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, netaikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas liktų neužtikrintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.