- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2-1151-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00703-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės Lukšių
- Atsakovas
- R. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria tenkintas suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Lukšių pieninės prašymas dėl leidimo atlikti hipotekos sutarties pakeitimus išdavimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi tenkinęs ieškovės A. K. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) padidino 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, uždrausdamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,KARPIS“ (jo vardu veikiantiems organams) priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo; 2) uždraudė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, UAB Lukšių pieninei, UAB „Ferogama“, Ukrainos įmonei „Vitaut“ ir Ispanijos karalystės juridiniam asmeniui ,,Rarkarpis“ SL be išankstinio teismo leidimo priimti sprendimus perleisti, įkeisti ar dovanoti jų ilgalaikį ir finansinį turtą (akcijas), taip pat reorganizuoti ar likviduoti bendroves, investuoti jų turtą į kitas bendroves.
3. Suinteresuotas asmuo UAB Lukšių pieninė 2022 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą leisti jai sudaryti papildomą susitarimą, kuriuo būtų pakeičiamas prievolės įvykdymo terminas, nurodytas 2016 m. gruodžio 14 d. maksimaliojoje hipotekoje, nustatant prievolės įvykdymo terminą ne ilgesnį kaip 3 metai nuo nutarties, kuria išduotas teismo leidimas, įsiteisėjimo. Nurodė, kad dar iki nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės priėmimo, buvo sudariusi kredito sutartis su akcine bendrove (toliau – AB) Šiaulių banku, kurių įvykdymas užtikrintas turto įkeitimais (hipotekomis). Bendrovei yra tikslinga pratęsti kredito grąžinimo terminą, siekiant išlaikyti veiklos stabilumą. Nors pratęsus sutarties įvykdymo terminą hipoteka ir toliau liks galioti, siekiant tinkamai apsaugoti UAB Lukšių pieninės interesus yra būtina atlikti pakeitimus hipotekos sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi leido UAB Lukšių pieninei sudaryti papildomą susitarimą, kuriuo būtų pakeičiamas prievolės įvykdymo terminas, nurodytas 2016 m. gruodžio 14 d. maksimaliojoje hipotekoje, nustatant prievolės įvykdymo terminą ne ilgesnį kaip treji metai nuo nutarties, kuria išduotas teismo leidimas, įsiteisėjimo.
5. Teismas nustatė, kad dar iki nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės priėmimo, UAB Lukšių pieninė buvo sudariusi kredito sutartis su AB Šiaulių banku, kurių įvykdymas užtikrintas turto įkeitimais (hipotekomis). Šiuo metu UAB Lukšių pieninė turi galiojančią 2016 m. rugpjūčio 25 d. kredito linijos sutartį Nr. KLS-2016-006-06 su AB Šiaulių banku, kurios įvykdymo terminas 2020 m. rugpjūčio 24 d. papildomu susitarimu pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. Sutarčiai užtikrinti 2016 m. gruodžio 14 d. buvo suteikta užtikrinimo priemonė – maksimalioji hipoteka, kurios įvykdymo terminas, jį pratęsus, yra 2022 m. rugpjūčio 24 d.
6. Teismas nurodė, kad UAB Lukšių pieninės prisiimtos prievolės AB Šiaulių bankui turi būti vykdomos; visa likusi paskolos suma privalo būti grąžinta 2022 m. rugpjūčio 24 d., tačiau, kaip nurodo UAB „Lukšių pieninė“, to padaryti šiuo metu neturi galimybės, nes yra gamybinė įmonė, kurios tinkamai veiklai yra būtini stabilūs pinigų srautai, siekiant toliau vykdyti veiklą ir išlaikyti veiklos stabilumą; tuo tarpu paskolos grąžinimas nedelsiant sukeltų itin didelių neigiamų pasekmių, būtų negrįžtamai sutrikdyta gamybinė veikla. Tam yra tikslingiau pratęsti kredito grąžinimo terminą, negu susitartu terminu grąžinti bankui kreditą.
7. Teismas konstatavo, kad UAB Lukšių pieninės prievolės užtikrinimo priemonių egzistavimas yra nuo 2016 m. besitęsiantis veiksmas, reikalingas bendrovei; hipotekos sutartį prašoma pakeisti tik prievolės įvykdymo termino apimtyje, nepakeičiant jokių kitų hipotekos sutarties nuostatų, neprisiimant daugiau sutartinių įsipareigojimų, neįkeičiant jokio papildomo turto, todėl teismas sutiko su suinteresuotu asmeniu, kad pratęsti sutarties įvykdymo terminą būtina. Nepaneigta, kad priešingu atveju, bendrovei susitartu terminu nevykdant įsipareigojimo grąžinti kreditą, šiai gresia civilinė atsakomybė su iš to išplaukiančiais padariniais. Teismas nurodė nesant duomenų, jog įmonė siekia nutraukti sutartis ar visai negrąžinti kredito. Todėl konkrečiu atveju bankui sutikus pratęsti kredito grąžinimo terminą, būtina pratęsti ir esamų kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių galiojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė A. K. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl UAB Lukšių pieninės prašymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Po skundžiamos nutarties priėmimo ieškovei tapo žinoma, kad UAB Lukšių pieninė prašyme nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes – kad teismo leidimo poreikį sudaro istorinė UAB Lukšių pieninės veikla, dar 2016 m. sudaryti sandoriai ir poreikis užtikrinti esamą veiklą. Tačiau UAB Lukšių pieninė nebeketina tęsti veiklos visiškai ar bent jau tokia apimtimi, kokia buvo įprasta sudarant 2016 m. rugpjūčio 25 d. kredito linijos sutartį, kurios prievoles siekiama užtikrinti maksimaliąja hipoteka.
