Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir pareiškimo apie palikimo atsisakymą pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. V. B. ir D. B. yra pareiškėjos tėvai, kurių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau ištuoka civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota tik (duomenys neskelbtini), nes tėvai dar kurį laiką gyveno kartu ir po santuokos nutraukimo. (duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu pareiškėjos tėvo V. B. vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas V. B. mirė. Nei pareiškėja, nei jos motina D. B. nieko nežinojo apie tai, kad V. B. turėjo įsigijęs šį žemės sklypą. Nors pareiškėja yra vienintelė V. B. dukra, bendravo su tėvu, tačiau jis niekada jai nebuvo sakęs apie kokį nors jo turimą žemės sklypą. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad tėvas neturėjo jokio turto, pasitikėdama tėvu, duomenų nekilnojamojo turto registre netikrino. Siekdama išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, 2017 m. balandžio 3 d. Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Rasytei Gudienei pateikė pareiškimą apie palikimo atsisakymą būdama įsitikinusi, kad tėvas jokio turto neturėjo.

Apie tėvo V. B. vardu registruotą žemės sklypą pareiškėja sužinojo tik 2022 m. gegužės mėnesį iš savo motinos D. B., kuriai 2022 m. gegužės 23 d. raštu Nacionalinė žemės tarnyba pranešė apie tai, kad jos tėvo V. B. vardu yra registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Nurodydama, kaip apie tėvo turėtą žemės sklypą sužinojo jos motina D. B., pareiškėja nurodė šias aplinkybes. Tėvų santuokos nutraukimo metu galiojo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. 40 straipsnyje buvo nustatyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Taigi, pareiškėjos tėvų santuoka pasibaigė tik (duomenys neskelbtini), kai santuokos nutraukimas buvo įregistruotas metrikacijos įstaigoje. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, de jure (lot. pagal įstatymą) dar gyvendama santuokoje su V. B., pareiškėjos motina D. B. įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Siekdama jį parduoti, pareiškėjos motina iš notarės sužinojo, kad šis turtas priklauso ir V. B., kadangi jis įsigytas iki jų ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos skyriuje. Siekdama inicijuoti V. B. dalies palikimo perėjimą valstybei, pareiškėjos motina kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. 2022 m. gegužės 23 d. gavo atsakymą, iš kurio sužinojo ir apie V. B. įsigytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pateikdama teisinius argumentus dėl palikimo atsisakymo pareiškėja nurodo, kad atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą, todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais. Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies reikalavimą. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjos sudarytas palikimo atsisakymo sandoris negali būti laikomas galiojančiu, nes jis yra sudarytas pareiškėjai iš esmės suklydus, t. y. turi valios trūkumų. Jeigu pareiškėja būtų žinojusi apie tėvo nuosavybės teises į žemės sklypą, tai tikrai nebūtų atsisakiusi palikimo. Nežinojimas apie po santuokos nutraukimo tėvo įgytą žemės sklypą ir buvo suklydimas dėl esminių aplinkybių, kurių nežinojo nei pareiškėja, nei jos mama. Vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nurodo, kad jos nurodyta aplinkybė – nežinojimas apie realų tėvui priklausiusio žemės sklypo egzistavimą – ir buvo suklydimas dėl esminių aplinkybių, todėl laikytinas esminiu, kas sudaro pagrindą pareiškėjos prašymą tenkinti ir pripažinti palikimo atsisakymą negaliojančiu.

Pateikdama teisinius argumentus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiškėja nurodo, kad CK 5.57 straipsnyje numatyta, jog palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Terminą palikimui priimti pareiškėja praleido tik dėl to, kad apie tėvui priklausiusį žemės sklypą sužinojo visai neseniai – 2022 m. gegužės mėnesį. Vos sužinojusi apie šio turto egzistavimą, pareiškėja, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, ėmėsi aktyvių veiksmų – per protingą laiko tarpą, siekdama įgyvendinti savo paveldėjimo teises, kreipėsi į notarą, advokatą, teismą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, kas patvirtina, kad pareiškėja vis tik išreiškė norą priimti tėvo V. B. palikimą nuo pat sužinojimo apie šio palikimo atsiradimą pradžios, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Tai leidžia daryti išvadą, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o termino atnaujinimas jokios neigiamos įtakos kitų įpėdinių teisėms ir teisėtiems interesams neturės, kadangi paveldėjimo byla nėra užvesta iki šiol, pareiškėja yra vienintelė įpėdinė pagal įstatymą.

