- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-08
- Bylos Nr.
- e2-900-466/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08854-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- I. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su motina nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnamečio šalių sūnaus O. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su I. K., ją nustatant su ieškovu N. K. Prašė nustatyti sūnaus O. K. bendravimo tvarką su atsakove. Pakeičiant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių prašė priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant nustatyta tvarka. Prašė priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą 1 250 Eur.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2023 m. sausio mėn. šalių sūnus O. K. gyvena su tėvu – ieškovu, todėl atsirado būtinybė nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu. Dėl tos priežasties ieškovas prašė priteisti iš atsakovės periodines išmokas sūnaus išlaikymui bei priskaičiavo atsakovės įsiskolinimą nuo to momento, kai sūnus pradėjo gyventi su ieškovu.
3. 2023 m. gruodžio 1 d. pareiškimu (DOK – 149923) ieškovas, padidinęs ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovės 3 443,25 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 11 mėnesių, t.y. 2 750 Eur (250 x 11) plius 943,25 Eur (85,75 x 11) atsakovės gautų už vaiką išmokų, remiantis Lietuvos Respublikos įmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatomis). Atsakovei sumokėjus dalį (500 Eur), reikalavimą dėl įsiskolinimo palaikė 3 193,25 Eur sumai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas po santuokos nutraukimo savo iniciatyva apsigyveno atskirai, o atsakovė niekada nedarė jokių kliūčių tėvo bendravimui su sūnumi. Tėvo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkai turėjo įtakos tai, kad 2023 m. sausio mėn, pablogėjo atsakovės sveikata (buvo įtarimai dėl naviko galvoje). Tuo metu sūnus dažniau būdavo pas tėvą, nakvodavo pas jį. Tačiau atsakovė vis tiek rūpinosi sūnumi – pirko drabužius, perduodavo maistą ir pan. Tarp ieškovo ir atsakovės kildavo konfliktai dėl sūnaus elgesio, mokymosi rezultatų, nes ieškovas manipuliavo - siekė sūnaus palankumo leidžiant jam laisviau elgtis, t.y. mažiau varžyti. Ieškovas nuolatos kėlė jo mokamo sūnui išlaikymo dydžio klausimą, teigdamas apie sunkią savo turtinę padėtį. Atsakovės nuomone, šalių ginčas galėtų būti išspręstas pakeičiant bendravimo su sūnumi tvarka pagal 50:50 principą. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai turėtų išklausyti vaiko nuomonės dėl to, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Nurodė, kad nepavykus susitarti dėl bendravimo su sūnumi pagal 50:50 principą atsakovė teiks priešieškinį, tačiau priešieškinio bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepareiškė.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą (DOK-143608), kurioje nurodė, kad remiantis Socialinių paslaugų informacinės sistemos duomenimis, šeima Tarnybai žinoma. 2023 m. liepos 21 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas po to, kad 2020 m. liepos 20 d. apie 23.45 val. buvo gautas policijos pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra tėvu nesutarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Vaikas atsisako grįžti pas motiną, nors ir su ja teismo sprendimu nusatyta gyvenamoji vieta. Tarnybos atstovams bendraujant su tėvais bei išklausius jų sūnaus nuomonės paaiškėjo, kad O. K. nori gyventi pas tėvą. Tarnybos atstovui apsilankius tėvo (ieškovo) gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tėvas ir sūnus gyvena ieškovui priklausančiame 1 kambario bute su visais patogumais. Namuose švaru ir tvarkinga, yra reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. O. K. skirta atskira erdvė, yra sofa – lova, rašomasis stalas, sudarytos sąlygos vaiko ugdymui ir laisvalaikiui. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini). Papildomai vaikinas lanko bokso klubą (duomenys neskelbtini) (apie 40 Eur/mėn., papildomai apranga, avalynė, varžybos), taip pat lanko sporto klubą (duomenys neskelbtini) (apie 80 Eur/mėn.). Vaikinas rimtai užsiima boksu, gavęs eilę medalių už sportinius pasiekimus. Vaiko sveikata gera, turi trumparegystę. Jo sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Pats O. K. Tarnybos atstovui papasakojo, kad su tėvu gyvena nuo 2023 m. sausio mėn. pasak vaikino, jis pas tėtį atsikraustė, nes gyveno namuose vienas - „mama turi draugą, pas kurį važiuodavo“. Vaikino teigimu, jis pajautė sunkumus su pamokomis, namų darbais, nukrito pažymiai, pradėjo vartoti nesveiką maistą, pats sau gamindavosi valgyti. Vaikinas patikslino, kad mama į namus grįždavo kas antrą dieną arba kiekvieną naktį. Jaunuolis teigė, kad jog jis jautėsi vienas, būdavo nuobodu, sėdėdavo prie kompiuterio, neturėjo kuo užsiimti. Jis papasakojo, kad dienos metu susitikdavo su tėčiu – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, tėtis jį veždavo į treniruotes ir kartu leisdavo laiką, susitikdavo savaitgaliais, o antradieniais tradiciškai eidavo į kiną. Gyvenant su tėčiu atsirado vyriška drausmė, greitai ir aiškiai sprendžiamos problemos. Tėtis jau suteikia motyvacijos moksluose ir sporte, viską, ko reikia nuperka. Jie kartu žiūri filmus, plaukia baidarėmis, važiuoja į kaimą, baseiną, lenktyniauja kartingais, eina į batutų Skyparką, susitinka su draugais, sportuoja. Vaikinas tėtį apibūdino – „Stengiasi dėl manęs, motyvuoja, rūpestingas, darbštus, auksinės rankos“, o mamą – „nepatinka, visada meluoja, manipuliuoja“. Gyvenant su tėčiu O. K. jaučiasi ramesnis, saugesnis, labiau atsipalaidavęs, jaučiasi turintis nuomonę, į kurią atsižvelgiama. Sūnus nurodė, kad nori likti gyventi su tėčiu – „jeigų reiktų grįžti pas mamą, jausčiausi nuliūdęs, su niekuo nekalbėčiau ir grįžčiau pas jį (tėvą)“. O. K. pasakojo, kad kalbantis su mama telefonu ji neretai manipuliuoja – „jeigu eisi už tėvą – neturėsi mamos“. Pasak vaikino, mama kartais pokalbio metu apsiverkia, tačiau jos ašaros netikros, jis jau atskiria. Vaikinas nurodė, kad mama mėgina jį atitraukti nuo sporto, prigalvodama įvairiausių ligų, tačiau dalyvaujant sporto varžybose visada tikrinama sveikata ir sveikatos istorija žymima specialioje knygelėje. Sūnus teigė, jog nuo gyvenimo skyrium su mama buvo susitikęs 3 – 4 kartus, tačiau susitikti dažniau nenori, nes yra labai užsiėmęs sportu. Vaikinas sakė, kad mama jam skambina kiekvieną dieną, tačiau jis dažnai dėl savo užimtumo neatsiliepia, o kai gali – atsiliepia. O. K. dalinosi, kad įvykis su pareigūnais jį labai sutrikdė – „mama tykojo prie namų, nepatinka, nejauku, nemalonu, kartais norisi jos vengti“. Tarnybos atstovui apsilankius motinos I. K. gyvenamoje vietoje, O. K., nustatyta, kad ji gyvena 1-no kambario bendrabučio tipo bute su daliniais patogumais, kuris priklauso jai ir ieškovui. Kambaryje yra padaryta virtuvės zona, dušu ir tualetu dalijamasi su kita šeima. Namuose švaru ir tvarkinga, yra reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buities prietaisai. Gyvenamosios aplinkos sąlygos yra tinkamos ir saugios vaikui.