8.2. Skundžiamos nutarties priėmimo išvakarėse paskelbtoje publikacijoje nurodyta, kad UAB Lukšių pieninės veikloje vyksta pokyčiai – darbuotojams skelbiamos ilgalaikės prastovos, siūloma nutraukti darbo santykius. Iš publikacijos matyti, kad UAB Lukšių pieninė vykdo veiklos pertvarkas. Todėl prašyme nurodomi teiginiai apie poreikį išlaikyti UAB Lukšių pieninės veiklos stabilumą neatitinka tikrovės. Atitinkamai prašymas, kuriuo siekiama, kad UAB Lukšių pieninė galėtų sudaryti papildomą susitarimą dėl maksimaliosios hipotekos, turi būti vertinamas realios bendrovės veiklos ir planų kontekste, o ne pagal tikrovės neatitinkančias procesiniuose prašymuose nurodomas aplinkybes.
8.3. Dėl vėliau paaiškėjusių duomenų, ieškovė negalėjo pareikšti tinkamos pozicijos dėl prašymo, o teismas negalėjo tinkamai jo išnagrinėti. Todėl klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Lukšių pieninė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
9.1. Hipotekos sutartimi turtas įkeistas nuo 2016 m. užtikrinant kredito linijos sutartį. UAB Lukšių pieninė formaliai kreipėsi į teismą prašydama išduoti leidimą atlikti pakeitimą hipotekos sutartyje, nustatant vėlesnį prievolės įvykdymo terminą. Atskirajame skunde klaidingai nurodoma neva UAB Lukšių pieninė siekia sudaryti papildomą susitarimą dėl maksimaliosios hipotekos. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja UAB Lukšių pieninės teisės susitarti dėl prievolių įvykdymo termino pratęsimo.
9.2. Hipoteka, užtikrinanti prievolės įvykdymą, galioja visą laikotarpį iki kol pagrindinė prievolė yra įvykdoma ir pagrindinės prievolės įvykdymo termino pratęsimas niekaip to nepakeičia. Tai reiškia, kad UAB Lukšių pieninės dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo sudarytos hipotekos sutartys užtikrina UAB Lukšių pieninės įsipareigojimus bankui nepriklausomai nuo to, ar hipotekos sutartyje yra atlikti formalūs prievolės termino pakeitimai (kuriems prašoma teismo leidimo), ar ne.
9.3. Prievolės įvykdymo termino pakeitimas hipotekos sutartyje yra formalus veiksmas, suteikiantis papildomą apsaugą UAB Lukšių pieninei nuo nepagrįsto išieškojimo iš šio turto nesuėjus prievolės įvykdymo terminui.
9.4. Kredito linijos sutarties įvykdymo termino pratęsimas būtinas atsižvelgiant UAB Lukšių pieninės finansinę padėtį ir į šiuo metu esančią ekonominę situaciją pasaulyje. Sprendimai, susiję su veiklos specifika ir su darbuotojų skaičiaus didinimu ar mažinimu, prievolės įvykdymo atidėjimais yra vykdomi atsižvelgiant į esamą energetinę situaciją ir siekiant optimizuoti veiklą, mažinant bendrovės kaštus ir koncentruojant veiklą, kad būtų gauta maksimali ekonominė nauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria suteiktas leidimas sudaryti papildomą susitarimą, kuriuo būtų pakeičiamas prievolės įvykdymo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujo įrodymo
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 15min.lt publikaciją „Lukšių pieninėje – ilgalaikės prastovos, dalis darbuotojų išėjo iš darbo“.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
14. Atskirojo skundo turinys rodo, kad apeliantė pateiktu įrodymu – publikacija grindžia atskirojo skundo argumentus, tačiau neformuluoja prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą ir nenurodo aplinkybių, reikšmingų išimties iš bendrojo draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taikymui. Taip pat pažymėtina, kad teismą, vertinantį šio prašymo pagrįstumą, riboja nurodyta įrodymų sąsajumo taisyklė (CPK 180 straipsnis), kuri, be kita ko, reiškia ir tai, kad sprendžiant įrodymų priėmimo klausimą turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Apeliacinio teismo vertinimu, papildomai apeliantės teikiami duomenys ir jais įrodinėjamos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimčių leidžiant atlikti tam tikrus suinteresuoto asmens prašomus veiksmus su jo turtu (plačiąja prasme). Nagrinėjamu atveju nėra vertinama suinteresuoto asmens veikla, jos vykdymo apimtys ir galimybės, todėl pateikta publikacija ir joje nurodytos aplinkybės, susijusios su įmonės veiklos apimčių galimu mažinimu, darbuotojų skaičiaus pokyčiais, laikytinos nesusijusiomis su byloje sprendžiamu klausimu, todėl teikiamą įrodymą atsisakoma priimti.
