- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-2231-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02781-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- S. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos pakeitimo ir atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-09-17 sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui J. B. kas mėnesį mokamomis 600 Lt dydžio periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės iš atsakovo S. B. priteisimo – nuo ieškinio padavimo dienos priteisti išlaikymą turtu – 12 000 Lt vertės 100 proc. UAB „B. firma“ akcijų už 20 mėnesių laikotarpį, o toliau priteisti kas mėnesį po 600 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Nurodė, kad vaiko sveikata yra bloga, ypač su regėjimu, vaikas gali apakti. Sūnus taip pat turi problemų su stuburu – jį reikia vežioti, jam reikia specialaus maisto, specialios avalynės. Pažymėjo, kad išlaikyti vaiką padeda močiutė, krikšto tėvai. Ieškovė ilgą laiką manė, kad turėdamas cechą vyras dirbs, galės skirti pinigų vaiko išlaikymui, tačiau to nedaro. Taip pat nurodė, kad šiuo metu yra didelis išlaikymo įsiskolinimas –39 300 Lt. Ši suma nėra visiškai padengta, todėl didėja kitas įsiskolinimas pagal antstolio paskaičiavimus. Atsakovo mokamos sumos yra vienkartinės, tik iš dalies, todėl įsiskolinimas nuolat didėja. Nurodė, kad jeigu teismas tenkins ieškinį, ieškovė aktyviai dalyvaus įmonės veikloje. Pažymėjo, kad iš pateiktų UAB „B. firma“ balansų matyti, jog nuo 2008 m. tik 2012 m. buvo gautas pelnas, tai reiškia įmonė turėdama pakankamai didelę masę turto yra nepelninga. Mano, kad 600 Lt yra minimali suma, kurią pagal įstatymą turėtų teikti atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui.
Atsakovas S. B. pareiškė priešieškinį ir prašė sumažinti vaikui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), skirtiną išlaikymą kas mėnesį nuo 600 Lt iki 400 Lt iki vaiko pilnametystės, t. y. priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad nei karto per šį laikotarpį iš įmonės veiklos nėra išsimokėjęs dividendų. Įmonėje dirba tik puse etato. Nurodė, kad 2012 m. buvo pirmi, kuomet pasirodė pelnas, tačiau reikėjo nusipirkti stakles ir kitą įrangą. Pažymėjo, kad ieško papildomo darbo. Jeigu ieškovė sutiktų sumažinti išlaikymą, sumažintų įsiskolinimą, nes mokėdamas mažesnę sumą atsakovas taip pat dengtų ir įsiskolinimą. Mano, kad ieškovė nelabai supranta, kas yra įmonės valdymas ir abejoja, ar tai nereikštų bankroto. Nurodė, kas šiai dienai atsakovas yra nepajėgus mokėti 600 Lt, nes turi dar vieną vaiką.
Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė pripažino, jog atsakovas yra skolingas apie 40 000 Lt ir prioritetas yra teikiamas vaikų teisėms. Mano, kad priešieškinis neturėtų būti tenkinamas, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir ieškovės išlaidas. Dėl ieškinio mano, kad teismas turėtų spręsti savo nuožiūra, tačiau turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas, patenkinus ieškinį, liks be darbo. Be to, atsakovas dar turi kitą vaiką, kurį reikia išlaikyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-04-10 sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas priteisto išlaikymo vaikui tinkamai neteikia, išlaikymo įsiskolinimo suma 2013-09-01 buvo 39 300 Lt. Tokia situacija lemia, kad nepilnamečio ieškovės ir atsakovo sūnaus J. B. teisės ir interesai yra pažeidžiami. Teismas nustatė, kad J. B. turi sveikatos problemų, jam būtinos priemonės regėjimo korekcijai, vaikas lanko fortepijono pamokas, todėl vertino, kad nepilnametis turi gauti realų išlaikymą ir iš savo tėvo, kuris pareigos išlaikyti savo vaiką vengia. Pažymėjo, kad teismui priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui ir sprendimui įsiteisėjus, šalys privalo minimą sprendimą vykdyti, jeigu sprendimas nevykdomas, kita šalis turi teisę kreiptis į antstolius dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Nors atsakovas neturi kito turto, kuriuo galėtų būti priteistas išlaikymas, tačiau išlaikymo priteisimas UAB „B. firma“ akcijomis, teismo nuomone, neatitiktų abiejų nepilnamečių vaikų interesų, nes įmonės akcijų perdavimas negarantuotų nepilnamečio vaiko J. B. kiekvieną mėnesį atsirandančių poreikių tenkinimo, ieškovė nėra įmonės akcininkė, nepateikė teismui jokių jos patirtį valdant akcines bendroves ar darbo šios bendrovės veiklos srityje įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovės reikalavimų tenkinimas, perduodant įmonės akcijas, galėtų sąlygoti bendrovės bankrotą, o tai neatitiktų nei nepilnamečio J. B., nei kito atsakovo išlaikomo nepilnamečio vaiko interesų, bei dar labiau apsunkintų išlaikymo teikimą nepilnamečiams vaikams. Taip pat teismas nurodė, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, ir tik tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad atsakovas negalėtų teikti sutartą išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui – atsakovas dirba, gauna pastovias, nors ir nedideles, pajamas, yra sveikas, darbingo amžiaus, jo sūnui reikalingi akiniai, kontaktiniai lęšiai, sūnus turi kitų sveikatos problemų, lanko muzikos mokyklą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atmetė ir atsakovo priešieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė R. B. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimą ir ieškinį tenkinti. Taip pat prašo iki galutinio teismo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 12 000 Lt vertės 100 proc. UAB „B. firma“ paprastųjų akcijų areštą, bei laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 100 proc. UAB „B. firma“ akcijų bei UAB „B. firma“ priklausantį turtą už 40 000 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos naujai teikiamus įrodymus. Nurodė, kad šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra nedidelės, dėl to jų neužtenka pilnaverčiam vaiko vystymuisi. Atsakovas skolingas didelę išlaikymo sumą, tačiau visais įmanomais būdais bando šios prievolės išvengti. Mano, kad ieškovės prašomas išlaikymo formos pakeitimas užtikrintų vaiko interesus, nes tokiu būdu sumažintų bent 20 mėnesių atsakovo įsiskolinimą už vaiko išlaikymą. Nurodo, kad teismas visiškai nemotyvavo priimto sprendimo, pasisakydamas, jog įmonės akcijos yra likvidus turtas, neanalizavo šios sąvokos esmės, neanalizavo, koks yra valdomas UAB „B. firma“ ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, jo vertė. Tai reiškia, teismas nebuvo aktyvus, nors šeimos kategorijos bylose toks privalo būti. Mano, kad 40 000 Lt įsiskolinimas už vaiko išlaikymą yra didelė suma, o ieškovė, siekdama tinkamai aprūpinti vaiką, turėjo skolintis pinigų iš trečiųjų asmenų, ką įrodo naujai pateikiami įrodymai, kurie anksčiau nebuvo pateikti vien dėl to, jog ieškovė tikėjosi, kad atsakovas bus supratingas ir sumokės įsiskolinimą, iš kurio ieškovė galės kreditoriams padengti skolas. Taigi, kadangi atsakovas įsiskolinimo nepadengia, mano, kad ieškinio reikalavimas įsiskolinimą priteisti turtu – akcijomis, yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas S. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad apeliantė nepateikė konkrečių argumentų, dėl kurių skundžiamas sprendimas laikytinas nepagrįstu, taip pat kokią įtaką būtų turėjęs likvidaus turto sąvokos aiškinimasis. Apeliantė taip pat nepateikė jokių argumentų ir įrodymų dėl tariamo teismo aktyvumo nebuvimo. Mano, kad teismas buvo aktyvus, pasisakė dėl visų byloje galimų vaikų teisėtų interesų. Mano, kad apeliantės naujai pateikti įrodymai negali būti prijungti apeliacinės instancijos teisme, nes jie nėra patvirtinti bei galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliantė nepagrindė šių naujų įrodymų pateikimo būtinybės. Nesutinka su apeliantės prašomomis priteisti 2 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidomis, nes ieškovė nepagrindė, kodėl turėjo naudotis skubia teisine pagalba, kiek ji pabrango lyginant su įprasta, ir nesinaudojo nemokama teisine pagalba, nors nurodo, jog vaikui išlaikyti lėšų trūksta, todėl jai gali būti priteisiamos tik protingos ir ekonomiškai pagrįstos išlaidos. Be to, atsakovo teigimu, apeliaciniu skundu nepagrįstai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios jau yra pritaikytos pirmosios instancijos teisme, ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir pan., t. y. atlikti procesinius veiksmus, kurie atliekami ieškinį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės R. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-09-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-614-647/2007 nusprendė ieškovės R. B. ir atsakovo S. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. 1572), nutraukti bei patvirtinti tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad jų nepilnamečio sūnaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina R. B., o S. B. vaiko J. B. išlaikymui moka kas mėnesį po 600 Lt periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervesdamas minėtą sumą į R. B. sąskaitą. Taip pat nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą tinkamai nevykdė, išlaikymo įsiskolinimas 2013-09-01 sudarė 39 300 Lt. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, o atsakovas savo vardu registruotino nekilnojamojo turto neturi, taip pat ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių nėra, o atsakovas nurodomas dviejų transporto priemonių savininku, kurios yra išregistruotos.
