- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-193-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- A. K., D. V., S. P.
- Ieškovas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- L. B., E. C., J. J., D. B., F. S., uždarai akcinei bendrovei „Ceilonas“, L. V. S., V. D., J. K., R. A., V. M., D. V., A. B., E. M., V. R., P. S.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-239-223/2020 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams A. K., D. V., S. P., tretiesiems asmenims L. B., E. C., J. J., J. J., D. B., F. S., uždarai akcinei bendrovei „Ceilonas“, L. V. S., V. D., J. K., R. A., V. M., D. V., A. B., E. M., V. R., P. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Ž., sutikslinęs ieškino reikalavimus, teismo prašė nustatyti negyvenamosios patalpos-palėpės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodezinių matavimo projektų“ 2018 m. spalio 9 d. parengtą Neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo projektą be atsakovų A. K., D. V. ir S. P. sutikimo ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra patalpos-buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, o kartu ir 572/1000 dalies virš buto esančios negyvenamosios patalpos-palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Negyvenamoji patalpa yra kitų bendrasavininkių nenaudojama, todėl ieškovas nusprendė įsirengti ten gyvenamąsias patalpas. Dauguma palėpės bendrasavininkių su pastogės naudojimosi projektu sutiko, tačiau atsakovės A. K., D. V. ir S. P. tokio sutikimo nedavė. Pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 ir 4.82 straipsnių nuostatas palėpė yra bendrojo naudojimo patalpa, tai yra bendroji dalinė nuosavybė, ji valdoma bendraturčių sutikimu. Ieškovo projektuojamos palėpės patalpos yra išsidėstę virš jo buto, kitiems bendrasavininkiams įrengti palėpę bus praktiškai neįmanoma dėl jų butų padėties palėpės atžvilgiu. Šiuo metu jo nuosavybės teise turimos palėpės plotas sudaro 168,96 kv. m. Iki šiol palėpe niekas nesinaudojo ir nesinaudoja, nes palėpė yra išklota apšiltinimo medžiaga, stogas yra šlaitinis, daug stogą palaikančių gegnių, todėl įrengti gyvenamąsias patalpas yra sudėtinga, pertvarkymams atlikti reikalinga daug ploto. Jo butas yra namo trečiame (paskutiniame) aukšte, į palėpę patenkama per jo laiptinės trečiame (paskutiniame) aukšte esantį liuką kopėčių pagalba. Atsakovei A. K. nuosavybės teise priklauso apie 17 kv. m. palėpės, todėl kažką įsirengti tokiame mažame plote yra problemiška, kadangi namo stogas yra šlaitinis, o atsakovės A. K. butas kampinis, todėl trukdo stogo gegnės. Ieškovo turima palėpės dalis yra žymiai didesnė nei atsakovės, jis sutiktų nupirkti ir atsakovės A. K. turimą palėpės dalį ir taip išspręsti ginčą, bet ši nesutinka parduoti.
3. Atsakovė A. K., nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad jai priklauso 17,14 kv. m. palėpės, todėl ji pageidauja, kad ši dalis naudojimuisi jai būtų suteikta ieškovo pateikto plano/projekto dešiniajame kampe, nes jos butas yra namo viršutiniame aukšte ir pastogės patalpos yra tiesiai virš jos buto, todėl į savo palėpės patalpą ji patektų tiesiai iš savo buto. Nesutikimo su ieškiniu priežastis yra netinkamai parengtas ginčo patalpų naudojimosi tvarkos projektas, kuris tiesiogiai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Ieškovas pas ją dėl taikaus ginčo išsprendimo nesikreipė. Atsakovė nepateikė byloje priešieškinio ir savo naudojimosi palėpe projekto, kadangi atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, o naudojimosi projektui paruošti reikalinga nemažai laiko.
Atsiliepimas
4. Atsakovės S. P. ir D. V. nurodė, kad pateiktas ieškovo projektas tiesiogiai nepažeidžia jų interesų, todėl projektas gali būti patvirtintas.
5. Tretieji asmenys L. B., E. C., J. J., J. J., D. B., F. S., Uždara akcinė bendrovė „Ceilonas“, L. V. S., V. D., J. K., R. A., V. M., D. V., A. B., E. M., V. R., P. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 29 d. sprendimu, tenkindamas ieškinį, nustatė negyvenamosios patalpos-pastogės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodezinių matavimo projektų“ 2018 m. spalio 9 d. parengtą Neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo projektą be atsakovių A. K., D. V. ir S. P. sutikimo bei iš jų ieškovui ir valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas vertino, kad ieškovui naudojimuisi skirtina pastogės dalis visiškai atitinka jo turimą pastogės idealiąją dalį, todėl ieškovo pateiktas pastogės naudojimosi tvarkos planas šiuo aspektu yra tinkamas ir abejonių nekelia. Ieškovo siūloma naudojimosi daiktu tvarka yra aiški ir konkreti, joje apibrėžiama konkreti daikto dalis, šią dalį tiksliai atribojant, apibrėžiant jos dydį ir lokalizaciją, todėl aišku kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis ieškovas, o kuriomis kiti bendraturčiai.
