Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

O. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista kaltinama pagal LR BK 284 str.,

E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2017-03-29 Visagino m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str., 4 mėn. viešųjų darbų;

2. 2017-10-10 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 7 mėn. laisvės apribojimu;

3. 2022-03-02 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal LR BK 140 str. 2 d., 6 mėn. laisvės apribojimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs kaltinamas pagal LR BK 284 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Ž. ir E. Ž., 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, t. y. daugiabučio laiptinės pirmame aukšte, būdami neblaivūs, iš chuliganiškų paskatų, veikdama kartu, E. Ž. sudavus vieną smūgį A. G. į nosį, O. Ž. dešine koja spyrus ant žemės gulinčiam A. G. į galvą bei vieną kartą kaire koja spyrus į kaklą, tuo metu E. Ž. spyrus koja ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių A. G. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu, bendrais veiksmais, kaltinamieji nukentėjusiajam A. G. padarė galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimą, apatinės lupos žaizdą ir smegenų sukrėtimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimo, apatinės lūpos žaizdos ir smegenų sukrėtimo A. G. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Liudytojas Vladislovas M. B. parodė, kad iš matymo pažįsta E. Ž. ir O. Ž.. Maždaug prieš metus buvo įvykis prie jų daugiabučio laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini). Jis su žmona O. B. buvo namuose, apie 23.00 - 00.00 val. išgirdo triukšmą, sklindantį iš daugiabučio laiptinės. Pažiūrėję pro durų akutę nieko nematė, šiek tiek pravėrę buto duris, girdėjo triukšmą, sklindantį iš laiptinės apačios. Girdėjosi vyriški ir moteriški šauksmai, daužimosi garsas, kuris truko kelias minutes. Negali pasakyti kas ten vyko, neatpažino nei vieno balso.

Liudytoja O. B., bylai reikšmingų parodymų nepateikė.

2022-08-21 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įėjus į pirmąją daugiabučio namo laiptinę, pakilus laiptais į pirmą laiptinės aikštelę, prie buto Nr. 4 durų, ant betono matomas raudonos spalvos taškas, panašus į kraują (paimtas biologinis pėdsakas, vokas Nr. 1). Prie buto Nr. 3 durų, ant betono matomas raudonos spalvos taškas, panašus į kraują (paimtas biologinis pėdsakas, vokas Nr. 2). Prie buto Nr. 2 durų, ant betono matomas raudonos spalvos taškas, panašus į kraują (paimtas biologinis pėdsakas, vokas Nr. 3). Atlikus apžiūrą, daugiau pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 46-47, 49-53).

2022-08-21 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo A. G. kūnas. Ant jo veido, smakro srityje, matomas nubrozdinimas, apatinės lūpos vidinėje dalyje matoma kirstinė žaizda, nosies kuprelė paraudusi, ištinusi, pakrypusi. Galvos plaukuotoje dalyje, pakaušio srityje, matomi paraudimai, nubrozdinimai, ant krūtinės matomi paraudimai, įdrėskimai. Ant abiejų rankų alkūnių matomi nubrozdinimai. Nugaroje matomi paraudimai, įdrėskimai. Ant abiejų kojų kelių matomi nubrozdinimai (1 t., b. l. 108, 110-115).

2023-01-11 Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Pirminės sveikatos priežiūros centro rašte Nr. S-14(1.9E) nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d., A. G., adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Apžiūrėjus A. G., jam nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, lūpos žaizda, nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, kelio sumušimas (1 t., b. l. 135-163).

2023-02-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 488/2023 (01), nurodyta, kad A. G. kūne konstatuotas galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimas, apatinės lūpos žaizda, smegenų sukrėtimas. Sumušimai sužalojimų nevertinami, kadangi žodis sumušimas neapibrėžia sužalojimo pobūdžio. A. G. kūne konstatuotas galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimas, apatinės lūpos žaizda, smegenų sukrėtimas padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2-5 parų bėgyje iki apžiūros gydymo įstaigoje - 2022 m. rugpjūčio 22 d. A. G. kūne konstatuotas galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimas, apatinės lūpos žaizda, smegenų sukrėtimas. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. A. G. kūne konstatuotas galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimas, apatinės lūpos žaizda, smegenų sukrėtimas padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. A. G. kūne konstatuotas galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimas, apatinės lūpos žaizda, smegenų sukrėtimas padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Vienas trauminis poveikis į galvos plaukuotąją dalį, vienas trauminis poveikis į apatinę lūpą. Smegenų sukrėtimas galėjo susidaryti po bet kurio iš nurodytų smūgių (1 t., b. l. 186-188).

