Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Rita Mikalauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 straipsnį, 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 8 MGL dydžio bauda;

2) Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį — 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL dydžio bauda, Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi atleistas nuo 1 metų laisvės atėmimo bausmės, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, įskaičius laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, — 10 MGL dydžio bauda.

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 5 MGL dydžio bauda.

5) Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - 50 MGL dydžio bauda, uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) 3 metams bei konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią sumą;

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikti bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė — 40 parų arešto ir 50 MGL dydžio bauda.

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu ir paskirta A. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu skirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, paskiriant ją atlikti atvirojoje kolonijoje, ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. B. 2024 m. birželio 14 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), įvažiavime į (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato kiemą, žodžiu grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš transporto priemonės valdytoją nukentėjusįjį T. S. V. ir taip atėmęs galimybę jam priešintis, pagrobė svetimą turtą - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 270 Eur ir juo nuvažiavo iš įvykio vietos.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. B. 2024 m. birželio 14 d. apie 20.20 val. nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato kiemą iki (duomenys neskelbtini) pastato kiemo vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, jį suradus (duomenys neskelbtini), alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0148, nustatytas mažiausias 2,80 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, žinodamas, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas penkerius metus vairuoti kelių transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis iki 2024 m. gruodžio 22 d., 2024 m. birželio 14 d. apie 20.20 val. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad įvyko nesusikalbėjimas, pagal navigaciją ne ten nuvežė ir kilo kivirčas, paėmė ir pavažiavo apie 200 metrų, neturėjo jokių paskatų atimti tą mašiną, tiesiog įvyko incidentas ir viskas. Parodė, kad pareikštus kaltinimus pagal BK 180 straipsnio1 dalį prisipažįsta pilnai, jam negrasino, tiesiog sakė, kad liptų iš mašinos, pasakė necenzūriniais žodžiais, kadangi nei su vienu neina susišnekėti, tai kitaip nepavyko kalbėti. Nurodė, kad kaltinime teisingai nurodyta įvykio aplinkybės, data laikas 2024 m. birželio 14 d. apie 20.20 val. Jis buvo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, sėdo į mašiną ir važiavo su draugu – E. S., nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, kaip nukentėjusiojo automobilyje atsidūrė. Pripažįsta, kad važiavo automobiliu ir jo draugas važiavo, o vairavo nukentėjusysis. Jie į (duomenys neskelbtini) gatvę turėjo važiuoti. Kai sustojo automobilis, jis liepė jam išlipti, negražius necenzūrinius žodžius pasakė, pakeltas tonas buvo. Tada paėmė tą mašiną ir pavažiavo. Sustojus automobiliui sakė jam, kad liptų iš automobilio, durys buvo atidarytos, jis tuo metu buvo neblaivus, tai buvo dviejų dienų alkoholio vartojimas, kadangi du draugus palaidojo, jautėsi neblaivus tuo metu. Nukentėjusiajam jokių smūgių nedavė, gestų nerodė, nelabai ten pamena, kiek paskui skaitė, tai pas jį viduj, kai sėdėjo, tai sudaužė vėjelio grotelės, bet viską atlygino. Liepė išlipti, nes jie turi žinoti, kaip turi elgtis su Lietuvos piliečiais, jie turi žinoti, kur turi važiuoti, jie nemoka važiuoti iš viso, liepė išlipti, nes navigaciją ne ten nuvedė, nes jie žiūri tik pagal tas navigacija, jie nežiūri ar sankryžoje yra jo pagrindinis, ar ne jo, tiesiog važiuoja, ir kažkas tokio užkliuvo, jam grasinimų tiesiogiai neišreiškė, neturėjo jokių paskatų. Teigė, kad galėjo jam sukelti, kažkokius jausmus, kad jam gresia pavojus. Pats nukentėjusysis išlipo iš automobilio. Po to jis įsėdo į automobilį ir pavažiavo porą šimtų metrų. Pavažiavo su tuo automobiliu, nes buvo supykęs ir nepatenkintas jo darbu. Pavažiavo, kad jie žinotų, kad žmonės pyksta ant jų, pavažiavo ir numetė tą mašiną ir viskas. Ir už kelių minučių juos policija sulaikė. Apie tai, kad grasino nukentėjusiajam ir pagrobė automobilį, tai šį kaltinimą pripažįsta, su savo neteisingu poelgiu sutinka, yra kaltas. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusiajam liepė iš automobilio išlipti, tai galėjo nuskambėti, kaip grasinimas. Čia yra nusikaltimai, jis negerai padarė, bet negrobė to automobilio. Tai po to policija pasiėmė tą automobilį. Nukentėjusysis iškvietė policiją, o jie pavažiavo kelis metrus ir paliko tą mašiną, ir jie nuėjo prie kito namo, ir policija visur važinėjo, ir prie jų privažiavo. Su nustatytu 2,80 promilių neblaivumu sutinka, pripažįsta, kad vairavo neblaivus, žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam. Pagal 2019 m. nuosprendį jam buvo 5 metams atimta teisė vairuoti, žinojo apie šią taikomą priemonę, nepagalvojo ir taip gavosi. Neturėjo jokių paskaitų pagrobti tą mašiną. Alkoholio suvartotas kiekis, turėjo įtakos, tai jei blaivus būtų, tai taip nebūtų atsitikę. Po 2019 m., nuosprendžio priėmimo nevairavo neblaivus. Nurodė, kad dirba, pajamos - 900 Eur, važinėja į komandiruotes į užsienį, iš komandiruočių, trigubai didesnės pajamos, išlaikytinių neturi, o antstoliams turi įsipareigojimų, tai VMI baudoms likę – 1 750 Eur. 2019 m. paskirtą baudą moka, ten nėra termino, nepilnai yra sumokėjęs nuosprendžio paskirtą baudą, kadangi ne vienas antstolis yra, tai negali sumokėti iš karto. Su VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio 4 270 Eur verte sutinka. Dėl pirmos veikos kaltę pripažįsta, pakeltu tonu kalbėjo su nukentėjusiuoju, o ką galėjo jis pagalvoti, tai pas jį reiktų paklausti, kaip jam atrodė, nepamena, nes dvi dienas buvo alkoholis vartotas, tai ką čia be pasakysi, kad automobilį pagrobė, tai pripažįsta pilnai, ir kad grasino nukentėjusiajam, tai pripažįsta, nepamena, kokius žodžius vartojo necenzūrinius. Visus tris pareikštus kaltinimus pripažįsta pilnai. Dėl viso incidento labai gailisi.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