6. Tarnyba, vertindama aplinkybę, kad šalių nepilnametis sūnus yra 14 metų amžiaus, yra pakankamo amžiaus ir brandos, išreiškė argumentuotą norą gyventi kartu su tėvu ir faktiškai tokį savo pasirinkimą yra įgyvendinęs bei daugiau kaip pusmetį gyvena su tėvu, kuris sūnumi rūpinasi tinkamai, mano, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog sūnaus nuomonė prieštarauja jo interesams. Tėvas sūnumi rūpinasi tinkamai, vaikas yra prižiūrėtas, užtikrintas jo mokyklinis ir užklasinis ugdymas. Tarnyba nėra gavusi vaiko lankomos ugdymo įstaigos įstaigos pranešimų apie vaiko teisių ar teisėtų interesų pažeidimus ar tėvo netinkamą sūnaus priežiūrą. Pats nepilnametis O. K. įvardijo, kad pradėjus gyventi kartu su tėvu pagerėjo ne tik jo bendra emocinė savijauta, bet ir mokymosi motyvacija, jo ir tėvo santykai yra artimi ir pagrįsti abipusiu pasitikėjimu ir meile. Vaikas Tarnybos atstovui aiškiai nurodė, kad jo santykiai su motina yra susilpnėję, nes vaikas jaučiasi nuviltas, todėl motinai rekomenduojama, padedant šeimos pagalbos specialistams, koreguoti bendravimo su sūnumi įpročius. Tarnybos nuomone, sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka nepilnamčio vaiko interesus. Tarnybos vertinimu, ieškovo nurodyta motinos bendravimo su sūnumi tvarka neprieštarauja nepilnamečio interesams. Tėvams pagarbiai ir geranoriškai laikantis bendravimo tvarkos, ji būtų pakankama užtikrinti pastovų, nuoseklų ir betarpišką ryšio ir santykių tarp motinos ir sūnaus palaikymą. Dėl atsakovės siūlomos 50 : 50 bendravimo tvarkos Tarnyba nurodė, kad tokia tvarka neatitiktų geriausių vaiko interesų, nes pats vaikas to nenori ir aiškiai įvardija, jog jo ryšys su motina šiuo metu yra susilpnėjęs.
Šalies argumentai
7. Ieškovas 2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje paaiškino, kad sūnus 2023 m. sausio mėn. patyrė rankos plaštakos (delnikaulio lūžio) traumą ir nuo tada pradėjo gyventi kartu su tėvu – ieškovu. Tuo metu sūnumi (jam gydantis) rūpinosi ieškovas ir sūnus po truputį susinešė visus savo daiktus į ieškovo butą. Ieškovas iš pradžių suabejojo, ar tikrai sūnus yra tvirtai apsisprendęs gyventi su ieškovu (jis sausio, vasario mėn. dar mokėjo išlaikymą sūnui), tačiau O. K. visada sakydavo, kad nori gyventi kartu su tėčiu. Po to, kai nepavyko su atsakove geruoju suderinti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimo ir ieškovas pareikalavo iš atsakovės mokėti išlaikymą sūnui, atsakovė kartą vėlai vakare kreipėsi į policiją, buvo iškviesti Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, kurie aiškinosi situaciją, bendravo su ieškovu ir atsakove bei O. K. Ieškovas paaiškino, kad O. K. perėjus į 8 klasę buvo trys neigiami pažymiai ir, kaip paaiškėjo, taip nutiko dėl to, kad jis kai ko realiai nesimokė, o nusirašinėjo. Ieškovas parūpino sūnui lietuvių, matematikos ir geografijos korepetitorius, po ko mokymosi rezultatai pradėjo gerėti. Sūnus pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais lanko sporto treniruotes, antradieniais, ketvirtadieniais papildomai lanko lietuvių kalbos pamokas, o sekmadieniais – matematikos. Pagal socialinio darbuotojo rekomendacijas ieškovas lanko pozityvios tėvystės kursus. Nuo 2023 m. sausio mėn. sūnus nei karto nenakvojo pas mamą, jie per tą laiką gyvai buvo susitikę kokius 5 - 6 kartus. Ieškovas neigė atsakovės teiginį, kad jis kokiais nors savo veiksmais nuteikinėja O. K. prieš mamą. Ieškovo teigimu, pozityvios tėvystės kursai padėjo ieškovui sustiprinti ryšį su sūnumi. Ieškovas paaiškino, kad kai išsiskyrė su atsakove, jie kartu nusprendė, jog sūnus liks gyventi kartu su mama šalių turimame bute, o ieškovas tiesiog išėjo gyventi atskirai. Kai šalys gyveno kartu, O. K. santykiai su abiem tėvais buvo normalūs. Ieškovo žiniomis, paskutinį kartą mama su O. K. matėsi maždaug prieš mėnesį, kai su savo draugu lankėsi ten, kur sūnui buvo sporto varžybos. Atsakovė yra kvietusi O. K. nakvoti pas ją, bet sūnus atsisako nakvoti pas mamą. Per laiką, kai O. K. gyvena kartu su ieškovu, didesnių sūnaus sveikatos problemų nepasireiškė, reikėjo keisti akinius.