2022-09-27 ir 2023-10-02 kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiojo A. G. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Valdo Levino pateikti vaizdo įrašai (4 vnt.) (2 t., b. l. 4-5, 7-10, 12-15).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d., 00.32 val., O. Ž. buvo nustatytas 1,17 ‰ neblaivumas; 00.37 val., E. Ž. buvo nustatytas 1,01 ‰ neblaivumas; 00.38 val., T. D. buvo nustatytas 1,42 ‰neblaivumas; 00.40 val., A. G. buvo nustatytas 1,31 ‰ neblaivumas; 00.43 val., E. Ž. buvo nustatytas 3,43 ‰ neblaivumas; 00.44 val., D. Š. buvo nustatytas 2,00 ‰ neblaivumas (3 t., b. l. 14-15)

Dėl LR BK 284 str. taikymo ir kaltinimo šioje dalyje pagrįstumo.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas tu-ri būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo vei-ksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuo-menės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Teismų praktikoje visuomenės rimties su-trikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materija-linė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-238/2014). Tai yra vertinamieji požymiai, kurių turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyvų, tačiau motyvai nėra būtinas BK 284 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo požymis. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuo-jama pagal BK 284 str. 1 d. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/ 2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010)/LAT 2017-02-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-101-667/ 2015/.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2022-08-20 apie 23,50, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, t. y. daugiabučio laiptinės pirmame aukšte kilusių muštynių metu, A. G. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko jam nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata. Šiose muštynėse dalyvavo kaltinamieji ir dar keli asmenys.

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022-08-21, 00.32 val., muštynėse dalyvavę kaltinamieji, nukentėjusysis ir liudytojai buvo neblaivūs. O. Ž. buvo nustatytas 1,17 ‰ neblaivumas; 00.37 val., E. Ž. buvo nustatytas 1,01 ‰ neblaivumas; 00.38 val., T. D. buvo nustatytas 1,42 ‰neblaivumas; 00.40 val., A. G. buvo nustatytas 1,31 ‰ neblaivumas; 00.43 val., E. Ž. buvo nustatytas 3,43 ‰ neblaivumas; 00.44 val., D. Š. buvo nustatytas 2,00 ‰ neblaivumas.

Šios aplinkybės rodo, kad muštynių vietoje buvę asmenys, dėl prieš A. G. panaudoto smurto, negalėjo pasijusti šiurkščiai pažeminti, išgąsdinti ar šokiruoti, nes kaltinamieji patys dalyvavo muštynėse, kiti asmenys būdami šalia, stebėjo muštynes. Visi muštynių vietoje buvę asmenys buvo neblaivūs. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad dėl muštynių tarp O. Ž., E. Ž. ir A. G. bei A. G. sužalojimo, greta buvę asmenys pasijuto šiurkščiai pažeminti, išgąsdinti ar šokiruoti. Byloje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, kad kaltinamųjų veiksmais buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, ar kitaip pažeista viešoji tvarka.

Kaltinimai O. Ž. ir E. Ž. pagal LR BK 284 str. 1 d. nepagrįsti ir neįrodyti,

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nukentėjusiojo, liudytojos R. K., kaltinamųjų parodymų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamieji sudavė smūgius A. G., dėl ko jam nežymiai buvo sutrikdyta sveikta (specialisto išvada 1 t., b. l. 186-188).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam jį susargdino.

Nukentėjusysis ir liudytojai R. K. ir T. D. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu parodė, kad smūgius A. G. sudavė kaltinamieji. Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamieji patvirtino, kad nukentėjusiajam kiekvienas sudavė po vieną smūgį. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamųjų neteisėti veiksmai atitinka nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. sudėtį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, O. Ž. ir E. Ž. nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems ir spręsdamas klausimą dėl jų baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas individualizavimo, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt.

O. Ž. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), iki šio nusikaltimo padarymo teista nebuvo, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir veikdama bendrininkų grupėje. O. Ž. administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, dirba. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai O. Ž. laisvės apribojimo bausmę, savo dydžiu mažesnę, nei įstatymo nustatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis, 48 straipsnio 2 dalis).

E. Ž. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), iki šio nusikaltimo padarymo jau buvo teistas tris kartus, nusikaltimo padarymo metu atlikinėjo laisvės apribojimo bausmę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje. E. Ž. administracine tvarka baustas, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. Ž. bausmę – areštą (BK 49 straipsnis), artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Įvertinus aukščiau išdėstytas bylos ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, bei tai, kad arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, teismas, sprendžia, kad kaltinamasis nėra itin pavojingas visuomenei, padarys atitinkamas išvadas ir savo elgesio korekciją. Prevencinius bei nubaudimo tikslus, galima užtikrinti atidedant E. Ž. arešto bausmės vykdymą ir skiriant jam intensyvią priežiūrą bei pareigą, numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji O. Ž. ir E. Ž. vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kaltinamiesiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 72² straipsnis).

