- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- AN2-631-919/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00018-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis (pirm.)
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties P. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. P. B. A. apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2021 m. vasario 20 d. nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 282 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neturėdama šios teisės, iš chuliganiškų paskatų, penkių automobilių grupėje, užvažiavo ant (duomenys neskelbtini) ežero ledo, dideliu greičiu tarpusavyje lenktyniavo, priversdama automobilį slysti šonu, raižė saulutes, tuo keldama pavojų savo ir kitų eismo dalyvių, bei žvejojusių asmenų gyvybei ir saugumui. Už tai P. B. buvo paskirta 750 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
2. P. B. nesutikdama su Institucijos 2021 m. vasario 20 d. nutarimu pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pakeitė Institucijos nutarimą, panaikino nutarimo dalį dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
3. Institucija nesutikdama su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir palikti galioti Institucijos 2021 m. vasario 20 d. nutarimą.
Šalies argumentai
3.1. S. I. pažymi, kad (duomenys neskelbtini) val. buvo gauti vienas po kito du pranešimai, apie tai ant (duomenys neskelbtini) ežero ledo važinėja automobiliai, kurie tarpusavyje lenktyniauja. Į įvyko vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad informacija pasitvirtino, tai yra buvo pastebėti penki automobiliai, kurie tarpusavyje lenktyniavo, raižė saulutes, priverčiant automobilius slysti šonu. Atvykus policijos ekipažams į įvykio vietą, minėti automobiliai bandė išvažiuoti nuo ežero ledo ties tomis vietomis, kuriose nebuvo policijos ekipažų. Porą automobilių vėliau buvo rasti užklimpę, iš kurių vienas - užklimpęs ir paliktas su buksyravimo lynu ant ežero ledo, kitas - šalia išvažiavimo nuo ežero ledo. Policijos pareigūnams pasitelkus papildomus ekipažus, minėtų penkių automobilių vairuotojai buvo sulaikyti. Išsamias įvykio aplinkybes policijos pareigūnas M. K. nurodė savo tarnybiniame pranešime. Paminėtas aplinkybes pareigūnas M. K. patvirtino taip pat ir Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose, nagrinėjant pareiškėjos skundą, tačiau nutartyje nėra motyvų, kodėl teismas pareigūno parodymus, kuriuos patvirtino ir (duomenys neskelbtini) ežero nuomininkas G. T., atmetė, o rėmėsi vien tik P. B., jos sugyventinio R. S., administracinėn atsakomybėn patrauktų P. U., T. I., A. Ž., D. D. bei kitų asmenų, gyvenančių patrauktų administracinėn atsakomybėn asmenų kaimynystėje, ir suinteresuotų bylos baigtimi P. B. naudai, paaiškinimais. Pažymėtina, kad tiek pati P. B., tiek kiti kartu ant (duomenys neskelbtini) ežero ledo važinėją automobiliais asmenys, pamatę policijos pareigūnus visais būdais stengėsi kuo greičiau pasišalinti nuo ežero ledo ir tik tose vietose, kuriose nebuvo policijos ekipažų, todėl policijos pareigūnams buvo sunku vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti patį pažeidimą dideliu atstumu. Patys pareigūnai dėl aptirpusio ledo nedrįso užvažiuoti ant (duomenys neskelbtini) ežero, kad sulaikytų pažeidėjus pačioje įvykio vietoje. Todėl policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, daromą pažeidimą ir tolimesnius paminėtų vairuotojų veiksmus, stebėjo saugioje vietoje žiūronų pagalba.
3.2. Pažymima, kad sulaikius P. B. bei kitų keturių transporto priemonių vairuotojus, policijos pareigūnai traktavo, kad asmenys administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdami grupėje, todėl ir pažeidimo fabula atspindi tas aplinkybes, kurios pasireiškė būtent grupiniais veiksmais, kurie dėl paminėtos aplinkybės, atrodo dar labiau pavojingesni ir įžūlesni. Institucijos nuomone, patys grupiniai veiksmai, tai yra ta aplinkybė, kai ne vieną transporto priemonė, o bendru susitarimu - penkios transporto priemonės užvažiuoja ant ežero ledo ir važinėdami atlieka pavojų keliančius veiksmus, buvo iš chuliganiškų paskatų. Taip pat pažymima, kad, tiek P. B., tiek kiti asmenys, kurie kartu su ja patraukti administracinėn atsakomybėn, teisminio nagrinėjimo metu nurodė visiškai kitokias aplinkybes, negu kurios užfiksuotos jų administracinio nusižengimo protokoluose bei policijos pareigūnų vaizdo registratoriuose (P. B. tik priremta įrodymų įvykio vietoje (radus automobilyje geltonos spalvos striukę), prisipažino vairavusi ir nurodė, kad norėjo papramogauti).