Atsiliepimas
8. Atsakovė 2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje paaiškino, kad kai 2023 m. balandžio mėn. ieškovui paaiškėjo atsakovės sveikatos problemos, ieškovas pasisiūlė kelias savaites rūpintis sūnumi. Iki to laiko O. K. būdavo tai pas tėvą (ieškovą), tai pas motiną (atsakovę). Atsakovės teigimu, ieškovas sąmoningai sudaro O. K. užimtumą savaitgaliais, kad jis negalėtų bendrauti su mama. Pagal atsakovę, ieškovas nesilaiko nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, tačiau pati atsakovė nesikreipė į teismą dėl sankcijų vaiko tėvui taikymo ar bendravimo tvarkos pakeitimų. Atsakovės teigimu, dėl sūnaus paaugliško amžiaus jai sunku susikalbėti su juo, jis nelabai nori nakvoti pas mamą. Atsakovė patvirtino, kad sūnus 2023 m. pradžioje turėjo traumą, kurią patyręs iš karto nuėjo pas tėvą, o šis pasakė atsakovei, kad jai nereikia važiuoti į gydymo įstaigą, nes dėl koronaviruso ribojimų atsakovės neįleis į ligoninę. Atsakovė nori pasiekti, kad bendravimas su sūnumi būtų nustatytas po dvi savaites su kiekvienu iš tėvų. Nors šalių gyvenamosios vietos yra netoli viena nuo kitos (toje pačioje gatvėje) atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl pats sūnus neateina pas atsakovę (savo mamą) pvz. pavalgyti, kodėl nepageidauja pernakvoti. Atsakovė iš dalies pripažino savo įsiskolinimą sūnaus išlaikymui tuo laikotarpiu, kai sūnus pradėjo gyventi kartu su ieškovu. Atsakovė 2023 m. lapkričio 1 d. pateikė savivaldybei prašymą, kad vaiko pinigai būtų pervedami į ieškovo (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Ieškovas įkalbėjo sūnų, kad jis nesutiktų, jog atsakovė atidarytų jo vardu sąskaitą banke, nes ieškovas teigė sūnui, jog taip atsakovė ruošiasi teisminiam bylos nagrinėjimui. Atsakovė nuo 2023 m. gruodžio mėn. lankysis pas psichologą. Atsakovė nurodė, kad jos santykiai su sūnumi pradėjo blogėti, kai atsakovės gyvenime atsirado draugas. Atsakovė norėtų daugiau bendrauti su sūnumi, tačiau į ieškovo argumentą, kad atsakovė galėtų pabendrauti su sūnumi nuveždama jį į sporto treniruotes ar pan., atsakovė iš esmės neturėjo argumentų.
9. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad nustatymas atsakovės bendravimo tvarkos 50 : 50 su sūnumi O. K. nėra tikslingas. Atstovės nuomone, geriausiai šalių ir vaiko interesus atitiktų taikus ginčo išsprendimas. Atstovė palaikė Tarnybos pateiktą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį sūnų O. K., gim. (duomenys neskelbtini).
11. 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis), kurios 2.1 punkte pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečio šalių sūnaus O. K. gyvenamoji vieta nustatoma su mama (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.3. punkte šalys susitarė, kad ,,savo nepilnamečio sūnaus O. K. išlaikymui N. K. įsipareigoja mokėti periodines 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio išmokas per mėnesį iki O. K. sulauks pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją“.
