- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2-1018-790/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00703-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K., H. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. K. patikslinto ieškinio dalį, pareikštą atsakovams A. K. ir H. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. 2018 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K., kuriame prašė: 1) pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei vertybiniai popieriai – 140 721 vienetai uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Karpis“, juridinio asmens kodas 140248684, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijos priklauso ieškovei ir atsakovui R. K. bendrąja daline nuosavybe; 2) nustatyti, kad ieškovei priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei vertybiniai popieriai – 70 360,5 vienetai UAB „Karpis“, juridinio asmens kodas 140248684, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų.
2. Ieškovė A. K. 2019 m. gegužės 6 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriame pareiškė papildomą reikalavimą pripažinti 1 003 100 vienetų paprastųjų vardinių Ispanijos Karalystės įmonės „Rarkarpis SL“, juridinio asmens kodas B76637610, adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti, kad ieškovei priklauso 1/2 dalis minėtų akcijų, t. y. 501 550 vienetai.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės pateiktą pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, argumentuodamas, kad Lietuvos Respublikos teismams nenumatyta jurisdikcija nagrinėti reikalavimo dėl Ispanijos Karalystėje registruotos bendrovės „Rarkarpis SL“ paprastųjų vardinių akcijų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Teismas akcentavo, kad ieškovės reikalavimas turi užsienio elementą, ginčas susijęs su nekilnojamuoju turtu, esančiu užsienio valstybėje, todėl reikalavimas turi būti reiškiamas nekilnojamojo turto buvimo vietos valstybės teismui.
4. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovas R. K., todėl prašė sustabdyti civilinę bylą iki paaiškės atsakovo R. K. teisių perėmėjas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki paaiškės mirusio atsakovo R. K. teisių perėmėjas (perėmėjai).
Šalies argumentai
6. Ieškovė A. K. 2023 m. rugsėjo 7 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad vertybiniai popieriai – 70 360,50 vienetų UAB „Karpis“, juridinio asmens kodas 140248684, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K.; 2) pripažinti, kad vertybiniai popieriai – 50 vienetų UAB „Širvintų pieninė“, juridinio asmens kodas 300976833, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 28,96 Eur, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K.; 3) pripažinti, kad vertybiniai popieriai – 501 550 vienetų įmonės „Rarkarpis SL“, juridinio asmens kodas B76637610, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra nominali vertė yra 501 550 Eur, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K.; 4) pripažinti, kad 1/2 nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, pakeitė pradinį atsakovą R. K. jo teisių perėmėjais A. K. ir H. K., priėmė ieškovės dalį patikslinto ieškinio, atsisakė priimti patikslinto ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma pripažinti, kad vertybiniai popieriai – 501 550 vienetai įmonės „Rarkarpis SL“, juridinio asmens kodas B76637610, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra nominali vertė yra 501 550 Eur, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K. Teismas atidėjo ieškovei 4 744 Eur žyminio mokesčio mokėjimą už paduotą patikslintą ieškinį iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo.
8. Teismas nusprendė, kad esant galiojančiam pradinio atsakovo R. K. testamentui, egzistuoja pagrindas pradinį atsakovą R. K. pakeisti jo procesinių teisių perėmėjais, t. y. testamente nurodytais įpėdiniais A. K. ir H. K.
9. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo ieškovė prašė 1 003 100 vienetų paprastųjų vardinių Ispanijos Karalystės įmonės „Rarkarpis SL“, juridinio asmens kodas B76637610, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų pripažinti bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti, kad ieškovei priklauso 1/2 šio turto, atsisakyta priimti.
10. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ginčo dalyje, kuri susijusi su Ispanijos Karalystės įmonės „Rarkarpis SL“ akcijomis, egzistuoja tarptautinis elementas, dėl šios aplinkybės išsamiai pasakyta 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje, todėl nusprendė, jog ieškovė negali pakartotinai reikšti reikalavimo, dėl kurio yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, t. y. minėtą reikalavimą atsisakyta priimti.
11. Teismas, įvertinęs įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, nusprendė, kad yra pagrindas atidėti 4 744 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą už patikslintą ieškinį iki byloje bus priimtas teismo procesinis sprendimas byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Ieškovė A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į užsienio valstybėje registruotos bendrovės akcijas, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės patikslinto ieškinio dalį, t. y. reikalavimą pripažinti, kad vertybiniai popieriai – 501 550 vienetų įmonės „Rarkarpis SL“ akcijų, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis neturi nei res judicata (galutinio teismo sprendimo), nei prejudicinės galios ir neužkerta kelio teismui vertinti byloje pareikštų reikalavimų tarptautinės jurisdikcijos klausimą.