3.3. Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnams apžiūrėjus įvykio vietą (matyti policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių vaizdo įrašuose), tai yra (duomenys neskelbtini) ežero vietą, per kurią minėti automobiliai pateko ant ledo (vieta atitirpusi, matosi, kad buvo užklimpę ir pažeista pakrantė), ant ledo esančių žvejų kiekį, ledo būklę (ledas vietomis maždaug keliasdešimt metrų ištisai įskilęs ir atitirpęs, kadangi tekšnojo balos), ant sniego matomų automobilių ratų paliktus išraižytus „saulutėmis“ pėdsakus, palikto ant ežero ledo ir užklimpusio automobilio vietą, šalia kurio matėsi žvejojantys asmenys, padarė išvadą, kad veika, kurią padarė paminėtų transporto priemonių vairuotojai, pripažintina kaip itin pavojinga, kėlusi pavojų, tiek jų pačių sveikatai ir gyvybei, tiek kitų asmenų buvusių ant ledo, arba ketinusių būti artimiausiu metu. Paminėtos detalės tik parodo kokį didelį pavojų kėlė pareiškėjos ir kitų vairuotojų veiksmai jiems patiems bei ekologinės avarijos sukėlimui nuskendus automobiliui. Vien tai, kad ši aplinkybė konkrečiai neišdėstyta P. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytoje pažeidimo fabuloje, nepaneigia to fakto, kad jos daroma veika kėlė pavojų, tiek jos pačios, tiek kartu važiavusio keleivio gyvybei ir sveikatai. Taip pat pažymima, kad viešai prieinamuose internetiniuose šaltiniuose nurodyta, kad norint saugiai važiuoti automobiliu ant vandens telkinio ledo, jo storis turi būti nemažesnis kaip 25 centimetrai. Institucija pažymi, kad ant ledo vienu metu važinėjo net penki automobiliai, tuo sudarydami net penkis kartus didesnę koncentruoto svorio apkrovą ganėtinai nedideliam atitinkamam (duomenys neskelbtini) ežero ledo plotui. Tuo labiau, (duomenys neskelbtini) d. paminėto įvykio metu oro temperatūra buvo pliusinė. Tai įrodo ir ant ledo susiradusios vandens balos bei atitirpusios ledo pakrantės. Faktiškai šiuo atveju rizika nelaimingam atsitikimui yra keletą kartu didesnė, kadangi didesnė apkrova sąlygoja didesnę riziką įtūžti ledui, tuo pačiu ir didesnę riziką itin skaudžioms pasekmėm, kadangi nuo didesnės apkrovos galėjo įlūžti į vandenį visi automobiliai bei šalia žvejoję asmenys. Tokių akivaizdžių reiškinių ignoravimas, Institucijos nuomone, yra chuliganiškas ir pavojingas. Paminėtas aplinkybes dėl ledo struktūros paliudijo ir daugiametis (duomenys neskelbtini) ežero nuomininkas G. T., kuris teisme nurodė, kad ledo struktūra (duomenys neskelbtini) mėn. buvo plona, kadangi ledas buvo apsnigtas, nepilnai užšalęs, dėl ko jis pats apskritai negalėjo vykdyti žvejybos žieminiais traukiamaisiais tinklais „nevadais“. Anot paminėto liudytojo, pranešdamas policijai apie įvykį, jis norėjo išgelbėti ledu važinėjančių automobilių vairuotojų gyvybes.