Remdamasi išdėstytais argumentais prašo pareiškimą patenkinti, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento vienašalį sandorį – (duomenys neskelbtini) pareiškėjos R. B. pareiškimą apie palikimo atsisakymą iš esmės suklydus ir atnaujinti jai trijų mėnesių terminą palikimui po tėvo mirties priimti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra V. B. ir D. B. vienintelė dukra ir V. B. pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą. Pareiškėjos tėvų santuoka nutraukta teismo sprendimu (duomenys neskelbtini), tačiau civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruota tik (duomenys neskelbtini), todėl pagal santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnį laikoma pasibaigusia nuo jos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje dienos, t. y. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas V. B. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. B. mirė, paveldėjimo byla po jo mirties neužvesta. (duomenys neskelbtini) R. B. pareiškimu atsisakė priimti palikimą po tėvo mirties. Iš 2022 m. gegužės 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto pareiškėja sužinojo apie tėvo turėtą nekilnojamąjį turtą ir siekia panaikinti pareiškimą dėl atsisakymo priimti palikimą po V. B. mirties kaip sudarytą suklydus ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) susituokė V. B. ir D. B. (t. 1, el. b. l. 9). (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja R. B., kurios tėvai – D. B. ir V. B. (t. 1, el. b. l. 10). 1993 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp V. B. ir D. B. nutraukta (t. 1, el. b. l. 11). D. B. (duomenys neskelbtini) ištuoką įregistravo civilinės metrikacijos įstaigoje (t. 1, el. b. l. 14). (duomenys neskelbtini) V. B. mirė (t. 1, el. b. l. 15). (duomenys neskelbtini) R. B. Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Rasytei Gudienei pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo po tėvo V. B. mirties (t. 1, el. b. l. 16–17). Notarės pranešimas patvirtina, kad po V. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta (t. 1, el. b. l. 18). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) V. B. įgijo nuosavybės teisę į 2,3800 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi D. B. įgijo 0,0600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 12, 19). 2022 m. gegužės 10 d. raštu D. B. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama inicijuoti turto, likusio po V. B. mirties, palikimo priėmimą valstybės vardu, nes jai priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis priklauso ir jos buvusiam sutuoktiniui V. B. (t. 1, el. b. l. 46–47). 2022 m. gegužės 23 d. raštu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pranešė D. B. apie tai, kad V. B. vardu yra registruotas tik žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 20–21).

Teismas konstatuoja:

I. Vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu

Pareiškėjos vienašalis sandoris sudarytas (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – ir CK), todėl taikytinos šio kodekso nuostatos.

Paveldėjimo teisės ginčijimą reguliuoja CK 5.8 straipsnis. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Palikimo priėmimas ir atsisakymas palikimo yra turinčių įstatyminę ar testamentinę teisę paveldėti asmenų disponavimo paveldėjimo teise valiniai veiksmai, jie yra iš esmės lygiaverčiai savo teisine prigimtimi ir įtaka paveldėjimo santykiams: abiem atvejais keičiamas palikimo paskirstymas tarp įpėdinių. Atsisakymą nuo palikimo ginčijantis asmuo siekia atgauti savo palikimo dalį ir tam turi nuginčyti palikimą priėmusio asmens paveldėjimo teisę; palikimo atsisakymo ginčijimas, pasibaigus ieškinio senaties terminui palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti, netenka prasmės. Kasacinis teismas yra padaręs išvadą, kad palikimo atsisakymui ginčyti taikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja apie tėvo turėta turtą sužinojo tik tuomet, kai jos motina D. B. gavo 2022 m. gegužės 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešimą, kuriame šis turtas buvo įvardintas. Pareiškėjos pareiškimas teisme gautas 2022 m. liepos 26 d., todėl vienerių metų terminas atsisakymui nuo palikimo ginčyti nėra praleistas.

Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, kuris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius, o jo turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti, todėl išreiškęs valią priimti palikimą įpėdinis vėliau negali jos pakeisti; jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012).

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos parodymais nustatyta, kad ji atsisakė priimti palikimą po tėvo mirties tik todėl, kad nežinojo apie jo turimą turtą. Su tėvu artimai bendravo, pasitikėjo juo, buvo įsitikinusi, kad tėvas apie turėtą turtą būtų jai pasakęs. Būtent dėl šios aplinkybės, pareiškėja nepatikrino nekilnojamojo turto registro duomenų ir iš esmės suklydo palikimo atsisakydama.