1.2. Nėra teisinio pagrindo reikalavimą dėl nuosavybės teisės į akcijas laikyti reikalavimu dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą. Akcijos nėra nekilnojamasis turtas, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje nepagrįstai sprendė, kad ieškinys dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingas nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
1.3. Byloje egzistuoja užsienio elementas, todėl turi būti taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Ieškovę A. K. su R. K. siejo tiek santuokos, tiek verslo teisiniai santykiai, todėl tais atvejais, kai tarp sutuoktinių egzistuoja turtiniai santykiai, kurie savo prigimtimi nesusiję su santuoka, jiems taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pagal kurio nuostatas atsakovams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, ieškinys turi būti pareiškiamas Lietuvos Respublikos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti, kad vertybiniai popieriai – 501 550 vienetai įmonės „Rarkarpis SL“, juridinio asmens kodas B76637610, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra nominali vertė yra 501 550 Eur, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Apeliantės teigimu, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios ir neužkerta kelio teismui vertinti byloje pareikštų reikalavimų tarptautinės jurisdikcijos klausimą.
16. CPK 782 straipsnyje nustatyta, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar byla jam yra teisminga. Šios teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2019 m. gegužės 6 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriame pareiškė papildomą reikalavimą pripažinti 1 003 100 vienetų paprastųjų vardinių Ispanijos Karalystės įmonės „Rarkarpis SL“, juridinio asmens kodas B76637610, adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti, kad ieškovei priklauso 1/2 dalis minėtų akcijų, t. y. 501 550 vienetai. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės pateiktą pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, argumentuodamas, kad Lietuvos Respublikos teismams nenumatyta jurisdikcija nagrinėti reikalavimo dėl Ispanijos Karalystėje registruotos bendrovės „Rarkarpis SL“ paprastųjų vardinių akcijų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kadangi ginčas susijęs su nekilnojamuoju turtu, esančiu užsienio valstybėje, o toks reikalavimas turi būti reiškiamas nekilnojamojo turto buvimo vietos valstybės teismui.
18. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad palaiko 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje išdėstytus motyvus ir nusprendė, jog ginčo dalis, susijusi su Ispanijos Karalystės įmonės „Rarkarpis SL“ akcijomis, turi tarptautinį elementą, dėl šios aplinkybės išsamiai pasakyta 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje, todėl, teismo vertinimu, negali būti pakartotinai reiškiamas reikalavimas, dėl kurio yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.
19. Ieškinio priėmimo stadijoje tarptautinio teismingumo klausimu priimtos tarpinės teismo nutartys neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, kadangi jomis ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, jomis nėra pasisakoma dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad 2019 m. gegužės 14 d. nutartis neturi res judicata galios sprendžiant klausimą dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į užsienio valstybėje registruoto juridinio asmens akcijas priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslinto ieškinio dalį tuo pagrindu, kad tokio pat ieškinio reikalavimo priėmimo klausimas jau buvo išspręstas 2019 m. gegužės 14 d. teismo nutartyje.
21. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovę A. K. su R. K. siejo tiek santuokos, tiek verslo teisiniai santykiai, o tais atvejais, kai tarp sutuoktinių egzistuoja turtiniai santykiai, kurie savo prigimtimi nesusiję su santuoka, jiems taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pagal kurio nuostatas atsakovams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, ieškinys turi būti pareiškiamas Lietuvos Respublikos teisme.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019).
23. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Šis reglamentas netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus. Taip pat šis reglamentas netaikomas: fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosavybės teisėms, atsirandančioms iš santuokos ryšių arba ryšių, kurie pagal tokiems ryšiams taikytiną teisę laikomi lygiaverčiais santuokai; bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašioms byloms; socialiniam draudimui; arbitražui; iš šeimos santykių, giminystės, santuokos arba svainystės kylančioms išlaikymo prievolėms; testamentams ir paveldėjimui, įskaitant dėl mirties kylančias išlaikymo prievoles (1 straipsnio 2 dalis).
24. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl 1968 m. Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 1 straipsnyje nurodytos sąvokos „nuosavybės teisės, kylančios iš santuokos ryšių“, iš esmės tapačios 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 1 straipsnyje vartojamai sąvokai, išaiškino, kad ši sąvoka apima ne tik tam tikrose nacionalinėse teisės sistemose konkrečiai ir išimtinai santuokos atveju numatytus turtinius susitarimus, bet ir bet kokius turtinius santykius, tiesiogiai atsirandančius dėl santuokinių santykių ar jų nutraukimo, kurie gali būti susiję su: 1) klausimais, susijusiais su asmenų statusu; arba 2) sutuoktinių turtiniais teisiniais santykiais, tiesiogiai kylančiais iš santuokinių santykių ar jų nutraukimo; arba 3) tarp sutuoktinių egzistuojančiais turtiniais teisiniais santykiais, nesusijusiais su santuoka. Pastarosios kategorijos ginčai patenka į 1968 m. Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymo sritį, o ginčai, susiję su pirmosiomis dviem kategorijomis, turi būti iš jos pašalinti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1979 m. kovo 27 d. sprendimas byloje de Cavel prieš de Cavel, 143/78, EU:C:1979:83, 7 pastraipa).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės ir R. K. sudaryta santuoka nutraukta 1988 m. spalio 18 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. K. 2015 m. balandžio 26 d. įgijo 100 procentų Ispanijos Karalystėje registruotos bendrovės „Rarkarpis SL“ paprastųjų vardinių akcijų ir tapo vieninteliu šios bendrovės akcininku. Taigi, ieškovė su R. K. santuoką nutraukė iki R. K. įgijo bendrovės „Rarkarpis SL“ akcijas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad byloje pareikštas reikalavimas dėl turto (akcijų), įgyto po santuokos nutraukimo, todėl šis turtinis santykis nėra susijęs su santuoka, o tai vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija reiškia, jog toks ginčas patenka į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymo sritį.
26. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą pripažinti, kad vertybiniai popieriai – 501 550 vienetai Ispanijos Karalystėje registruotos bendrovės „Rarkarpis SL“, juridinio asmens kodas B76637610, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje vadovavosi 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. įvertino šio patikslinto ieškinio dalyką ir nusprendė, kad prašoma pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, todėl reikalavimui taikytina 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo numatyta išimtinė jurisdikcija, t. y. jurisdikciją nagrinėti ginčą turi turto buvimo vietos valstybės narės teismai.
27. Apeliantė teigia, kad bendrovės akcijos nėra nekilnojamasis turtas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog reikalavimas teismingas nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
28. Išimtinės jurisdikcijos normos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo išdėstytos 24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 punkte nurodyta, kad valstybės narės teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į ginčo šalių nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma, – turto buvimo vietos valstybės narės teismai.
29. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas , aiškindamas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 24 straipsnio 1 punkto turinį, sprendė, kad susitariančiosios valstybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teismų išimtinė jurisdikcija galioja ne visiems ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, o tik tiems, kuriais siekiama nustatyti nekilnojamojo turto dydį, sudėtį, nuosavybės, valdymo ar kitas daiktines teises į šį turtą ir užtikrinti šių teisių turėtojams su jų statusu susijusių pirmumo teisių apsaugą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo Komu ir kt., C/605/14, 26 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
30. Kasacinis teismas, spręsdamas jurisdikcijos klausimą pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 24 straipsnio 1 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad reikalavimas dėl sandorio, kurio dalykas – akcijos, panaikinimo nepatenka į išimtinę daikto buvimo vietos valstybės teismų jurisdikciją, kadangi byloje nebuvo pareikštas daiktinio pobūdžio reikalavimas – ginčijamas sandoris ne dėl nekilnojamojo turto, bet dėl akcijų perleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-916/2020 36 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad akcijos nėra nekilnojamasis turtas, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti, kad vertybiniai popieriai – 501 550 vienetai Ispanijos Karalystėje registruotos bendrovės „Rarkarpis SL“ akcijų, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K., nepatenka į išimtinę daikto buvimo vietos valstybės teismų jurisdikciją pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 24 straipsnio 1 punkto nuostatas. Tai reiškia, kad šis išimtinės jurisdikcijos pagrindas teismo buvo taikytas nepagrįstai.
32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad egzistuoja ir kiti išimtinės jurisdikcijos atvejai, nurodyti 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 24 straipsnyje. Šiuo atveju nustatyta, kad keliamas ginčas nėra dėl bendrovės steigimo galiojimo ar jos organų sprendimų galiojimo; ginčo dalyku nėra ir įrašų viešajame registre galiojimas. Dėl to sprendžiant klausimą dėl minėto ieškovės reikalavimo jurisdikcijos, taikytina 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.
33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tiek pradinio atsakovo R. K., tiek jo procesinių teisių perėmėjų A. K. ir H. K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taigi, nagrinėjamu atveju Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštą reikalavimą pripažinti, kad vertybiniai popieriai – 501 550 vienetų įmonės „Rarkarpis SL“, juridinio asmens kodas B76637610, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra nominali vertė yra 501 550 Eur, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K.
34. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo įtvirtintomis išimtinės jurisdikcijos taisyklėmis, o ne bendrąja jurisdikcijos taisykle, dėl to neteisėtai atsisakė priimti patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti, kad vertybiniai popieriai – 501 550 vienetų įmonės „Rarkarpis SL“, juridinio asmens kodas B76637610, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra nominali vertė yra 501 550 Eur, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K., todėl skundžiama nutartis naikintina, o patikslinto ieškinio reikalavimo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. K. patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti, kad vertybiniai popieriai – 501 550 vienetai įmonės „Rarkarpis SL“, juridinio asmens kodas B76637610, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių bendra nominali vertė yra 501 550 Eur, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K., panaikinti ir perduoti šio patikslinto ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.