3.4. Institucija pažymi, jog P. B. veiksmų negalima traktuoti atsitiktiniu važiavimu ežero ledu nuo taško A iki taško B. Sprendžiant iš liudijimų teisme, administracinis nusižengimas padarytas bendru susitarimu su kitų keturių automobilių vairuotojais. Policijos pareigūnams atvykus, akivaizdūs faktai liudija, kad P. B. vairuodama automobilį bandė išvažiuoti nuo ežero ledo per keletą vietų, kuriose nebuvo policijos pareigūnų, kas parodo, kad P. B. suprato savo veiksmų pavojingumą. Ji būdama nepatyrusi vairuotoja, neturinti teisės vairuoti transporto priemones, savo minimalius vairavimo įgūdžius demonstravo ne specialioje ir saugioje aikštelėje, skirtoje pradedančių vairuotojų mokymui, o ant vandens telkinio ledo, tai yra ant slidžios dangos, lenktyniaujant ir priverčiant automobilį slysti, tuo išskiriant ir priešpastatant save prieš kitus pradedančius vairuotojus, kurie niekada to nedrįstų daryti. Institucijos nuomone, tiek pati P. B., tiek kiti asmenys, duodami teisme parodymus neturėjo kompetencijos ir praktinių įgūdžių vertinti važinėjimosi ant ežero ledo automobiliu saugumo, bandydami įtikinti teismą, jog tai daryti buvo itin saugu. Iš minėtų asmenų nei vienas iš jų neturėjo tokios patirties (pažeidėjai nurodė, kad važiavo pirmą kartą, liudytojai nurodė, kad to niekada nedarytų), o ir pats vairavimas ant slidžios dangos yra savaime pavojingas, nepriklausomai kokiu atstumu važiavo kitos transporto priemonės ar žvejojo žvejai, kadangi jie negalėjo žinoti iš anksto, kaip gali rutuliotis apskritai situacija važiuojant ant ledo ir ką reiktų daryti, pradėjus transporto priemonei nevaldomai slysti ar įlūžus ledui. Iš pakrantėje ir ežero lede paliktų pėdsakų bei užklimpusio automobilio, akivaizdžiai matyti, kaip P. B. bei kiti su ja važinėją vairuotojai, be jokio savisaugos instinkto, nesaugodami savęs, savo automobilių, ežero pakrantės, rizikuodami užteršti ežero ekosistemą, su dideliu užsispyrimu „prasimušė“ ant (duomenys neskelbtini) ežero ledo. Institucijos nuomone, tokie veiksmai negali būti traktuojami vien paprastu važiavimu vandens telkinio ledu motorinėmis transporto priemonėmis.
3.5. Institucija skunde atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje taisyklėse (toliau - Taisyklės) nurodyta, kad paminėtos Taisyklės nustato bendruosius žmonių saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant vandens telkinių ledo reikalavimus ir gelbėjimo darbų organizavimo principus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose. Taisyklių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Taisyklių 9.5 punkte nurodyta, kad draudžiama ant vandens telkinių ledo stovėti ar važiuoti transporto priemonėms. Taisyklių 9.7 punkte nurodyta, kad draudžiama vykdyti be kokią veiklą, jei vandens telkinio ledas plonesnis nei 7 cm arba jo struktūra nevienalytė. Taisyklėse taip pat nurodyta, kad ledas išlaikytų žmogų, jei jo storis turi būti didesnis nei 7 cm, grupę žmonių - ne mažesnis kaip 12 cm. Vertinant tai, kad aukščiau išdėstyta, P. B. veiksmuose akivaizdžiai matyti besąlygiškas Taisyklių, kurios privalomos visiems (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje esantiems asmenis, ignoravimas, kuris pasireiškė tyčiniais iš anksto suplanuotais teisės aktų draudžiamais veiksmais, tuo rodant nepagarbą kitiems visuomenės nariams, tame tarpe, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenis, organizuojantiems legalius panašaus pobūdžio pasivažinėjimus, kuriems privalomi specialūs leidimai bei keliami aukšti saugumo ir aplinkosaugos reikalavimai. P. B. kartu su paminėtais vairuotojais savo elgesiu visiškai ignoravo teisės aktais apibrėžtas elgesio ant vandens telkinių ledo normas, tuo pademonstruodama ir parodydama savo išskirtinumą prieš kitus visuomenės narius. Taisyklėse aiškiai apibrėžta, kad norint vaikščioti saugiai ant vandens telkinio ledo, jo storis turėtų būti nemažesnis kaip 7 cm. Paminėtu atveju, pareiškėja su kitais vairuotojais ant ledo užvažiavo 5 automobiliais, kurių bendroji masė siekė 7,5 - 10 tonų (buvo keleivių automobiliuose), kas prilygsta daugiau kaip 100 žmonių masei, kas parodo, kad jau vien pats važiavimas yra be galo pavojingas, net nekalbant apie vairavimo stilių. Tuo labiau ir pati pareiškėja pripažino, kad važiuodama ant ledo norėjo tokiu būdu papramogauti, o ne tikslu kažkur nuvažiuoti.