8. Teismas akcentavo, kad ieškovas siekia naudotis pastogės dalimi, kuri yra paskutiniame 3-me aukšte, kur faktiškai yra 3 butai. Be to, tik ieškovo ir atsakovės A. K. butai turi savo pastogės dalis, trečiojo buto savininkai savo pastogės dalį yra perleidę ieškovui, todėl pretenzijų į pastogę neturi. Likusi pastogės dalis, į kurią ieškovas nepretenduoja ir kuri paliekama kitų bendrasavininkių naudojimui, faktiškai yra virš kitos laiptinės butų, todėl kitų bendrasavininkių nepatogumai dėl ieškovo naudojamos pastogės dalies ir planuojamos rekonstrukcijos bus minimalūs.
9. Įvertinęs, kad nei atsakovė A. K., nei kiti atsakovai tinkamai įforminto naudojimosi pastoge tvarkos projekto teismui nepateikė, svarių ir argumentuotų prieštaravimų dėl ieškinio neišreiškė, teismas pripažino, jog naudojimosi tvarkos nustatymas pagal ieškovo pateiktą variantą atitinka socialinės taikos ir proporcingumo naudojimosi daiktu efektyvumo kriterijus, taip pat protingumo, teisėtumo reikalavimus, naudojimosi tvarka realiai įgyvendinama, konkreti, aiški, nesudaro prielaidų konfliktinėms situacijoms kilti, todėl patvirtino ieškovo siūlomą naudojimosi pastoge tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip repagrįstą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantės nuomone, byla išnagrinėta neobjektyviai, nevisapusiškai ir šališkai, pažeidžiant procesinės ir materialiosios teisės normas, bylos faktinės aplinkybės ir sprendimo motyvai prieštarauja vieni kitiems, sprendimas iš esmės paremtas ieškovo teiginiais ir be motyvų, absoliučiai ignoruojant atsakovės poziciją.
10.2. Ieškovas dėl projekto, kuriuo siekia nusistatyti pastogės negyvenamų patalpų naudojimosi tvarką, suderinimo į atsakovę, kaip šio ginčo objekto bendrasavininkę, nesikreipė, kaip nederino ir pačios patalpų naudojimosi nustatymo tvarkos, ieškovas pats sugalvojo ir nusprendė, kuria patalpos dalimi jis naudosis, o kuria kiti bendrasavininkiai.
10.3. Ginčo patalpos, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančos adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės (bendrosios dalinės) nuosavybės teise ne vienam asmeniui, o visiems nurodytiems išraše bei kitiems asmenims, kurie nėra įregistravę nuosavybės teisių, todėl visi šio turto savininkai yra bendrasavininkiai.
10.4. Atsakovė, kaip ginčo objekto bendrasavininkė, atsižvelgdama į savo sveikatos būklę, pageidauja, kad pastogės 17,14 kv. m. jai priklausanti nuosavybės dalis, naudojimosi tvarkos nustatymo projekte būtų skirta plano (projekto) viršutiniame dešiniame kampe, nes apeliantės butas yra viršutiniame aukšte ir pastogės patalpos yra kaip tik virš šio buto. Apeliantė be problemų galės naudotis šiomis pastogės patalpomis ir pilnai įgyvendins savo teises į jas.
10.5. Apeliantė siūlo į bylą įtraukti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie LR Aplinkos ministerijos, kaip išvadą teikiančią instituciją ir nesutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovė šiomis patalpomis negalės naudotis dėl palėpės konstrukcinių dalių išdėstymo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. Ž. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė nesiėmė jokių veiksmų teikti savo palėpės pasidalinimo projektą bei neteikė savų reikalavimų reikšdama priešieškinį. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo siūloma įtvirtinti naudojimosi tvarka objektyviai paneigia prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; tvarka racionali, nustato efektyvų, ekonomišką daikto naudojimą; nepažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teisių.
11.2. Atsakovės prašymas įtraukti išvadą teikiančią instituciją pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu buvo atmestas, kaip nesusijęs su byla. Taigi, šis atsakovės prašymas buvo įvertintas ir išspręstas.
11.3. Atsakovės minimas ieškovo parengtas 2018-10-09 UAD „Geodezinių matavimų projektų“ planas, kuriame atsakovė pažymėjo vietą, priskirtiną atsakovės naudojimuisi, neatitinka projektams keliamų reikalavimų. Jame nėra nurodyti priskiriamo ploto matmenys bei nėra kitų būtinų projektams keliamų elementų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
14. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo patalpų planas su nuoroda patalpos dalį priskirti atsakovei, kaip atskiras dokumentas nebuvo pateiktas, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ant byloje esančio 2018-10-09 UAB „ Geodezinių matavimų projektų“ parengto plano buvo parodyta vieta, kuri būtų priskirta atsakovės naudojimuisi, todėl apeliantė šį dokumentą prašo pridėti prie bylos, nes jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat apeliantė teikia jai specialiųjų poreikių nustatymo patvirtinimo dokumentus.
15. Naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
16. Atsižvelgdama į tai, kad teikiami įrodymai turi reikšmės vertinant apeliantės galimybę naudotis ginčo patalpa, teisėjų kolegija atsakovės teikiamus įrodymus priima ir juos vertina visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl naudojimosi ginčo patalpa tvarkos nustatymo
17. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
18. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui V. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 572/1000 negyvenamosios patalpos-pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateikto UAB „ Neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo projekto“ teismas matė, kad ieškovui V. Ž. priskiriama naudojimuisi 168,96 kv. m. pastogės dalis, likusi pastogės dalis (119,56 kv. m.) priklauso bendrasavininkiams L. B., E. C., J. J., J. J., D. B., F. S., A. K., D. V., S. P..
19. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas iš esmės yra klięs tarp ieškovo V. Ž. ir atsakovės A. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos negyvenamosios patalpos-palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, nes tiek ieškovas, kuriam priklauso nuosavybės teise 572/1000 dalys ginčo patalpos arba 168,96 kv. m., tiek atsakovė, kuriai priklauso 58/1000 dalys ginčo patalpos arba 17,14 kv. m. gyvena trečiame aukšte, esančiuose butuose, priklausančiuose jiems asmeninės nuosavybės teise, virš šių butų yra ginčo patalpa ir abi šalys turi vienodas galimybes naudotis ginčo patalpa (jos dalimi), nes atitinkamai atitvėrus patalpą į ją būtų galima patekti iš ginčo šalims priklausančių butų. Atsakovės D. V. ir S. P. gyvena kitoje namo laiptinėje ir joms priklausančių ginčo objekto dalių naudojimosi tvarka šiuo atveju nėra aktuali, jos nurodo, kad ieškovo projektas tiesiogiai nepažeidžia jų interesų, todėl projektas gali būti patvirtintas.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pagal ieškovo pateiktą variantą atitinka socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu efektyvumo kriterijus, atitinka protingumo, teisėtumo reikalavimus, naudojimosi tvarka realiai įgyvendinama, konkreti aiški ir nesudaro prielaidų konfliktinėms situacijoms kilti. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas kategoriškai nesutinka.
21. Visų pirma, iš byloje pateiktų VĮ Registro centras išrašų matyti, kad nekilnojamasis turtas – palėpės negyvenamos patalpos (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės (bendrosios dalinės) nuosavybės teise ne vienam ieškovui, bet ir L. B., E. C., J. J., J. J., D. B., nurodytiems nekilnojamojo turto registro išraše bei kitiems asmenims, kurie nėra įregistravę nuosavybės teisių.
22. Antra, ieškovo pateiktoje 2018-10-09 naudojimosi tvarkoje pagal UAB „Geodezinių matavimo projektų“ 2018 m. spalio 9 d. parengtą Neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo projektą nurodyta, kad atsakovė A. K., kaip neįrengtos palėpės savininkė, nėra priskirta. Tačiau byloje yra pateiktas VĮ Registro centras išrašas patvirtinantis, kad 2019-11-27 atsakovė A. K. yra įregistravusi 58/1000 dalių ginčo patalpos nuosavybės teisę.
23. Trečia, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantė A. K. yra (duomenys neskelbtini) metų, jai nustatyti specialieji poreikiai. Vertinant tai, kad abi šalys turi vienodas galimybes naudotis virš butų esančia ginčo patalpa (jos dalimi), pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apeliantės galimybės patekti į ginčo patalpas iš savo buto, priešingai iš ieškovo pateiktos naudojimosi palėpe tvarkos matyti, kad apeliantė, patenkinus ieškinį, į ginčo patalpas galėtų patekti tik iš kitos laiptinės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo išvada, kad ieškovo pateikta naudojimosi palėpe naudojimosi tvarka nepažeidžia kitų bendrasavininkių teisių ir interesų. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas turėtų tikslinti naudojimosi palėpe tvarką.
24. Ketvirta, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018).
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).
26. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nutarties 24-25 punktuose paminėtą kasacinio teismo praktiką sprendžia, kad ieškovo ar kitos šalies teikiamas projektas dėl ginčo patalpos naudojimosi tvarkos turi būti detaliai vertinamas atsižvelgiant į visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių interesus.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą netinkamai įvertino ieškovo pateiktą naudojimosi nekilnojamuoju daiktų tvarkos planą, neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir skundžiamu sprendimu pažeista apeliantės daiktinė teisė (CK 4.20 straipsnis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Taigi, dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant šį ginčą būtina tikslinti naudojimosi ginčo patalpa tvarką, iš naujo būtina nustatyti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, esant būtinumui pareikalauti iš šalių papildomų įrodymų.
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienas iš pirminių ieškovo ieškinio reikalavimų, teikiant teismui tvirtinti palėpės naudojimosi tvarką, buvo teisės atlikti palėpės rekonstrukcijos darbus pripažinimas. Teisėjų kolegija vertindama tai, mano, kad ieškovas turėtų apsvarstyti ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą (CK 4.80 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos iš esmės negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
32. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
33. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios intancijos teismui narinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.