2024 m. birželio 15 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį vizualiai, panaudojus daktiloskopinius miltelius išryškėjo rankos piršto pėdsakas ant priekinių dešinės pusės automobilio durelių išorėje ties atidarymo rankenėle, rankos piršto pėdsakas nufotografuotas ir nukopijuotas ant skaidrios daktiloskopinės plokštelės, supakuotas, vokas Nr.1, delno pėdsakas išryškėjo ant vairuotojo durelių išorinės pusės lango rėmo, kuris nufotografuotas ir nukopijuotas ant juodos daktiloskopinės plokštelės, supakuotas į voką Nr. 1, kuris užantspauduotas stačiakampio formos spaudu Nr. 3. Nuo abiejų priekinių sėdynių paimti kvapo pėdsakai, kuris supakuoti į atskirus 0,5 l. talpos stiklainius. Paimtas foninis automobilio kvapas, kuris supakuotas į 0,5 l. talpos stiklainį. Nuo priekinių sėdynių ant lipnios juostelės paimti mikroobjektai, kurie supakuoti į voką Nr.2, užantspauduotas stačiakampio formos spaudu Nr.3. Nuo vairuotojo durelių vidinės rankenėlės ant vatos tampono paimtas galimai biologinis pėdsakas, kuris supakuotas į rudos spalvos paketą Nr. 3, nuo vairo ant vatos tampono paimtas galimai biologinis pėdsakas, kuris supakuotas į rudos spalvos paketą Nr.3, nuo bėgių perjungimo svirties ant vatos tampono paimtas galimai biologinis pėdsakas, kuris supakuotas į paketą Nr. 3. Nuo automobilio dešinės pusės priekinių durelių vidinės rankenėlės ant vatos tampono paimtas galimai biologinis pėdsakas, kuris supakuotas į paketą Nr. 3 (1 t., b. l. 67-73).

2024 m. birželio 14 d. iš neblaivumo nustatymo dokumentų nustatyta, kad 21.30 val. A. B. nustatytas 3.06 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 22.35 val. nustatytas 2.80 promilių neblaivumas (1 t. b. l. 80-81).

AB „Regitra“ duomenų bazės išrašu nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. M. (1 t. b. l. 65).

VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2006 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 4 270 Eur (1 t. b. l. 66).

