- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- eAN2-89-817/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01968-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Pareiškėjas
- M. K.
- Advokatai
- Marius Monkevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Mariaus Monkevičiaus (toliau – ir pareiškėjo atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo M. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos S. M. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį dėl to, kad jis, nuo 2024 m. spalio 8 d. 23 val. 36 min 26,375 sek. iki 2024 m. spalio 8 d. 23 val. 37 min. 2.987 sek., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinį 60 km/val. greitį viršijo 54 km/val., važiavo 114 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Šiais savo veiksmais M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Už šio administracinio nusižengimo padarymą M. K. skirta administracinė nuobauda – 550 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjo atstovas jį apskundė teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo M. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartimi konstatuota, kad M. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vien tai, kad Institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino bei teisės normas aiškino ne taip, kaip to pageidauja M. K., ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Institucijos nutarimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjo atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu. Taip pat prašo iš valstybės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Pareiškėjo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi iš esmės vieninteliu argumentu – jog greičio matuoklis 2024 m. spalio 8 d. (įvykio dieną) turėjo galiojančią metrologinę patikrą, todėl juo užfiksuotas pažeidimas (leistino greičio viršijimas) yra leistinas įrodymas, patvirtinantis administracinio nusižengimo (KET pažeidimo) faktą, o kitus skunde nurodytus argumentus, pagrindžiančius Institucijos nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, vertino kaip neturinčius reikšmės.
5. Pareiškėjo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog yra pagrįstų abejonių, kad greičio matavimo sistema, kuria 2024 m. spalio 8 d. užfiksuotas galimas pažeidimas, neveikė (galėjo neveikti) tinkamai, nes iš byloje esančios Eismo stebėjimo sistemos (toliau – ir ESS) pažeidimo informacijos (perduotos į AN registrą) dokumento matyti, jog patikros sertifikato galiojimo pradžia 2024 m. spalio 3 d., tuo tarpu iš byloje esančio patikros sertifikato matyti, kad šiai transporto priemonių greičio matavimo sistemai metrologinė patikra atlikta 2024 m. spalio 4 d. Apeliaciniu skundu teigiama, jog galimas KET pažeidimas – nustatyto greičio viršijimas – užfiksuotas vidutinio greičio matavimo sistema, kuri galimo pažeidimo padarymo (fiksavimo) metu (2024 m. spalio 8 d.) buvo testuojama.
6. Pareiškėjo atstovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog ESS dokumente nurodoma, kad šia greičio matavimo sistema matuojamojo ruožo atstumas (patikslintas atstumas) yra 1 200 m, tuo tarpu skunde dėl Institucijos nutarimo nurodytose publikacijose yra nurodoma, jog šia greičio matavimo sistema matuojamos kelio atkarpos ilgis yra 1,33 km. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino publikacijose esančių duomenų, nors tikėtina, kad tie duomenys yra pateikti įrangos savininko – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – atstovo ir jais netikėti nėra objektyvaus pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir byloje nustatytos aplinkybės, kad kontroliuojamo greičio ruožo pradžioje po kelio ženklu „Automatinė eismo kontrolė“ yra papildoma lentelė „Galiojimo zona į priekį“, kurioje nurodytas kontroliuojamo ruožo ilgis yra 1 300 m. Apeliaciniame skunde pažymima, jog įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių redakcijos 270 punkte numatyta, kad „Ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose įrengti stacionarūs (nekilnojami) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. <...>. Prieš ruožą, kuriame įrengti vidutinį greitį fiksuojantys automatiniai prietaisai, kartu su ženklu Nr. 636 turi būti naudojama papildoma lentelė Nr. 805 („Galiojimo zona į priekį“), kurioje nurodomas kontroliuojamo kelio ruožo ilgis“. Taigi, remiantis kelio ženklais, įrengtais vadovaujantis minėtu teisės aktu, kontroliuojamo greičio ruožo ilgis šio ginčo atveju yra ne 1 200 m, o 1 300 m. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog patikros sertifikate (grafoje „Išvada“) nurodoma, jog „Greičio matavimo rezultatai negalioja, jeigu kontroliuojamo kelio ruožo ilgis, nurodytas leidžiamojo greičio pažeidimo byloje ir patikros sertifikate, nesutampa“. Pareiškėjo atstovo vertinimu, pareiškėjo M. K. galimai padarytas nustatyto maksimalaus leidžiamo greičio pažeidimas užfiksuotas pažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintas Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, t. y. gauti įrodymai pripažintini neleistinais, įrodinėjant KET pažeidimo faktą.
7. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimą administracinio nusižengimo bylose reglamentuojančias taisykles, visiškai nepagrįstai nevertino bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nurodytų publikacijose interneto svetainėse. Šiose publikacijose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas, taip pat Policijos departamento atstovė nurodo, kad kol greičio matavimo sistema yra testuojama, už ja užfiksuotus greičio viršijimus vairuotojai nebus baudžiami, pagal įstatymą administracinio nusižengimo protokolai negali būti surašomi ir asmenys negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn, taip pat nurodoma, jog greičio matavimo įrangos testavimas yra baigtas 2024 m. spalio 18 d. ir būtent nuo šios dienos sistema fiksuos pažeidimus (greičio viršijimus) bei bus surašomi administracinio nusižengimo protokolai. Taigi, pareiškėjo atstovo teigimu, 2024 m. spalio 8 d. transporto priemonių greičio matavimo sistema veikė testavimo (o ne darbiniu) režimu, o tai reiškia, kad tokia įranga gauti įrodymai nėra ir negali būti pripažinti leistinais įrodinėjant greičio viršijimą. Vien tik atlikta metrologinė patikra per se nereiškia, kad greičio matavimo įranga visiškai baigta testuoti, t. y., kad atlikti visi būtini veiksmai, jog tokią įrangą būtų galima eksploatuoti tinkamai ir ja gauti duomenys atitiktų teisėtumo ir įrodymų leistinumo reikalavimus. Šiuo atveju spręstina, jog tiek Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, tiek Policijos departamento atstovė ne vieną kartą viešai paskleidė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją.
8. Pareiškėjo atstovas apeliaciniame skunde pažymi, jog galimas KET pažeidimas – nustatyto greičio viršijimas – užfiksuotas vidutinio greičio matavimo sistema, kuri galimo pažeidimo padarymo (fiksavimo) metu buvo testuojama. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovo nurodytos informacijos minėtose publikacijose matyti, kad tam, jog greičio fiksavimo įranga veiktų tinkamai ir perduotų teisingus užfiksuotus duomenis policijai (administracinių nusižengimų registrui), buvo atliekami įvairūs techniniai įrangos bandymai, kalibravimai, duomenų fiksavimo ir perdavimo sąveikos su registru patikra. Skundžiamoje nutartyje esanti teismo išvada, kad kadangi šiai įrangai 2024 m. spalio 4 d. atlikta metrologinė patikra, to pakanka, jog fiksuojami duomenys būtų teisingi ir teisėti, pareiškėjo atstovo nuomone, nėra ir negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, jog kelio ženklai, tame tarpe ir informaciniai, yra įrengiami laikantis griežtai reglamentuotos teisės aktais jų įrengimo tvarkos. Kelio ženklai negali klaidinti eismo dalyvių – šiuo atveju informacinė lentelė „Įranga testuojama“ aiškiai informavo eismo dalyvius, kad šiame kelio ruože greičio matavimo įranga yra bandomajame režime ir kad ja KET pažeidimai nėra fiksuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl informacinių kelio ženklų nereikšmingumo, pareiškėjo atstovo nuomone, iš esmės prieštarauja minėtoms šiame skunde kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėms .
9. Apeliaciniame skunde nurodomos ANK 569 straipsnio nuostatos bei pažymima, kad įrodinėjant KET pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės tokio pobūdžio bylose reikšmę, pareiškėjo atstovo įsitikinimu, itin svarbu, kad dėl greičio matavimo priemonių parodymų tikslumo nekiltų jokių abejonių. Tai įmanoma užtikrinti tik griežtai laikantis greičio matavimo prietaiso panaudojimo tvarkos. Apeliaciniame skunde pažymima, jog administracinių nusižengimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pareiškėjo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama M. K. padarytam administraciniam nusižengimui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus, kas sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimą. Skundžiama teismo nutartis bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimas naikintini ir administracinė teisena M. K. atžvilgiu nutrauktina .