3.6. Institucija pažymi, jog pareiškėjos paaiškinimai, kad ji neturėdama teisės vairuoti transporto priemones ant ledo norėjo pagerinti savo vairavimo įgūdžius, atrodo šiek tik ciniški, o pats vairavimas - pavojingas, įvertinus tą aplinkybę, kad vairavimo metu taip pat dar važinėjo keturi automobiliai, o netoliese žvejojo žvejai bei vaikščiojo žmonės (matyti policijos pareigūnų vaizdo registratorių vaizdo įrašuose žvejojantys žvejai ir merginos, kurias žodžiu apklausinėjo pareigūnai dėl paminėto įvykio aplinkybių). Pažymėtina, kad normaliomis eismo sąlygomis norit mokytis vairuoti viešajame eisme kartu artimu šeimos nariu, kuris prilygsta instruktoriui, būtina išsilaikyti teorinį Kelių eismo taisyklių egzaminą VĮ „Regitra“ ir su savimi turėti galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą. Paminėtu atveju, nors užšalusio ežero ledo paviršius ir nėra viešasis eismas, bet įvertinus tai, kiek vienu metu važinėjo automobilių ant slidaus paviršiaus ir kad šalia buvo kitų asmenų, toks vairavimo įgūdžių gerinimas yra netgi pavojingesnis, negu viešajame eisme ar specialioje vairavimo aikštelėje, kurioje leidžiama vienu metu važiuoti tik vienam mokomajam automobiliui.
3.7. Institucija kategoriškai nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jos (duomenys neskelbtini) d. padaryta veika atitinka tik administracinio nusižengimo, numatyto ANK 282 straipsnio 1 dalyje, požymius. Institucijos nuomone, P. B. ir kartu važiavusių kitų transporto priemonių vairuotojų veiksmai iki jiems pastebint policijos pareigūnus atitiko ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, kadangi tuo metu jie tarpusavyje lenktyniavo, privertė automobilius slysti ir pan., ką paliudijo, tiek policijos pareigūnas M. K., tiek (duomenys neskelbtini) ežero nuomininkas G. T.. Paminėtiems asmenims pastebėjus policijos pareigūnus, pastarieji savo organizuotus veiksmus nutraukė ir bandė chaotiškai nuvažiuoti nuo ežero ledo tose vietose, kuriose nebuvo policijos pareigūnų. Pastaroji situacija, surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo traktuojama kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį, kadangi asmenys tuo metu turėjo tikslą nuvažiuoti nuo ledo, o ne juo ištisai važinėtis, tarpusavyje lenktyniauti ir pan. Pareiškėjos bei kitų su ja važiavusių vairuotojų tyčinių ir pavojų sveikatai bei gyvybei keliančių veikų kvalifikavimas vien tik pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį, kur numatytas įspėjimas arba bauda nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, institucijos nuomone, ateityje sąlygotų ir kitų asmenų nebaudžiamumą bei tokių „pasivažinėjimų“ vandens telkinių ledu dažnumą. Iš internete esančių reklaminių skelbimų matyti, kad legaliai ekstremalų vairavimą siūlantys juridiniai asmenys už tokias paslaugas prašo nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Traktuojant panašaus pobūdžio „pasivažinėjimus ant ledo“, kaip P. B. atveju, tik pagal LR ANK 282 straipsnio 1 dalį, susidarytų neigiama praktika, kai asmenims, rinkusiems rizikuoti ir pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, atsirastų noras geriau gauti įspėjimą arba sumokėti baudą, kuri daug kartų mažesnė už pinigų sumą, kurią reikėtų sumokėti už legaliai teikiamas panašaus pobūdžio ekstremalaus vairavimo paslaugas. Tokiu atveju, policijai ir aplinkosaugos institucijoms taptų labai sunku užkardyti tokio pobūdžio nusižengimus, asmenys pasijustų nebaudžiami.