2024 m. liepos 30 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus rašto matyti, kad Lietuvos probacijos registre 2019 m. birželio 27 d. įrašytas A. B., kuris 2019 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė (bausmę atliko nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d.). Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemonės 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 21 d. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2024 m. liepos 30 d. (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 ir 4 dalimis - laisvės atėmimo ar arešto bausmės laikas neįsiskaičiuoja į baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminą). 2021 m. vasario 24 d. A. B. atvyko į Probacijos tarnybą ir buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Lietuvos probacijos tarnybos registre 2021 m. rugpjūčio 25 d. įrašytas A. B., kuris 2019 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 60 parų arešto bausme (bausmę atlikęs). Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 23 d. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 22 d. (bausmės laikas neįskaitytas). 2021 m. rugpjūčio 30 d. A. B. atvyko į Probacijos tarnybą ir buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2024 m. liepos 30 d. patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis nustatyta, A. B. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22658-24 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. (1 t. b. l. 145-155).

2024 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (1 t. b. l. 7-8).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl atliktų veiksmų ir paieškos karštais pėdsakais nustatyta, jog 2024 m. birželio 14 d. apie 20.21 val., buvo gautas piliečio T. S. V. telefoninis pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš minutę, du vyrai nuvarė pranešėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su pranešėju T. S. V., nustatyta, kad transporto priemonę pagrobė A. B. ir E. S.. Patikrinus asmenų blaivumą alkotesteriu Alcotest ARRF-0148, patikros sertifikato Nr. 2065399, 2024 m. birželio 14 d. 21.25 val. E. S. nustatytas 2,37 prom. neblaivumas, 21.36 val. M. H. nustatytas 2,70 prom. neblaivumas. Patikrinus A. B. blaivumą alkotesteriu Alcotest ARRF-0148, patikros sertifikato Nr. 2065399, 2024 m. birželio 14 d., 21.30 val. nustatytas 3,06 prom. neblaivumas, 22.30 val. nustatytas 2,80 prom. Neblaivumas. T. S. V. nurodė, kad konfliktą nufilmavo savo mobiliojo ryšio telefonu. Peržiūrėjus asmens mobiliojo ryšio telefonu filmuotą vaizdo įrašą buvo matyti kaip sulaikytas asmuo - A. B. vartodamas necenzūrinius žodžius, agresyviai nusiteikęs, savo staigiais ir agresyviais judesiais, grasindamas liepė transporto priemonės vairuotojo sėdynėje sėdinčiam asmeniui išlipti iš automobilio, o šiam paklusus, pats atsisėdo į transporto priemonės vairuotojo sėdynę. Transporto priemonės galinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs kitas akivaizdžiai neblaivus asmuo konflikto metu vis ragino „susidoroti“ su T. S. V.. Vaizdo įraše matyti, kad asmenys buvo agresyvūs, pareiškėjo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, elgėsi agresyviai. T. S. V. pokalbio metu ne vieną kartą patvirtino, kad abu asmenys buvo akivaizdžiai stipriai neblaivūs, nuo asmenų sklido stiprus alkoholio kvapas, asmenys svirduliavo, kalbėjo nerišliai, todėl pastarasis net kelis kartus įspėjo, kad šie negali vairuoti transporto priemonės dėl savo esamos būklės. T. S. V. nurodė, kad aiškiai matė kaip A. B., būdamas akivaizdžiai neblaivus, grasinant tuoj pat panaudoti prieš pareiškėją fizinį smurtą bei atėmus jam galimybę pasipriešinti, pagrobė transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuvažiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini). T. S. V. patvirtino, kad matė A. B. transporto priemonės vairavimo faktą ir tai galės paliudyti teismo proceso metu. Asmuo mobiliojo ryšio telefonu įrašytą vaizdo įrašą pateikė savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 62-64).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešos tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto N. A. tarnybiniu pranešimu dėl sulaikytų asmenų nustatyta, kad 2024 m. birželio 14 d., važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, daugiabučio namo kieme (duomenys neskelbtini) buvo pastebėti trys asmenys, du iš jų atitiko pagal gautus pirminius įtariamųjų išvaizdos požymius. Nustatyta, kad vienas iš jų yra A. B., kitas yra E. S., ir trečias asmuo buvo M. H.. 2024 m. birželio 14 d. 21.00 val. asmenys buvo sulaikyti, 2024 m. birželio 14 d., 21.30 val., A. B. nustatytas 3,06 prom. girtumas. 2024 m. birželio 14 d., 22.30 val., nustatytas 2.80 prom. Girtumas. (1 t. b. l. 59-60).

Dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

A. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybė pagal 180 straipsnio 1 dalį.

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015; 2K-272-648/2015; 2K-349-648/2017). Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau nesmurtinis (nevartojant nei fizinio, nei psichologinio smurto arba kitaip neatimant galimybės nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant, paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jei prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichologinio smurto požymius. Tačiau jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis yra fiziškai ar psichologiškai veikiamas, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jo imtis naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2007, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-719-530/2019).

Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, tai nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2007).???

Plėšimo, kurio esmė yra svetimo turto pagrobimas panaudojant smurtą arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, dalykas Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje aiškinamas remiantis vagystės dalyko savybėmis. Pagal teismų praktiką grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012, 2K-271-303/2016).???

Pačio kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, 2024 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, nukentėjusiojo padaryti vaizdo įrašo patvirtina, kad svetimo turto (automobilio) pagrobimą tiesiogiai įvykdė A. B., kuris automobilį užvaldė į jį atsisėsdamas vairuotojo vietoje ir su juo nuvažiavo iš įvykio vietos, matant nukentėjusiajam, kaip teigė kaltinamasis pavažiavo pora šimtų metrų ir automobilį paliko, kas reiškia, jog turėjo galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti. Neginčytinai byloje nustatyta, kad A. B. svetimą turtą – automobilį paėmė ir užvaldė, todėl veika laikoma baigta. A. B. teigė, kad nei fizinio smurto, nei psichologinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Teismas pabrėžia, kad BK 180 straipsnio 1 dalyje veikos sudėties požymiai alternatyvūs, kas reiškia bent nustačius vieną veika kvalifikuotina kaip plėšimas. Šiuo atveju, iš vaizdo įrašų, nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad kaltinamasis, vartodamas necenzūrinius žodžius kelionės metu, o taip pat sustojus automobiliui, įžeidinėdamas nukentėjusįjį, sakydamas kartu važiuojančiam draugui „žiūrėk kas bus“ (įrašo min), sakydamas „atimam automobilį“, sukūrė situaciją, kuri nukentėjusiajam buvo bauginanti, kelianti nerimą dėl savo sveikatos bei gyvybės. Situacijos grėsmingumą sukūrė kaltinamojo išreikšti keiksmažodžiai, neblaivumas, kiti žodžiai, kurie buvo skirti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltinamasis kelionės automobiliu metu buvo agresyvus, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, trankė automobilio priekyje esančias dalis ir taip privertė naktėjusįjį jausti nerimą ir pavojų savo sveikatai bei gyvybei. Šiuos nukentėjusiojo teiginius patvirtina nukentėjusiojo pateikti du vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašų girdėti, kaip du aiškiai neblaivūs asmenys vartoja necenzūrinius žodžius, įraše taip pat girdėti, kaip kaltinamasis vartoja necenzūrinius žodžius, aiškiai girdėti, kaip užgauliai ir necenzūriniais žodžiais kalba apie nukentėjusįjį, kuris vairuoja automobilį, iš jo juokiasi. Įrašo laiku nuo 3.29 min iki 3.34 min. A. B. sako „nori atimsiu mašiną“, jam atsako liudytojas rusiškai, pakartodamas kaltinamojo žodžius. Tada įraše girdėti, kaip kaltinamasis ir liudytojas kalbasi apie apmokėjimą už važiavimą, o įrašo laiku 4.24 min girdėti, kaip A. B. lietuviškai kitam keleiviui sako „žiūrėk kas dabar“, o tada įrašo laiku 4.40 min „palauk žiūrėk“, tada pasigirsta atidaromos automobilio durys. Toliau įraše nuo 4.47 min matyti, kaip nukentėjusysis nukreipia telefoną į automobilio dureles, matyti, kaip duris atidaro A. B., pasilenkia link vairuotojo ir žiūrėdamas tiesiai į nukentėjusįjį pasako „lipk (necenzūrinis)“, vėl pakartoja „čiuožk (necenzūrinis žodis). Pastebėtina, kad atstumas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo labai nedidelis, o kaltinamojo žvilgsnis, teismo vertinimu, yra bauginantis. Pastebėtina, kad A. B. atrodo piktas. Tada nukentėjusysis išlipa ir į automobilio ir į vairuotojo vietą atsisėda A. B., kuris įrašo laiku 5.14 min pasako kitam keleiviui „susitvarkyk su juo“. Antrajam įraše matyti, kaip nukentėjusysis atidaro vairuotojo pusės duris, sako kaltinamajam išlipk iš automobilio, tu negali vairuoti neblaivus, A. B. nukentėjusiajam pasako necenzūrinius žodžius, užtrenkia duris ir nuvažiuoja. Situacijos grėsmingumą patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis yra užsienio valstybės pilietis, lietuvių kalbos nemoka, o A. B. kalba lietuviškai ir rusiškai.