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą Institucija prašo pareiškėjo atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą.
11. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie pirmosios instancijos teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pareiškėjo atstovo skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
12. 2025 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. prašymas priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje paregimą, kurias sudaro 300 Eur. Pridedama mokėjimo nurodymo kopija.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.
13. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjo atstovas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą nuobaudą ginčija tuo aspektu, kad M. K. inkriminuotas administracinis nusižengimas nustatytas remiantis neleistinais įrodymais, nes prie kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ buvo nurodyta, kad „Įranga testuojama“. Pareiškėjo atstovo nuomone, stacionari greičio matavimo sistema 2024 m. spalio 8 d. (galimo pažeidimo padarymo metu) veikė ne darbiniu, o testavimo (bandymo, tikrinimo) režimu, todėl šia sistema gauti įrodymai negali būti pripažinti leistinais, įrodinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimo KET pažeidimo faktą.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovas advokatas Marius Monkevičius apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo labai išsamiai pasisakyta. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde nenurodoma. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Mariaus Monkevičiaus lūkesčių ir jis nesutinka su skundžiamoje nutartyje esančiais teismo argumentais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiai nebekartoja, o tik juos papildo, atsakydamas į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinio skundo argumentus.
15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. nubaustas už tai, kad jis, nuo 2024 m. spalio 8 d. 23 val. 36 min 26,375 sek. iki 2024 m. spalio 8 d. 23 val. 37 min. 2.987 sek., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinį 60 km/val. greitį viršijo 54 km/val., važiavo 114 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Greičio viršijimo faktas užfiksuotas stacionaria vidutinio greičio matavimo sistema „iCar5-AverageSpeedLT“, kurios 2024 m. spalio 4 d. patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros protokolo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavimo greitis išmatuotas transporto priemonei tolstant.
16. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
17. Pažeidimai, susiję su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022, 2AT-14-489/2025).
18. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamus Institucijos ir pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, nenustatė.
19. Iš Institucijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo, skundžiamos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties turinio matyti, kad pareiškėjo M. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, patvirtinama administracinio nusižengimo protokolu, ESS pažeidimo informacijos (perduotos į AN registrą) duomenimis, patikros sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros protokolo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos tarnybiniu pranešimu dėl vidutinių greičio matavimo sistemomis užfiksuotų pavojingų KET pažeidimų Vilniaus mieste, Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus ir kita byloje esančia medžiaga.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad byloje esančiame ESS pažeidimo informacijos (perduotos į AN registrą) dokumente nurodyta patikros sertifikato galiojimo pradžia 2024 m. spalio 3 d., o patikros sertifikate nurodyta, jog šiai transporto priemonių greičio matavimo sistemai metrologinė patikra atlikta 2024 m. spalio 4 d., nereiškia, jog greičio matavimo sistema, kuria 2024 m. spalio 8 d. užfiksuotas pažeidimas, veikė netinkamai. Šiuo atveju svarbu tai, kad nagrinėjamoje byloje aktualaus administracinio nusižengimo padarymo metu matavimo priemonei, kuria buvo užfiksuotas leistino greičio viršijimas, galiojo patikrą atlikusių kompetentingų asmenų išduotas patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo atstovo akcentuojami neatitikimai nepaneigia matavimo priemonės tinkamumo naudoti ir ja gautų duomenų patikimumo.