3.8. Be to, Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos policijos parengtos Neįskaitinių autoavarijų tyrimo metodikos (autoriai: S. S. ir V. G., Lietuvos teisės akademijos Leidybos centras, 1999 m.) 33 puslapyje esančios lentelės, kurioje nurodytas tyrimais paremtas orientacinis automobilio sustojimo kelias (m), stabdant horizontaliame kelyje, priklausomai nuo važiavimo greičio, duomenis, automobilio, važiuojančio 50 km/h greičiu, stabdymo kelias ant suvažinėto sniego siekia 66 metrus, o ant pliko ledo - 115 metrų. Atitinkamai, 60 km/h greičiu važiuojant, stabdymo kelias ant suvažinėto sniego yra 92 metrai, o ant pliko ledo - duomenų nėra, kadangi tai yra nekontroliuojamas slydimas, ir važiavimas tokiu greičiu techniškai pavojingas. Važiuojant 70 km/h greičiu, stabdymo kelias ant suvažinėto sniego siekia 120 metrų, o ant pliko ledo - duomenų taip pat nėra, kadangi tai yra nekontroliuojamas slydimas, ir važiavimas tokiu greičiu techniškai pavojingas. Nuo 80 km/h greičio, stabdymo kelias, tiek ant suvažinėto sniego, tiek ant ledo, yra nekontroliuojamas, kadangi reikšmių nėra, kas parodo, kad važiuoti tokiu greičiu techniniu požiūriu yra nesaugu.
Atsiliepimas
4. P. B. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo palikti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir teisinga, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą, tiksliai laikėsi visų ANK reikalavimų, o teismo vertinimai bei išvados nutartyje padarytos pagal šiame kodekse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas reikiamai išanalizavo tiek mano, tiek visų liudytojų parodymus bei visus kitus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylą teisingai išspręsti. P. B. nuomone, visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad byloje ištirtų įrodymų vertinimas yra atliktas tariamai pažeidžiant reikalavimus, neva neatitinkantis byloje faktinių aplinkybių ir joms prieštaraujantis, kad teismo nutartis tariamai yra nepagrįsta ir neteisėta. Tokie apelianto teiginiai neatitinka tikrovės, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir jų pagrindu nustatytomis faktinėms bylos aplinkybėms.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad Institucija, paskyrusi P. B. nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nepateikė patikimų ir neginčijamų įrodymų ir neįrodė jos kaltės. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos įrodymus, remdamasis teismų praktika, nutartyje argumentuotai konstatavo, kad nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl chuliganiškų paskatų buvimo P. B. padarytuose veiksmuose bei kad jo veiksmais nebuvo keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad ji savo vairavimu pademonstravau niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir kad, demonstruodama savo išskirtinumą ar nepagarbą kitiems asmenims, sukėliau jų neigiamą reakciją ar pasipiktinimą bei kad surinktais byloje įrodymais nenustatyta, jog mano veiksmai kėlė minėtą pavojų saugumui. Apelianto skunde pateikti argumentai šių teismo išvadų nepaneigia.
4.3. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad teismas esą nepagrįstai rėmėsi tik mano nurodytų liudytojų, suinteresuotų bylos baigtimi, parodymais. Teismas, siekdamas nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu apklausė liudytojais net 18 asmenų (tą dieną žvejojusius žvejus, policijos pareigūnus, taip pat ir visus ant ledo važinėjusius asmenis). Ištyręs ir įvertinęs visų liudytojų parodymus ir visus kitus byloje surinktus įrodymus teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad P. B. automobilį vairavo chuliganiškai, keliant pavojų sau ar kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, kad liudytojai P. U., T. I., A. Ž. ir D. D., bei žvejai E. M., G. G., D. V., A. I., A. T. nurodė, kad automobiliai važiavo saugiu atstumu nuo kitų automobilių, važiavo nuo žvejų 100 ir daugiau metrų atstumu, saugiu (apie 40 - 50 km/h) greičiu, taip pat laikėsi saugaus atstumo tarpusavyje, kad ledo storis buvo apie 30 centimetrų. Priešingai minėtam apelianto teiginiui, teismas, vertindamas liudytojų P. U., T. I., A. Ž. ir D. D. parodymus, atsižvelgė į tai, kad jie turi interesą byloje, nes kartu su P. B. važinėjo ant ežero ledo ir jiems taip pat buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, tačiau visiškai pagrįstai konstatavo, jog nesant kitų įrodymų, paneigiančių šių liudytojų parodymus, bei esant kitų liudytojų E. M., G. G., D. V., A. I., A. T. parodymams (ant ledo žvejojusių asmenų), kurie neturi jokio intereso šioje byloje, bei būnant įspėtiems dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ir kurie patvirtina anksčiau paminėtų liudytojų parodymus, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų P. U., T. I., A. Ž. ir D. D. parodymais. Pažymėtina, kad visi šie liudytojai negyvena P. B. kaimynystėje, kaip kad apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia apeliantas, o liudytojais apklaustų žvejų aš iš viso nepažįsta. Pažymima, kad liudytojas A. T. buvo iškviestas į teismą ir apklaustas liudytoju būtent pagal policijos komisariato atstovo prašymą. Tačiau ir šis liudytojas, kaip ir paminėti kiti, savo parodymais visiškai patvirtino tiek P. B. paaiškinimus, tiek ir paminėtų liudytojų parodymus apie faktines bylos aplinkybes. Taip pat jis, kaip ir visi kiti byloje apklausti liudytojai, savo parodymais paneigė liudytojų M. K. ir G. T. parodymus (dėl automobilių važiavimo greičio ir atstumų tarp jų, dėl tariamo automobilių lenktyniavimo, dėl tikrojo ledo storio, dėl tariamo pavojaus sau ir kitiems asmenims ir kt.). Jis parodė, kad automobilių važinėjimas ledu buvo visiškai saugus ir nekėlė jokio pavojaus tiek ant ledo važinėjusiems asmenims, tiek žvejojusiems asmenims, nes ledo storis buvo ne 15 cm, kaip kad neteisingai nurodė kartu su juo žvejojęs G. T., bet net 30 cm storio ir kad priešingai G. T. parodymams, automobiliai pro juos važiavo ne 50 metrų, bet net apie 500 metrų atstumu, nekeldami jiems ir sau jokio pavojaus.
4.4. Atsiliepime nurodoma, kad teismas nutartyje visiškai teisingai ir objektyviai įvertino policijos pareigūno M. K. parodymus, konstatavęs, jog tik vienintelis policijos pareigūnas M. K. tarnybiniame pranešime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ant ledo automobiliai pavojingai manevravo, tarpusavyje lenktyniavo, raižė saulutes, priversdami automobilius slysti šonu. Automobilius važiuojančius ledu jis stebėjo per žiūronus, per pakankamai didelį atstumą. Tačiau kuris vairuotojas konkrečiai tai darė ir ar darė P. B., byloje nėra surinkta duomenų. Šis liudytojas parodė trumpai stebėjęs vaizdą iš toli ir todėl nematęs bei negalintis pasakyti, ar kokius nors jo nurodomus veiksmus darė P. B. (jis parodė nematęs, ką kuris automobilis darė, nematęs, ar aš mano vairuojamu automobiliu atlikau kokius nors pavojingus veiksmus, nematė automobilių valstybinių numerių ir pan.).
4.5. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad P. B. kaltė tariamai yra įrodyta policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių vaizdo įrašais. Tačiau toks teiginys yra neteisingas ir neatitinka tikrovės. P. B. važiavimas ledu jokiais policijos vaizdo įrašais nebuvo užfiksuotas. Teismo posėdžio metu teismas peržiūrėjo visus policijos pateiktus vaizdo įrašus ir teisingai nustatė bei nutartyje pagrįstai konstatavo, kad juose nėra jokių duomenų, kad automobiliai važiuoja ant ežero ledo, kaip jie tai daro. Matosi vėžės paliktos ant ežero ledo, tačiau teigti, kad tai vėžės P. B. vairuoto automobilio taip pat nėra jokio pagrindo, nes tai nebuvo užfiksuota įvykio vietoje, automobiliams važiuojant ežero ledu. Pažymėtina, kad daugelis anksčiau paminėtų teismo apklaustų liudytojų parodė, kad dar prieš P. B. automobiliui užvažiuojant ant ledo, ant jo jau buvo daug kitų transporto priemonių paliktų važinėjimo žymių (praslydimų, „saulučių“ ir kt.). Todėl apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad visos ant ežero ledo paliktos automobilių ratų žymės neva buvo tik jos automobilio.
4.6. Atsiliepime nurodoma, kad taip pat apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad P. B. neva su dideliu užsispyrimu prasimušiau ant ežero ledo, tačiau toks teiginys yra visiškai neteisingas. Tiek iš P. B. paaiškinimų, tiek iš liudytojų P. U., T. I., A. Ž., D. D., R. S. parodymų matyti, kad įvažiuojant ant ežero ledo P. B. neteko to daryti nei „su dideliu užsispyrimu“, nei „prasimušti“, nes visas privažiavimo iki ežero kelias jau iki jiems atvažiuojant buvo kažkieno nuvalytas ir gerokai nuvažinėtas kitų automobilių, o ant ežero ledo jau buvo daugybė vėžių, kurios buvo paliktos kitų transporto priemonių iki jiems užvažiuojant ant ledo. Tuo teismas akivaizdžiai įsitikino ir peržiūrėjus policijos pateiktus vaizdo įrašus. Apeliaciniame skunde minimas liudytojas G. T. taip pat parodė, kad anksčiau jis yra ir matęs po ežero ledą važinėjančius automobilius bei jų ratų paliktus pėdsakus („saulutes“ ir pan.), ir kad jis ir pats yra važinėjęs ant šio ežero ledo su savo džipu, juo ledu vežiojęs visą žvejybinę įrangą (tinklus ir kt.), nes yra išsinuomojęs šį ežerą žvejybai ir dažnai ten žvejoja.