Žemesnės instancijos teismas
12. Sutarties 2.2. punkte šalys susitarė dėl N. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ,,2.2.1. tėvas N. K. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas sūnų penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos, priklausomai nuo to, kur jis yra, ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 2.2.2. tėvas N. K. bendrauja su sūnumi vieną, iš anksto su motina I. K. suderiną savaitės darbo dieną, paimdamas sūnų po jo ugdymo užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas sūnų tos pačios dienos vakare nuo 20.30 val. iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą; 2.2.3. tėvas N. K. bendrauja su sūnumi kasmetinių švenčių (Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) laikotarpiu taip, kaip nurodyta toliau: lyginiais metais gruodžio 24-25 d. bei Šv. Velykų pirmąją šventinę dieną; nelyginiais metais gruodžio 26 d. bei Šv. Velykų antrąją šventinę dieną; šalys iš anksto gali sutarti ir kitokią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką kasmetinių švenčių laikotarpiu; 2.2.4. tėvas N. K. savo ir sūnaus atostogų laikotarpiu vieną kartą per metus praleidžia su sūnumi 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nepertraukiamai kiekvienais metais; šalys konkretų atostogų laiką suderina likus dviem kalendoriniams mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios; atostogų metu tėvas N. K. dengia sūnaus atostogų išlaidas;
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
15. Nors atsakovė nesutiko dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau faktinė padėtis yra tokia, kad šalių sūnus O. K. nuo 2023 m. sausio mėn. gyvena kartu su ieškovu, t.y. kartu su tėvu. Per laikotarpį iki bylos išnagrinėjimo situacija nepasikeitė, nėra duomenų, kad nepilnametis O. K. būtų išreiškęs norą grįžti gyventi pas motiną. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams O. K. aiškiai išsakė savo poziciją, kad jis nori gyventi kartu su tėvu N. K., kurio bute yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiui sūnui. Teismo nuomone, O. K. yra tokio amžiaus, kai jau gali pats apsispręsti, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi. Todėl, atsižvelgus į Tarnybos išvadą, pakeičiant 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), 2.1 punktą, nepilnamečio šalių sūnaus O. K. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu – (duomenys neskelbtini) tėvu N. K.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
18. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
19. Teismas atsižvelgia, kad ieškiniu prašoma nustatyti tokią pačią bendravimo su sūnumi tvarką, kokia buvo nustatyta tėvo N. K. su sūnumi, kai O. K. gyvenamoji vieta 2022 m. sausio 19 d. teismo sprendimu buvo nustatyta su motina I. K. Teismas atsižvelgia į Tarnybos poziciją, kad atsakovės siekiama 50 : 50 bendravimo tvarka nebūtų realiai įgyvendinama. Teismas pažymi, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka situacija, kai tėvai, nors ir nutraukę santuoką (ar tiesiog gyvendami skyrium) sugeba tarpusavyje susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos be valstybės institucijų pagalbos (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, teismo, policijos ir pan.).
20. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendžia ieškinio reikalavimą dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo tenkinti pilnai. Kadangi nepilnamečio O. K. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu, pakeistina 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ir nustatytina atsakovės I. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka, kaip nurodyta ieškinyje. Atsakovės pageidavimas siekti dažnesnio bendravimo su sūnumi, teismo nuomone, gali būti pasiektas tik pačios atsakovės pastangomis. Teismas pažymi, kad ieškovo, su kuriuo šiuo metu gyvena šalių sūnus O. K. ir atsakovės gyvenamosios vietos yra netoli viena nuo kitos, todėl atsakovei, jos pastangomis sustiprinus ryšį su sūnumi nėra jokių kliūčių bendrauti su sūnumi dažniau, nei teismo nustatoma motinos bendravimo su sūnumi tvarka.
22. Dėl išlaikymo, jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
23. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
24. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
25. Tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
26. Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustoma su ieškovu, todėl laikytina, kad jam tenka didesnė išlaidų, skirtų vaiko poreikių patenkinimui, dalis.
27. Nagrinėjamu atveju, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma (250 Eur) yra ne didesnė už minimalią mėnesinę algą, todėl ieškovas iš esmės neprivalėjo pateikti detalių įrodymų, pagrindžiančių vaikų poreikius. Pastebėtina, kad tokią pačia sumą buvo įsipareigojęs teikti sūnui ieškovas N. K., kai sūnaus O. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina. Todėl ieškinys dalyje dėl 250 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui iš atsakovės priteisimo tenkintinas.
28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,73 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2023 m. sausio mėnesio sudaranti 85,75 Eur. Tuo pagrindu ieškovas apskaičiavo 943 Eur atsakovės įsiskolinimą už 11 mėnesių (nuo 2023 m. sausio 1 d.), nes atsakovė tuo laikotarpiu gavo vaiko išmokas. Teismo nuomone, laikotarpis, už kurį turi būtų apskaičiuotas atsakovės įsiskolinimas (gaunant vaiko pinigus) yra trumpesnis. Nėra tiksliai nustatyta sausio mėn. diena, kada šalių sūnus O. K. persikėlė gyventi pas tėvą. Be to atsakovė savivaldybei 2023 m. lapkričio 1 d. pateikė prašymą mokėti vaiko pinigus į ieškovo N. K. sąskaitą. Todėl vaiko išmokų laikotarpis skaičiuotinas nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d. ir sudaro 9 mėnesius. Todėl įsiskolinimas sudaro 771,75 Eur (85,75 x 9). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės periodinį 250 Eur išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. birželio 13 d.). Kadangi atsakovės išlaikymo sūnui įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2023 m. vasario 1 d. (iki 2023 m. gegužės 31 d., t.y. už keturis mėnesius) ir, įvertinus, kad atsakovė sumokėjo 500 Eur už du mėnesius (250 x 2), pripažintina, kad atsakovės įsiskolinimas (periodinių išmokų) sudaro 500 Eur už du mėnesius. Iš viso atsakovės įsiskolinimas sudaro 1 271,75 Eur (771,75 + 500) ir jis priteistinas iš atsakovės.