Pažymėtina, kad kaltinamasis užvaldė nukentėjusiojo valdomą turtą, t. y. automobilį, juo pasišalino iš įvykio vietos, taip įgydamas realią galimybę elgtis su svetimu turtu savo nuožiūrą. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio. Taigi, kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti arba išmesti, turto pagrobimas gali būti pripažintas baigtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2006, 2K-25/2002). ???

Šiuo atveju A. B. inkriminuota tai, kad jis 2024 m. birželio 14 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), įvažiavime į (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato kiemą, žodžiu grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš transporto priemonės valdytoją nukentėjusįjį T. S. V., taip atėmęs galimybę jam priešintis, pagrobė svetimą turtą - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 270 Eur ir juo nuvažiavo iš įvykio vietos. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino ir nurodė, kad dvi dienas iš eilės vartojo alkoholį. Važiuojant nesukalbėjo su vairuotoju, tad kilo konfliktas, nes ne ten nuvežė. Kai sustojo automobilis, jis liepė nukentėjusiajam išlipti, vartojo negražius necenzūrinius žodžius, buvo ir pakeltas tonas. Tada, kai nukentėjusias išlipo, paėmė automobilį ir išvažiavo. Teigė, kad galėjo nukentėjusiajam sukelti, kažkokius jausmus, kad jam gresia pavojus. Apie tai, kad grasino nukentėjusiajam ir pagrobė automobilį, tai kaltinimą pripažįsta, su savo neteisingu poelgiu sutinka, yra kaltas. Apie tai, kad žodžiu grasino nukentėjusiajam, tai jis negrasino, liepė iš automobilio išlipti, gal ir galėjo nuskambėti, kaip grasinimas. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir nukentėjusiojo T. S. V. parodymai, kuriuose nurodyta, jog 2024 m. birželio 14 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėju. Apie 20 val. 13 min. pagal gautą užsakymą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu į jo valdomą transporto priemonę įsėdo du akivaizdžiai stipriai neblaivūs asmenys. Asmenys programėlėje buvo pažymėję, kad galutinė pristatymo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Nuo pat momento, kai asmenys įsėdo į valdomą transporto priemonę, pastarieji elgėsi agresyviai, konfliktiškai. Maždaug ties adresu (duomenys neskelbtini) jo valdomoj transporto priemonėj sėdintys asmenys dar labiau suagresyvėjo ir liepė jam sustoti. Kadangi asmenys pradėjo elgtis neprognozuojamai, buvo stipriai neblaivūs, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, grasino jam susidorojimu ir nesiliovė elgtis agresyviai jo atžvilgiu, sustabdė transporto priemonę ties adresu (duomenys neskelbtini) ir paprašė jų išlipti iš transporto priemonės. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs asmuo išlipo iš transporto priemonės ir žodžiu nurodė ant galinės transporto priemonės sėdynės sėdėjusiam vyrui likti sėdėti savo vietoje. Iš transporto priemonės išlipęs agresyviai nusiteikęs asmuo priėjo prie mano priekinių vairuotojo durelių, jas atidarė ir įžeidinėdamas jį bei grasindamas, kad tuoj pat panaudoti prieš jį jėgą, liepė išlipti iš transporto priemonės vairuotojo sėdynės. Įbaugintas ir jausdamas realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei ėmė vykdyti prie vairuotojo durelių stovinčio asmens nurodymus ir išlipo iš transporto priemonės. Jam išlipus, asmuo atsisėdo į vairuotojo sėdynę, o ant galinės sėdynės sėdintis asmuo persėdo į priekinę keleivio sėdynę. Nuo (duomenys neskelbtini) matė kaip asmuo nuvažiavo su transporto priemone link (duomenys neskelbtini). Taip pat liudytojo E. S. parodymai, kuriuose nurodyta, jog 2024 m. birželio 14 d. susitiko su A. B., prisijungė, norėdamas kartu išgerti. A. sumanė pasinaudoti pavėžėjo paslaugomis, tad besėdint prie jų atvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, jį vairavo užsienio pilietis. Jis įsėdo į automobilio galą, už keleivio sėdynės, o į priekį keleivio vietoje atsisėdo A. B.. Važiuojant pastebėjo, kaip A. nervinasi, A. nurodė vairuotojui sustoti. Nurodė, jog vairuotojui išlipus iš transporto priemonės, A. B. atsisėdo į vairuotojo vietą, pradėjo vairuoti transporto priemonę ir važiuodamas ja sustojo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. A. B. turto pagrobimo faktą patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, jog 04.41 min. matyti vaizdas kaip asmuo (nustatyta A. B.) prieina prie vairuotojo pusės durelių, jas atidaro ir liepia lipti sakydamas „lipk (necenzūrinis žodis)“, vairuotojui išlipus, jis atsisėda į vairuotojo pusę ir užsidaro duris. Vairuotojui bandant jas atidaryti sako „eik (necenzūrinis žodis)“. Kaltinamojo A. B. kaltę patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, kaltinamojo kaltę patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti rašytiniai įrodymai. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – 2024 m. birželio 14 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), įvažiavime į (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato kiemą, žodžiu grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš transporto priemonės valdytoją nukentėjusįjį T. S. V. ir taip atėmęs galimybę jam priešintis, pagrobė svetimą turtą - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 270 Eur ir juo nuvažiavo iš įvykio vietos. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji plėšimo požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Kaltinamasis A. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Pripažintina, kad A. B. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020). Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, A. B. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu skirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, paskiriant ją atlikti atvirojoje kolonijoje, ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas A. B. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. liepos 18 d. (dvi paros) išbūtas laikas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, A. B. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemones: penkerius metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir konfiskuotas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas UAB ,,Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18 A, Kaune.

Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 23 d., todėl 5 metų specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones, terminas sueina 2024 m. spalio 22 d. Veika įvykdyta 2024 m. birželio 14 d., todėl konstatuotina, kad veikos įvykdymo metu galiojo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti vairuoti transporto priemones.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. 2021 m. rugpjūčio 30 d. A. B. atvyko į Probacijos tarnybą ir buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laikotarpiu vairavo automobilį, neturėdamas teisės jį vairuoti. Ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytą dieną automobilį vairavo būtent kaltinamasis, o ne kitas asmuo, nėra. Kaltinamasis šių aplinkybių neneigė, jas patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamajam buvo žinomos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti transporto priemonę, kai įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. A. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, sąmoningai vairavo transporto priemones ir norėjo taip elgtis. Šias aplinkybes kaltinamasis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį, nuvažiavo kelis šimtus metrų. Nevykdydamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis demonstravo savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoravo tiek savo, tiek aplinkinių saugumą ir tokius jo veiksmus teismas vertina kaip neatsakingus ir piktybiškus, nukreiptus į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, kaltinamojo kaltę patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti rašytiniai įrodymai. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – tyčia vengė atlikti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

IV. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), vieną apysunkį nusikaltimą (11 straipsnis 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė veiką, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarė veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto bausmės. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Skirdamas bausmes už įvykdytas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Pažymėtina, kad už tą pačią nusikalstamą veiką, t. y. vairavimą neblaiviam A. B. teisiamas ketvirtą kartą. Iš viso jis teistas aštuonis kartus, teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Danijoje. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (pažeidimus) A. B. baustas dešimt kartų. Teismas, skirdamas bausmę, vertindamas kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. B. nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą. A. B. teismo parodyto pasitikėjimo, skiriant jam švelnesnes baudos, arešto, laisvės atėmimo bausmes, nepateisino, reikiamų išvadų nepadarė ir toliau vykdo nusikalstamas veikas.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. B. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, nustatytas neblaivumo laipsnis 2,80 promilių. Padarytos trys nusikalstamos veikos pagal BK 11 straipsnio 3 dalies, 4 dalies ir 12 straipsnio nuostatas yra priskiriama nesunkaus nusikaltimo, apysunkio nusikaltimo bei baudžiamojo nusižengimo kategorijai, tačiau rūšinį šio nusikaltimo pavojingumą aptariamu atveju didina tai, kad A. B. automobilį vairavo viena pagrindinių miesto gatvių. Kaltinamasis šiuo metu dirba, gauna pastovias pajams, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 17), Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi (1 t., b. l. 14), tačiau Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-821/2024, A. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), todėl abejonių dėl pakaltinamumo nekyla (1 t., b. l . 12).