4.7. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde teigiama, kad P. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė kitokias aplinkybes, negu surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nei policijos pareigūnų vaizdo registratoriuose, tačiau toks teiginys yra neteisingas. P. B. niekada nėra pripažinusi, kad vairavo chuliganiškai, kad lenktyniavo su kitais automobiliais, kad važinėjo dideliu greičiu ar nesaugiai, kad kėlė pavojų sau ir kitiems asmenims. Tai akivaizdžiai matyti ir iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų S. Ž. ir E. P. parodymų. Liudytojas E. P. parodė, kad P. B. tik prisipažino vairavusi ant ledo, o liudytojas S. Ž. parodė, jog ji prisipažino vairavusi ant ledo ir kad mokėsi vairuoti. Todėl apelianto teiginys, kad jam atrodo netgi ciniški P. B. nuoseklūs paaiškinimai, jog važinėdama ant ledo aš norėjo pagerinti savo vairavimo įgūdžius, yra visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas, nes jos paaiškinimai visiškai atitinka tikrovę ir yra patvirtinti byloje surinktais įrodymais.
4.8. Pažymima, kad apeliaciniame skunde teigiama, kad P. B. vairuodama automobilį, bandė išvažiuoti nuo ežero ledo per keletą vietų, kuriose nebuvo policijos pareigūnų, kas parodo, kad ji suprato savo veiksmų pavojingumą. Tai yra netiesa. Nei P. B., nei kiti ant ledo važinėję asmenys, nematė ir nežinojo, kad prie ežero atvyko policijos pareigūnai. Tai P. B. patvirtino teismui duotuose savo paaiškinimuose, o liudytojai - savo parodymuose. Byloje nėra ir apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų pastebėjusi policijos pareigūnus ir bandžiusi nuo jų pabėgti ar pan. Trumpai pavažinėjusi, ji, kaip ir kiti ant ledo važinėję asmenys, orientuodamiesi pagal iki kitų automobilių paliktas vėžes, nuvažiavo prie lėkštesnio kranto, kur buvo lengva išvažiuoti. Ir tik jiems važiuojant keliu, buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Todėl minėtas apeliaciniame skunde nurodytas teiginys visiškai neatitinka tikrovės ir yra neteisingas.
4.9. Nurodoma, kad liudytojais apklaustų policijos pareigūnai M. K. ir D. V. ežero ledo storio neišmatavo, o apie ledo storį apeliantas sprendžia tik iš vieno liudytojo G. T. parodymų, kuris nurodė, kad ledo storis buvo neva tik 15 cm. Tačiau teismas byloje surinktų įrodymų (P. B. paaiškinimų, liudytojų P. U., T. I., A. Ž., D. D., R. S., E. M., G. G., D. V., A. I., A. T. parodymų) pagrindu visiškai pagrįstai konstatavo, kad ledas tuo metu iš tikrųjų buvo net apie 30 centimetrų storio. Visi šie byloje teismo apklausti liudytojai (išskyrus minėtą liudytoją G. T.) patvirtino, kad ledo storis tuo metu buvo net apie 30 centimetrų, taip pat patvirtino ir tai, kad automobiliai važiavo saugiu intervalu tiek nuo kitų automobilių, tiek nuo žvejų (100 ir daugiau metrų atstumu). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad buvo važiuojama ledu žiemos metu, vasario mėnesį, esant tokio storio ledui, yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas apelianto teiginys, kad ežero ledo struktūra neva buvo nevienalytė bei kad važiuoti ledu buvo nesaugu. Be to, bylos duomenimis taip pat yra nustatyta, kad prieš užvažiuojant ant ledo buvo ir praktiškai įsitikinta saugumu, nes T. I. ir A. Ž., nuėję ant ledo, grąžtu išgręžė keletą skylių ir taip patikrino bei nustatė ledo storį, kuris buvo 30 ir daugiau cm. Tuo tarpu Saugaus elgesio ant ledo atmintinėje nurodoma, kad net ir 26 cm storio ledu yra visiškai saugu važinėti lengviesiems automobiliams, išlaikant 15 metrų intervalą tarp automobilių, o 31 cm storio ledu saugu važiuoti netgi krovininiams automobiliams, išlaikant 19 metrų intervalą tarp automobilių. Mes, kaip minėta ir įrodyta bylos duomenimis, tarp automobilių laikėmės daug didesnio intervalo (100 ir daugiau metrų), todėl važiuodami tokiais intervalais ir tokio storio ledu, buvom visiškai saugūs.