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 317 Eur žyminio mokesčio – 220 Eur už reikalavimus nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, 68 Eur už reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą sūnui, 29 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, taip pat 8 Eur 2023 m. gruodžio 1 d. ieškovui pateikus pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo – didesnio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
32. Ieškovas teismui pateikė įrodymus (DOK-150609) apie patirtas 1 601,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
33. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo, t.y. ieškovas neturėjo mokėti žyminio mokesčio (iš viso 105 Eur (68 + 29 + 8 ) už reikalavimus dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo.
34. Ieškovo trys reikalavimai dėl sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir periodinio 250 Eur išlaikymo vaikui priteisimo tenkinami pilnai, o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kurį ieškovas palaikė 3 193,25 Eur sumai, tenkinamas 40 proc. Trys ieškovo reikalavimai tenkinami po 100, o vienas 40 proc., todėl bendrai tenkinama 85 proc. ieškovo reikalavimų (100 + 100 + 100 + 40 = 340 : 4). Todėl ieškovui priteistina 187 Eur (220 x 85 %) žyminio mokėsčio už reikalavimus dėl sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir 1 361,36 Eur (1 601,60 x 85 % ) atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškovas, nors neprivalėjo, bet sumokėjo 68 Eur žyminio mokesčio už tenkinamą reikalavimą dėl periodinių išlaikymo sūnui išmokų priteisimo, tai šis žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės. Žyminis mokestis už priteisiamą 1 271,75 Eur išlaikymo įsiskolinimą sudaro 29 Eur, todėl ši sumokėto žyminio mokesčio dalis ieškovui priteistina iš atsakovės, o likusi nepagrįstai ieškovo sumokėta žyminio mokesčio dalis 8 Eur (105 – 68 – 29) grąžintina ieškovui, kurį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remiantis teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis). Iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 1 645,36 Eur (1361,36 +187 + 68 + 29) bylinėjimosi išlaidų.
35. Iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259-260, 263-270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
1. Pakeisti 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) patvirtintos I. K. ir N. K. sudarytos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punktą, nustatant nepilnamečio šalių sūnaus O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
2. Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines po 250 Eur kas mėnesinį mokamas išmokas nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. birželio 13 d.) iki O. K. pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
3. Priteisti ieškovui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 271,75 (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 75 ct) Eur nepilnamečio O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimo.
4. Pakeisti 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) patvirtintos I. K. ir N. K. sudarytos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punktą, nustatant tokią motinos I. K. bendravimo su sūnumi O. K. tvarką :
4.1. motina I. K. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdama sūnų penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos, priklausomai nuo to, kur jis yra, ir grąžindama jį sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą;
4.2. motina I. K. bendrauja su sūnumi O. K. vieną, iš anksto su tėvu N. K. suderiną savaitės darbo dieną, paimdama sūnų po jo ugdymo užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžindama sūnų tos pačios dienos vakare nuo 20.30 val. iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą;
4.3. motina I. K. bendrauja su sūnumi O. K. kasmetinių švenčių (Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) laikotarpiu taip, kaip nurodyta toliau: nelyginiais metais gruodžio 24-25 d. bei Šv. Velykų pirmąją šventinę dieną; lyginiais metais gruodžio 26 d. bei Šv. Velykų antrąją šventinę dieną; šalys iš anksto gali sutarti ir kitokią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką kasmetinių švenčių laikotarpiu;
5. motina I. K. savo ir sūnaus O. K. atostogų laikotarpiu vieną kartą per metus praleidžia su sūnumi 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nepertraukiamai kiekvienais metais; šalys konkretų atostogų laiką suderina likus dviem kalendoriniams mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios; atostogų metu motina I. K. dengia sūnaus atostogų išlaidas;
Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 645,36 (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 36 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Grąžinti ieškovui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8 (aštuonis) Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 6,64 (šešis eurus 64 ct) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.