Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2018 m. vasario 22 d. veika) – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2018 m. birželio 28 d. veika) – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 16 d. veika) – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vieni) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Į M. R. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d., ir laikas, išbūtas suėmime, nuo 2019 m. gegužės 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti ir priteista iš M. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 279,99 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 99 ct), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 399,99 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 99 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. jis veikdamas bendrininkų grupe su R. T. (nuteista 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu), 2018 m. vasario 22 d., apie 19.30 val., iš akcinės prekybos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pagrobė „Diesel“ firmos džemperį 169 Eur vertės ir „Diesel“ firmos kelnes 149 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimo turto 318 Eur vertės.

1.2. Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, 2018 m. birželio 28 d., apie 15.10 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį JBL nešiojamąjį belaidį garsiakalbį (kolonėlę), 279,99 Eur vertės.

1.3. Be to, jis 2018 m. liepos 16 d., apie 10.34 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 100 vnt. pakelių sviesto „Pilos“, bendros 169 Eur vertės, 72 vnt. pakelių sviesto „Oselka“, bendros 215,28 Eur vertės, 12 vnt. indelių lydyto sviesto, bendros 56,28 Eur vertės, 50 vnt. pakelių sviesto „Ekstra“, bendros 73,50 Eur vertės, 35 vnt. dešros „Forminis saliamis“, bendros 113,75 Eur vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 627,81 Eur turtinę žalą.

1.4. Be to, jis, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tai yra 2019 m. kovo 6 d., apie 11.18 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti 1 vnt. juodųjų eršketų ikrų „Platinum line“, 44,99 Eur vertės, ir 1 vnt. juodųjų dumblažuvių ikrų „Amia calva“, 22,49 Eur vertės, t. y. svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 67,48 Eur vertės, įsidėdamas prekes į atsineštą kuprinę ir praeidamas pro kasas už prekes nesusimokėjęs, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi parduotuvės apsaugos darbuotojams K. P. ir E. R. bandant jį sulaikyti, jis grasino K. P., kad jį papjaus, padurs, iš kišenės išsitraukė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, nutaikė K. P. į veidą, grasindamas, kad nušaus, ir panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusio K. P. atžvilgiu, sudavė jam daiktu, panašiu į pistoletą, ne mažiau du kartus į kairį petį ir kairę ranką, sukeldamas fizinį skausmą, tačiau grumtynių metu K. P. ir E. R. jo (M. R.) nesulaikius, jis, išsinėręs iš striukės, ir palikęs kuprinę su pagrobtomis prekėmis, pabėgo.

1.5. Be to, jis 2019 m. balandžio 13 d., apie 19.00 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios PPC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pasikėsino slaptai pagrobti kuprinę „Michael Kors“, 399,99 Eur vertės, praeidamas su kuprine rankose pro apsauginius vartus už prekę nesusimokėjęs, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų M. D. ir T. Ž..

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš M. R. apeliacinio skundo turinio ir posėdžio metu duotų paaiškinimų, apeliantas neneigia įsidėjęs svetimą turtą į kuprinę, tačiau tvirtina, kad jokio plėšimo neketino daryti, todėl mano, kad jo veika turi būti perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, taip pat prašo atitinkamai sumažinti bausmes už nusikalstamas veikas kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 1 dalis bei taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apelianto prašymas dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 180 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą.

8. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015; 2K-272-648/2015; 2K-349-648/2017). Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau nesmurtinis (nevartojant nei fizinio, nei psichologinio smurto arba kitaip neatimant galimybės nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant, paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jei prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichologinio smurto požymius. Tačiau jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis yra fiziškai ar psichologiškai veikiamas, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jo imtis naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2007).

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal teismų praktiką vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, o vagystės būdu grobiant turtą, tačiau, dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia nusikalstama veika kvalifikuojama kaip plėšimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2012). Nagrinėjamu atveju tokia situacija ir yra susiklosčiusi. Vagystė peraugo į plėšimą, nes asmuo, darydamas vagystę panaudojo smurtą bei grasinimus, siekdamas išlaikyti grobiamą turtą, tuoj po paėmimo.