Taigi parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančią aplinkybę - veiką, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarė veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu negauta.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad kaltinamajam už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina 10 parų arešto bausmė.

Manytina, kad būtent tokios bausmės rūšys ir dydžiai yra adekvačios ir būtinos priemonės sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti A. B., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, o ši subendrinta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta už BK 180 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti A. B. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė nustatytina – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nusikalstamą veiką A. B. padarė neatlikęs pilnai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis likusi įvykdyta dalis sudaro - 1 204,71 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 1 204,71 Eur dydžio baudą, ir A. B. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 1 204,71 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 14 d. 21.00 val. iki 2024 m. birželio 15 d. 14.50 val., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir nustatyti, jog A. B. yra paskirta 7 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 1 204,71 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) tam tikras pareigas.

Šiuo atveju, nors kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas jau devintą kartą, tačiau ankstesni apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti pakankamai seniai – 2008, 2009, 2011, 2012, 2015, 2018 ir 2019 m. Kaltinamasis šiuo metu dirba, kaip teigė dėl paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti negali vykdyti į komandiruotes, dėl ko pajamos yra laikinai sumažėję, tačiau toliau dirba, moka antstoliams, o taip pat paskutiniu nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę, kas rodo kaltinamojo norą pasitaisyti ir daugiau nenusikalsti. Šių veikų padarymą nulėmė, kaip nurodė suvartotas alkoholio kiekis, t. y. vartojo dienas, kadangi palaidojo du draugus. Duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta. Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis priėmė atsiprašymą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis yra atsiprašęs. Prokurorė baigiamosios kalbos metu taip pat prašė atidėti bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas, nesumenkinant nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų, vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas be intensyvios priežiūros, jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nors šią teisę yra praradęs. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo taikymo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsniu tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam A. B. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis A. B. padarė nusikaltimą. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis A. B. anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, kas rodo, jog kaltinamasis yra linkęs šiurkščiai pažeidinėti KET ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Kaltinamojo A. B. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti KET, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam A. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra A. M.. Šiuo atveju, iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės 2006 m. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ kaina Lietuvoje su PVM yra 4 270 Eur (2 t., b. l. 66). Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso kitam asmeniui ir duomenų, kad jam buvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams byloje nėra, todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančiam turtui konfiskuoti, iš kaltinamojo išieškotina turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta pinigų suma – 4 270 Eur. Ši baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo nurodytas gaunamas pajamas, nusikalstamos veikos, kurią įvykdė kaltinamasis, pavojingumą ir pobūdį, yra proporcinga ir adekvati ja siekiamų tikslų įgyvendinimui užtikrinti.

Pažymėtina, jog BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), o šio kodekso 6 straipsnyje numatyta tik bausmės – baudos išdėstymo galimybė. Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai, kaip bausmei, ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, <...> vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 1-3) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 5-7), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mikroobjektai, biologiniai pėdsakai, rankos piršto, delno pėdsakai, saugomi Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Radvilėnų pl. 1A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Kvapo pėdsakas, kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės, foninis kvapas, saugomi Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdyba, Minsko pl. 45, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 10 (dešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti A. B. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. sumažintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, neatlikta bausmės dalimi 1 204,71 Eur (vienas tūkstantis du šimtai keturi eurai 71 ct) ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 1 204,71 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturių eurų 71 ct) baudos bausme.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 14 d. 21.00 val. iki 2024 m. birželio 15 d. 14.50 val., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir nustatyti, jog A. B. yra paskirta 7 (septynių) mėnesių 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmę ir 1 204,71 Eur (vienas tūkstantis du šimtai keturi eurai 71 ct) baudos bausme.

Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „Baudžiamajame procese teismo skirtos baudos“. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerius) metus, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. B. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 270 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų).

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- mikroobjektus, biologinius pėdsakus, rankos piršto, delno pėdsakus, saugomus Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Radvilėnų pl. 1A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

- kvapo pėdsakus, kvapo pėdsakus nuo vairuotojo sėdynės, foninį kvapą, saugomus Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdyba, Minsko pl. 45, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

- kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.