Nagrinėjamu atveju iš ieškovės apeliacinio skundo matyti, kad ji nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-09-17 sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui J. B. priteisimo, t. y. nuo ieškinio padavimo dienos priteisti išlaikymą turtu – 12 000 Lt vertės 100 proc. UAB „B. firma“ akcijų už 20 mėnesių laikotarpį, o toliau priteisti kas mėnesį po 600 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų skundžiamo teismo sprendimo dalyje.
CK 3.201 str. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o minėto straipsnio 3 d. įtvirtinta galimybė pagal aukščiau minėtų asmenų prašymą pakeisti priteisto išlaikymo formą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog tokia aplinkybė, kai asmuo savo noru nevykdo išlaikymo prievolės arba ją vengia vykdyti ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas, reiškia, kad tokio išlaikymo priteisimas yra neefektyvus, nes netenkina nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių. Dėl to toks besitęsiantis išlaikymo neteikimas, kai skolininkas objektyviai yra pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą iš savo pajamų arba turto, gali būti laikomas pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą ir dydį, siekiant padaryti išlaikymo išieškojimą efektyvia priemone tam, kad būtų nutrauktas tęstinis vaiko teisės į išlaikymą pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas atsakovo priešieškinį nustatė, jog atsakovas yra pajėgus teikti sutartą išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Ši teismo sprendimo dalis atsakovo nėra apskųsta, dėl to minėtas faktas laikytinas neginčytinu. Šiuo atveju taip pat nustatyta, kad, minėta, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 2013-09-01 sudarė net 39 300 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant nepilnamečio vaiko (vaikų) išlaikymo dydį ir formą, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio ir formos, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nevykdant prievolės tinkamai ir laiku teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą yra pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. B. priteisimas UAB „B. firma“ akcijomis neatitiktų abiejų atsakovo S. B. nepilnamečių vaikų interesų, nes įmonės akcijų perdavimas negarantuotų nepilnamečio vaiko J. B. kiekvieną mėnesį atsirandančių poreikių tenkinimo, o ieškovė nėra įmonės akcininkė, nepateikė teismui jokių jos patirtį valdant akcines bendroves ar darbo šios bendrovės veiklos srityje įrodymų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad įmonė realų pelną gavo tik 2012 m., iš kurio, atsakovo teigimu, buvo įsigyta įranga, reikalinga įmonės tolesnei veiklai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas gautų dividendus, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog tokio ieškovės reikalavimo tenkinimas garantuotų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą. Be to, vertintina ir tai, jog ieškovei nepateikus įrodymų apie patirtį valdant akcines bendroves, t. y. neturint tam tikros patirties, tačiau tenkinus jos reikalavimus ir ieškovei valdant dalį įmonės, tai galėtų suponuoti tikimybę kilti įmonės bankrotui, o tokiu atveju būtų pažeistos ne tik nepilnamečio vaiko J. B., tačiau ir kito atsakovo išlaikomo nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad atsakovas kito turto, kurio priteisimu galėtų būti pakeista nustatyta išlaikymo forma, neturi, tačiau, nepaisant to, atsakovas, būdamas pajėgus mokėti 600 Lt mėnesio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, privalo vykdyti šiuos įsipareigojimus ir nepažeisti vaiko interesų. Taigi, vadovaujantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą pakeisti išlaikymo formą, dėl to sprendimas skundžiamoje dalyje laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus tuomet, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Šiuo atveju konstatuotina, jog ieškovės R. B. prašomi prie bylos prijungti įrodymai – vekseliai, galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo juos priimti. Ieškovės teiginiai, jog minėti įrodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti vien dėl to, kad ieškovė tikėjosi, jog atsakovas bus supratingas ir sumokės įsiskolinimą, iš kurio ieškovė galės kreditoriams padengti skolas, laikytini nereikšmingais, dėl to atmestini. Be to, pažymėtina, kad minėtų įrodymų tikrumas nėra tinkamai patvirtintas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija minėtų ieškovės naujai pateiktų įrodymų nevertina. Dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodyto prašymo – iki galutinio teismo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 12 000 Lt vertės 100 proc. UAB „B. firma“ paprastųjų akcijų areštą, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi šis klausimas buvo išspręstas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir skundžiamu teismo sprendimu panaikintos atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o atmetus ieškovės apeliacinį skundą, nepagrįstas ir reikalavimas areštuoti 100 proc. UAB „B. firma“ akcijų bei UAB „B. firma“ priklausantį turtą už 40 000 Lt.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atmetus apeliantės R. B. apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.