21. Atsakant į skundo argumentą, kad ESS dokumente nurodyto greičio matavimo sistemos matuojamojo ruožo atstumo (1 200 m) ir internetinių portalų publikacijose nurodomo šia greičio matavimo sistema matuojamo kelio atkarpos ilgio (1,33 km) neatitikimų ir jų įtakos greičio matavimo rezultatams, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bylos medžiagoje esančiame 2024 m. spalio 4 d. patikros sertifikate Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys sutampa su duomenimis, kurie yra nurodyti ESS dokumente, įskaitant ir pareiškėjo atstovo akcentuojamą ruožo atstumą – 1 200 m. Šią išvadą sustiprina Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, jog minėtų sistemų rangovas „T.“, į kurį 2024 m. spalio 8 d. buvo kreiptasi prašant patikslinti, ar Registro tęstinėje aplinkoje yra teisingai suvesti ruožų atstumai ir patikrų sertifikatų duomenys, patvirtino, kad buvo įvesti patikrų sertifikatų duomenys ir patikslinti ruožų atstumai. Taigi, nagrinėjamu atveju abejoti transporto priemonių greičio matavimo sistemos parodymų teisingumu nėra jokio pagrindo.
22. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimą administracinio nusižengimo bylose reglamentuojančias taisykles, visiškai nepagrįstai nevertino bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nurodytų publikacijose internetiniuose portaluose, kuriose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas, taip pat Policijos departamento atstovė nurodė, kad, kol greičio matavimo sistema yra testuojama, už ja užfiksuotus greičio viršijimus vairuotojai nebus baudžiami. Kaip jau buvo minėta, pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai be kita ko nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes. Transporto priemonių greičio matavimo sistema „iCar5-AverageSpeedLT“, kuriai 2024 m. spalio 4 d. išduotas patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros protokolo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), užfiksuoti duomenys atitinka tokių faktinių duomenų kriterijų ir gali būti naudojamos kaip įrodymas administracinio nusižengimo bylose. Apeliaciniame skunde paminėti straipsniai iš internetinių portalų, kuriuose nurodytos aplinkybės, susijusios su greičio matavimo įrangos testavimu, pažeidimų fiksavimo pradžia bei administracinių nusižengimų protokolų surašymu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad transporto priemonių greičio matavimo sistema „iCar5-AverageSpeedLT“, kuriai 2024 m. spalio 4 d. išduotas patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti duomenys yra teisėti ir pagrįsti. M. K. kaltė padarius byloje nagrinėjamą pažeidimą yra įrodyta byloje surinktų duomenų visuma, todėl informacinio pobūdžio internetiniuose portaluose publikuoti pranešimai šių duomenų nepaneigia, tuo labiau neatleidžia M. K. nuo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
23. Pasisakant dėl skundo argumentų, susijusių su tuo, kad 2024 m. spalio 4 d. po ženklu, žyminčiu matavimo zonos pradžią, tebekabėjo įspėjamoji lentelė „Įranga testuojama“, skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad šiuo aspektu išsamius argumentus pateikė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas šiems motyvams, jų nekartoja. Vairuodamas automobilį, M. K. turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio, tačiau šios teisės aktuose įtvirtintos pareigos nevykdė, žymiai viršijo leistiną greitį, todėl buvo nubaustas pagrįstai, o teigti, jog nusižengimas buvo užfiksuotas neteisėtai, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
24. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokią kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, tinkamai pritaikė ANK nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kadangi M. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
25. Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį bei administracinę teiseną M. K. atžvilgiu nutraukti, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos bausmės bei paskirtos administracinio poveikio priemonės aspektu.
26. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
27. Už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.
28. Nagrinėjamu atveju M. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo skirta administracinė nuobauda – 550 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.
29. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Institucija, skirdama M. K. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), į tai, kad M. K. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad M. K. paskirta administracinė nuobauda – bauda, ir administracinio poveikio priemonė yra tinkamai individualizuotos, jos neprieštarauja ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl mažinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, dydį ar švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas, kad grėsmę eismo saugumui keliantys pažeidėjai būtų teisingai nubausti bei užkirstas kelias jiems daryti tokius nusižengimus ateityje.
30. Apeliaciniame skunde buvo išdėstytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti pagal į bylą pateiktus, šių išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio1 dalis). Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinis skundas netenkintas, todėl prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmestinas.
31. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Mariaus Monkevičiaus prašymą M. K. priteisti jo turėtas proceso išlaidas iš valstybės.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.