Dėl ginčo esmės
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Bylos duomenimis nagrinėdamas byloje kilusį ginčą Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi tenkino ieškovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; areštavo atsakovui R. K., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą (konkretų); taip pat areštavo 140 721 vienetus paprastųjų vardinių UAB „KARPIS“ akcijų, padarant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir uždraudė atsakovui, kaip registruotam vieninteliam UAB „KARPIS“ akcininkui, priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo, taip pat priimti sprendimus bendrovę reorganizuoti, pertvarkyti, likviduoti. Areštuoto turto savininkas paskirtas areštuoto turto saugotoju ir apribota teisė disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo.
17. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi, tenkinęs ieškovės A. K. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padidino 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, uždrausdamas UAB ,,KARPIS“ (jo vardu veikiantiems organams) priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo; pritaikė papildomą laikinąją apsaugos priemonę ir uždraudė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, UAB Lukšių pieninei, UAB „Ferogama“, Ukrainos įmonei „Vitaut“ ir Ispanijos karalystės juridiniam asmeniui ,,Rarkarpis“ SL be išankstinio teismo leidimo priimti sprendimus perleisti, įkeisti ar dovanoti jų ilgalaikį ir finansinį turtą (akcijas), taip pat reorganizuoti ar likviduoti bendroves, investuoti jų turtą į kitas bendroves.
18. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi UAB ,,KARPIS“, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, UAB „Ferogama“, Ispanijos karalystėje registruoto juridinio asmens ,,Rarkarpis“ SL bei UAB Lukšių pieninės prašymus panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
19. Ginčas nagrinėjamu atveju kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista suinteresuotam asmeniui UAB Lukšių pieninei sudaryti papildomą susitarimą pakeičiant prievolės įvykdymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju pagal teismui pateiktus duomenis egzistavo teisinis ir faktinis pagrindas leisti sudaryti hipotekos sandorio pakeitimą.
20. Byloje nustatyta, kad UAB Lukšių pieninė buvo sudariusi 2016 m. rugpjūčio 25 d. kredito linijos sutartį Nr. KLS-2016-006-06 su AB Šiaulių banku, kurios įvykdymo terminas 2020 m. rugpjūčio 24 d. papildomu susitarimu pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. Sutarčiai užtikrinti 2016 m. gruodžio 14 d. buvo suteikta maksimalioji hipoteka, kurios įvykdymo terminas, jį pratęsus, suėjo 2022 m. rugpjūčio 24 d. Kaip matyti iš minėtų Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarčių, teismai pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės niekaip neįtakoja anksčiau įmonių prisiimtų įsipareigojimų kredito įstaigoms vykdymo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės nevaržo įmonių atsiskaitymo ar prievolių vykdymo. Kaip matyti iš pateikto prašymo suinteresuotas asmuo UAB Lukšių pieninė būtent ir siekia toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kreditorei ir išvengti galimo priverstinio skolos pagal sutartį išieškojimo iš įkeisto turto.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti byloje dalintino turto masę ir su tuo susijusį tiesioginį turtinį interesą, išsaugoti be kitų ir UAB Lukšių pieninės (kaip UAB „KARPIS“ patronuojamos įmonės) turtą; t. y., kad būtų išlaikytas turto, į kurį reikalavimą šioje byloje yra pareiškusi ieškovė, vientisumas (jo masė), taip pat nebūtų pakeista jo vertė. Todėl, hipotekos sandoryje nepakeitus prievolės įvykdymo termino, jokių kitų sąlygų pakeitimo UAB Lukšių pieninė nesiekia, o kreditorė AB Šiaulių bankas galėtų pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus; tokie veiksmai galėtų lemti tiek įmonės turto sumažėjimą, tiek ir veiklos sutrikimus.
22. Apeliantė iš esmės neteikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų pagrįstumo, jos argumentai iš esmės nukreipti į suinteresuoto asmens veiklos apimtį, tęstinumą ir pan., kas, kaip jau nurodyta, nėra nagrinėjamo klausimo dalykas.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai leido suinteresuotam asmeniui sudaryti papildomą susitarimą pakeičiant prievolės įvykdymo terminą, o skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais panaikinti ir perduoti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.