10. Byloje esantis vaizdo įrašas, gautas iš prekybos centro parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina tai, kad pirkėjas ( M. R.) padeda pirkinių krepšelį ir eina pro savitarnos kasas, kažką pastebi, stabteli ir pradeda bėgti. Toliau stebima, kaip kieme prie išėjimo iš parduotuvės stumdosi du asmenys. Prie jų pribėgo kitas asmuo ir bando atimti kuprinę. Sulaikomas asmuo suduoda smūgius apsaugos darbuotojui, rankoje turi kažkokį daiktą. Sulaikomas asmuo meta kuprinę ant žemės, vienas apsaugos darbuotojas kuprinę pakelia nuo žemės, o kitas bando išlaikyti besimuistantį asmenį. Nukentėjusiojo K. P. paaiškinimai patvirtina, kad jis pasivijo asmenį salėje, prie išėjimo durų, čiupo už kuprinės, tačiau nuteistasis toliau bėgo, dėl to lauke prasidėjo grumtynės, jis siekė sulaikyti pastarąjį, o šis stengėsi išsivilkti iš striukės ir pabėgti. Jiems besigrumiant M. R. pagrasino, kad jį padurs, papjaus peiliu. Nukentėjusysis peilio nematė, jo nuteistasis neišsitraukė, tačiau po kurio laiko išsitraukė daiktą panašų į šaunamąjį ginklą ir nusitaikė į nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo kolega V. Č. pamatęs ginklą, išsigando ir nubėgo į apsaugos postą iškviesti policijos bendruoju pagalbos numeriu. Toliau besigrumiant, nuteistasis laikydamas ginklą dešinėje rankoje, sudavė ginklu į kairį petį vieną kartą ir į kairią ranką vieną kartą, asmuo stengėsi pabėgti, tuomet kartu su nukentėjusiuoju buvęs kolega E. R., besigrumiant pametė akinius, ir paleido asmenį, o šis išsinėrė iš savo striukės, ir išsprūdęs nubėgo į užvestą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas E. R. nurodė, jog bėgo padėti kolegai nukentėjusiajam K. P. sulaikyti nuteistąjį M. R.. Patvirtino, kad sulaikomas asmuo priešinosi apsaugos darbuotojams, bandė išsivilkti iš striukės, rėkė, kad papjaus ar padurs, o vėliau grasino daiktu panašiu į ginklą, kol galiausiai nuteistasis išsinėrė iš striukės ir pabėgo. Šiuos liudytojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtino filmuota medžiaga, kuri buvo jau aptarta. Iš pranešimų apie įvykius suvestinės matyti, kad nepristatęs pranešėjas informavo, jog 2019-03-06 11.25 val. apsaugos darbuotojas konfliktuoja su asmeniu, kuris turi šaunamąjį ginklą ( t.3, b.l. 1). Iš asmenų atpažinimo pagal nuotrauką protokolo matyti, kad K. P. atpažino sulaikomą asmenį( nuteistąjį) (t.3. b. l. 19-21). Taigi įrodymų visuma patvirtina, kad M. R. pagrobęs prekes bandė pasišalinti iš parduotuvės, tačiau pamatęs atbėgantį apsaugos darbuotoją jis staiga sureagavo, ėmė bėgti, o pasivijus kurį laiką galynėjosi su apsaugos darbuotoju, grasino fizinio smurto panaudojimu, taip siekdamas išsaugoti pagrobtas prekes ir tik suprasdamas kad bus sulaikytas, numetė krepšį ir pabėgo. Tokios, pirmos instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrindas teigti, kad vagystė peraugo į plėšimą. Nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmai, teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas įvykdyti plėšimą, nes jis nespėjo svetimo turto pasisavinti, tai yra paversti šį turtą savu ir juo laisvai disponuoti, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes prekės buvo iš jo paimtos. Taigi pirmos instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidos nepadarė.

11. Apeliantas skunde teigia, kad jeigu nukentėjusiajam būtų sudavęs ginklu, jam būtų likusios mėlynės, tačiau K. P. į medikus nesikreipė ir sužalojimai jam nebuvo nustatyti. K. P. jau pačios pirmos apklausos metu pareiškime nurodė, kad jam asmuo sudavė daiktu panašiu į ginklą porą kartų, pataikė į petį ir į ranką. K. P. atsisakė kreiptis į medikus, nurodydamas, jog rankos nebeskauda, pas teismo medicinos ekspertus nežada nuvykti ir ateityje (t. 3, b. l. 3, 16). Teisėjų kolegija pažymi, kad fizinis smurtas, suprantamas kaip bet koks fizinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Vadovaujantis teismų praktika, veika kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jeigu dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet smurtininko veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis grūmėsi su nuteistuoju siekiant sulaikyti pastarąjį ir atlikti savo kaip apsaugos darbuotojo darbinę funkciją, tai yra gražinti pagrobtas prekes. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis tai nurodė savo apklausose, todėl nuteistojo argumentas, kad jeigu nėra nustatyti sužalojimai, nėra plėšimo sudėties, niekuo nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis grasino daiktu panašiu į pistoletą. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jam nebuvo inkriminuotas šaunamojo ginklo turėjimas ir jo panaudojimas, jis nebuvo už tai ir nuteistas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis grasino nukentėjusiajam daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą. Daikto panašaus į šaunamąjį ginklą turėjimas įrodytas nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, pranešėjo apie įvykį paaiškinimais ( t. 3, b. l.1,2-6). Fizinis smurtas, grasinimai gali būti naudojami ne tik prieš patį turto savininką ar teisėtą jo valdytoją, bet ir prieš kitus asmenis, kurie dėl darbo santykių turi kaltininko pageidaujamą turtą. Taigi šiuo atveju apsaugos darbuotojas eidamas darbines funkcijas privalėjo apsaugoti turtą, ką jis darydamas ir nukentėjo.