Dėl A. G. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. G. pateikė civilinį ieškinį, kurio prašo priteisti iš kaltinamųjų 80 Eur turtinės žalos ir 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinę žalo sudaro išlaidos vaistams ir suplėšytų marškinėlių vertė. Dėl patirtos turtinės žalos dydžio pagrindimo A. G. nepateikė jokių įrodymų, todėl teismas laiko, kad civilinis ieškinys šioje dalyje neįrodytas. Todėl netenkintinas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

LAT formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010, 3K-3-236/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-490/2010, 3K-7-328-248/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po patirto fizinio smurto nuo kaltinamųjų šiame nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu, nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad jam padaryta neturtinė žala, dėl sužalojimo buvo nedarbingas, vartojo vaistus, Pažymėtina ir tai, kad byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimas, apatinės lupos žaizda ir smegenų sukrėtimas (1 t., b. l. 186-188). Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių kitų neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų ir byloje nėra jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl patirto sveikatos sutrikdymo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylose, kuriose asmenimis padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas teismų praktikoje priteisiama nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-416-468/2020, 26 punktą).

Atsižvelgiant į šiame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusia-jam buvo padaryta nedidelės apimties neturtinė žala. Neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, aprašytos šiame nuosprendyje. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Atsižvelgiant į nukentėjusia-jam padarytos neturtinės žalos mastą, taip pat į suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pagrįstas ir teisingas yra 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl atstovavimo išlaidų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, iš kaltinamojo priteistinos ir 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (200 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo nukentėjusiosios A. G.. naudai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad be kita ko, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Į bylą pateikti nukentėjusiojo A. G. du mokėjimo pavedima bendra 450 Eur sumai, kurie patvirtina, kad A. G. už konsultacijas ir civilinio ieškinio parengimą sumokėjo advokatui viso 450 Eur (4 t., b. l. 75, 122). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (žr. pavyzdžiui LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad O. Ž. ir E. Ž. pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu, taip pat į tai, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti advokato pagalbai suma – 450 Eur, kurią sudaro konsultacija, civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose, yra pagrįsta ir proporcinga, todėl teismas daro išvadą, kad turi būti priteistina iš kaltinamųjų O. Ž. ir E. Ž..

Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 167,49 Eur priteisimo už A. G. suteiktas gydymo paslaugas. Šios gydymo paslaugos A. G. buvo suteiktos dėl jo sužalojimo muštynių vykusių 2022-08-20 metu.

Kaltais dėl A. G. sužalojimo pripažinti kaltinamieji, todėl jie privalo atlyginti A. G. gydymo paslaugas.

Panevėžio teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl kardomųjų priemonių

0. Ž. ir E. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktiniai įrodymai – Biologiniai pėdsakai (vokai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3), saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 35), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Kompaktinis diskas (vokas Nr. 1), kuriame įrašyti advokato padėjėjo V. Levino pateikti vaizdo įrašai (4 vnt.), saugomas prisegtas prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio ir kompaktinis diskas (vokas Nr. 2), kuriame įrašyta liudytojo M. V. apklausa, saugomas prisegtas prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

O. Ž. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

O. Ž. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti O. Ž., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

E. Ž. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

E. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti areštu 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, E. Ž. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų (būti suderintoje su Lietuvos probacijos tarnyba gyvenamojoje vietoje), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar buvimu gydymo įstaigoje, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu įpareigoti O. Ž. ir E. Ž. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 0. Ž. ir E. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimai neišvykti, panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš O. Ž. ir E. Ž. solidariai 167,49 Eur Panevėžio teritorinei ligonių kasai už A. G. suteiktas gydymo paslaugas.

Nukentėjusiojo A. G. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš O. Ž. ir E. Ž. solidariai 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (200 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo nukentėjusioio A. G. naudai.

Priteisti iš O. Ž. ir E. Ž. solidariai 450 Eur atstovavimo išlaidų A. G..

Daiktinius įrodymus – biologinius pėdsakus (vokai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3), saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 35), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinį diską (vokas Nr. 1), kuriame įrašyti advokato padėjėjo V. Levino pateikti vaizdo įrašai (4 vnt.), prisegtą prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio ir kompaktinį diską (vokas Nr. 2), kuriame įrašyta liudytojo M. V. apklausa, prisegtą prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio paliktini prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.