Sprendžiant dėl palikimo atsisakymo dėl suklydimo aktualus CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas esminis suklydimas kaip sandorio negaliojimo pagrindas. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.90 straipsnio 1 dalies turinį, savo jurisprudencijoje yra išskyręs kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti asmens valios klaidą dėl esminių sandorio elementų: 1) turi būti suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; 2) suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).

Vertinant, ar buvo iš esmės suklysta, taikytinas ir protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas sprendžia, kad suklydimas dėl paveldimo turto apimties yra esminis suklydimas, nes tai turi esminę reikšmę apsisprendžiant dėl asmens veiksmų palikimo atžvilgiu, – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų, suinteresuoto asmens D. B. susirašinėjimo su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos matyti, kad nei pareiškėja, nei jos motina D. B. nežinojo apie pareiškėjos tėvo turėtą turtą. Nustatyta ir tai, kad pareiškėja buvo artima su savo tėvu, juo pasitikėjo, po ištuokos pareiškėjos tėvas gyveno pas kitą moterį, niekada neminėjo įsigijęs kokio nors nekilnojamojo turto, todėl pareiškėjai nebuvo pagrindo spręsti, kad jos tėvas turi kokio nors nekilnojamojo turto. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja, nesikreipdama į nekilnojamojo turto registrą patikrinti jos mirusio tėvo turėto turto, buvo neatidi ir nerūpestinga. Tai, kad ji praėjus dviem mėnesiams po tėvo mirties kreipėsi pas notarą, siekdama įtvirtinti savo poziciją dėl palikimo atsisakymo, kas nebuvo būtina, nes palikimo nepriėmimas nustatytu laiku sukelia tas pačias teisines pasekmes, kaip ir palikimo atsisakymas, tik rodo jos siekį tinkamai įforminti savo valią. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos suklydimas dėl mirusio V. B. turto apimties pripažintinas esminiu suklydimu apsisprendžiant sudaryti vienašalį palikimo atsisakymo sandorį, nes normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, t. y., kad tėvas paliko nekilnojamojo turto, panašioje situacijoje tokio sandorio nebūtų sudaręs. Įvertinus aptartas aplinkybes dėl pareiškėjos pasitikėjimo artimuoju – tėvu, tai, kad jo gyvenimo aplinkybės po ištuokos neleido pareiškėjai spręsti apie tai, kad tėvas turi kokio nors nekilnojamojo turto, nes gyveno pas kitą moterį, teismas sprendžia, kad nenustatyti pareiškėjos aplaidūs, nerūpestingi veiksmai, todėl pripažįsta, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjo prašymą tenkinti ir pripažinti palikimo atsisakymą negaliojančiu.

II. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

V. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. CK, todėl taikytinos šio kodekso normos.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti yra santykinai naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertintinos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, spręstina atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų, aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido, nes apie šį turtą sužinojo tik 2022 m. gegužės mėnesio pabaigoje, po to, kai D. B. (pareiškėjos motina) gavo informaciją apie turtą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Po sužinojimo pareiškėja buvo aktyvi ir rūpestinga, tuoj pat kreipėsi dėl advokato pagalbos ir 2022 m. liepos 26 d. pateikė pareiškimą teismui. Termino praleidimą sąlygojo ir tai, kad pareiškėja neturėjo visų duomenų apie turtą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. B. palikimo niekas nėra priėmęs, pareiškėja yra vienintelė įpėdinė pagal įstatymą, palikimas nėra perėjęs valstybei, suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl termino atnaujinimo, byloje nėra įrodymų leidžiančių pripažinti, kad termino atnaujinimas pakenktų trečiųjų asmenų turtiniams ar kitokiems interesams, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti civilinių teisinių santykių stabilumo principo pažeidimo.

Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pa­kan­kamą pagrindą atnaujinti terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, tai atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnis).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priėmus pareiškėjos pareiškimą, buvo siunčiami procesiniai dokumentai, todėl susidarė 4,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos nepriteistinos, nes nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento vienašalį sandorį – (duomenys neskelbtini) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą apie palikimo atsisakymą, patvirtintą Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Rasytės Gudienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.