Dėl bausmės

12. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, teigiama, kad jos dydis turėjo būti sumažintas vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kadangi nuteistasis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Už BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatyta areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, už BK 178 straipsnio 1 dalyje įvirtintos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. R. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

14. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. R., padarė tyčinius keturis nesunkius bei vieną apysunkį nusikaltimus, veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad tris nusikalstamos veikos baigtos, dvi nebaigtos. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, tačiau pažymima, jog nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, neprisipažino dėl plėšimo epizodo, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, teismas skirdamas bausmes BK nustatytų taisyklių nepažeidė, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnį nei šių straipsnių sankcijose numatytas vidurkis bausmės dydį. Teisėjų kolegijos nuomone dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra teisinio pagrindo.

15. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas jį nuteisė už BK 180 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą vadovaudamasis išankstiniu nusistatymu nuteistojo atžvilgiu bei nuteistojo praeitimi. Kolegija pažymi, kad apeliantas neteisingai interpretuoja teismo nešališkumo sampratą. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti vienos iš bylos šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Įvertinus tai, kad teismo šališkumą nuteistasis įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados vertinant įrodymus ir asmenį charakterizuojančius duomenis, ne taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, jų pobūdį, nes tai kaip jau minėta įpareigoja įstatymas. Vertinant apelianto asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. R. teisiamas jau ne pirmą kartą už vagystes, atkreiptinas dėmesys, jog M. R. buvo teistas ir užsienio valstybėje (t. 4, b. l. 71-85), be to yra baustas administracine tvarka už smulkias vagystes (t. 4, b. l. 104-105), jo daromi nusikaltimai ir administraciniai nusižengimai susiję su nusikaltimais nuosavybei. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad aptariamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Visos šios aplinkybės rodo, kad M. R. savo elgesio nesistengia keisti ir išvadų nedaro, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. R. už jo padarytus nusikaltimus skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė žymiai mažesnį nei sankcijų vidurkiai. Paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, galutinė M. R. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Aplinkybė, kad nuteistasis pripažino kaltę dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam bausmę.

17. Nepagrįstas M. R. skundo argumentas, kad teismas be pagrindo netaikė jam BK 64¹ straipsnio nuostatų, nes jis prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, asmeniui, kuris prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi, nagrinėjamu atveju BK 64¹ straipsnio taikymui privalu nustatyti dvi sąlygas – sutrumpintą įrodymų tyrimo atlikimą bei kaltės pripažinimą.

18. Vertinant pastarąją sąlygą, pastebėtina, jog kaltės prisipažinimas yra suprantamas, kaip visiškas kaltinamojo kaltės pripažinimas (be jokių išlygų) tiek dėl visų atliktų nusikalstamų veikų, tiek dėl veikos padarymo aplinkybių. Nuteistasis kaltę pripažino iš dalies – neigė, plėšimo epizodą. Tokiu atveju negalima pripažinti, jog nuteistasis kaltę pripažino visiškai. Įvertinus BK 64¹ straipsnio 2 dalies dispoziciją, konstatuotina, kad asmeniui BK 64¹ straipsnio nuostata taikoma tik tuo atveju, kai asmuo kaltę pripažįsta visiškai. Nustačius, kad nuteistasis savo kaltę pirmosios instancijos teisme pripažino tik iš dalies, teismas visiškai pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamą bausmę, ji nėra per griežta, atitinka nuteistojo asmenybę ir ją švelninti nėra jokio pagrindo.

19. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir paskyrė teisingą bausmę. Dėl išdėstytų priežasčių M. R. apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.