4.10. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde teigiama, kad traktuojant panašaus pobūdžio „pasivažinėjimus ant ledo“, kaip P. B. atveju, tik pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį, susidarytų neigiama praktika, kai asmenims, linkusiems rizikuoti ir pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, atsirastų noras geriau gauti įspėjimą arba sumokėti baudą, kuri daug kartų mažesnė už pinigų sumą, kurią reikėtų sumokėti už legaliai teikiamas panašaus pobūdžio ekstremalaus vairavimo paslaugas. Tokiu atveju, policijai ir aplinkosaugos institucijoms taptų labai sunku užkardyti tokio pobūdžio nusižengimus, asmenys pasijustų nebaudžiami. Taigi, apeliantas norėtų, kad visais važiavimo užšalusių vandens telkinių ledu atvejais tokia veika būtų vertinama kaip chuliganiškas vairavimas, nepaisant tokio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimo ar nebuvimo. Tačiau toks apelianto teiginys prieštarauja įstatymo reikalavimams, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, bei kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5 straipsnis). Įstatymas, priešingai minėtam apelianto teiginiui, numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnis). Nenustačius visų būtinųjų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių, vien tik fakto, kad asmuo važiavo užšalusio vandens telkinio ledu, nustatymas nėra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį. Tokie asmens veiksmai turi būti kvalifikuojami ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o tik pagal specialią įstatyme numatytą normą - ANK 282 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad už ANK 282 straipsnio 1 dalies pažeidimą man ir buvo paskirta 20 Eur bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka, jog P. B. teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukta ir prašo palikti galioti Institucijos 2021 m. vasario 20 d. nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
6. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio eurų. Pagal minėto straipsnio penktą dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Komentuojamo nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nagrinėjamoje byloje susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
7. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad P. B. (duomenys neskelbtini) d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jog ji iš chuliganiškų paskatų penkių automobilių grupėje užvažiavo ant (duomenys neskelbtini) ežero ledo, tarpusavyje lenktyniavo dideliu greičiu, priversdama automobilį slysti šonu, „raižė saulutes“, tuo keldama pavojų savo ir kitų eismo dalyvių, bei žvejojusių asmenų gyvybei ir saugumui. P. B. protokole pažymėjo, jog su administracinio nusižengimo protokolu sutinka ir nurodė, kad teisių vairuoti neturi, taip elgdamasi norėjo papramogauti ir dėl to gailisi (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), lapas 3). Tą pačią dieną buvo priimtas nutarimas, kuriuo P. B. pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 282 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, už tai jai buvo paskirta 750 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Tačiau pateikdama skundą dėl Institucijos 2021 m. vasario 20 d. nutarimo ir vėliau apklausiama teisme nurodė, kad ant ežero ledo užvažiavo tik norėdama pasimokyti vairuoti automobilio ant slidžios kelio dangos, penkių automobilių grupėje važiavo atsargiai, nelenktyniavo ir žmonių saugumui pavojaus nesukėlė.
8. Alytaus apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog P. B. veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, todėl administracinę teiseną dėl chuliganiško vairavimo nutraukė. Tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kadangi P. B. veiksmų (važiavimas penkių automobilių grupėje, iš anksto susitarus su kitais automobilių vairuotojais, neturint atitinkamo leidimo, esant pašaliniams asmenins ant ledo, savaitgalį dienos metu) negalima traktuoti atsitiktiniu važiavimu ežero ledu ar praktiniu vairavimu. P. B., būdama nepatyrusi vairuotoja, neturinti teisės vairuoti transporto priemones, savo minimalius vairavimo įgūdžius demonstravo ne specialioje ir saugioje aikštelėje, skirtoje pradedančių vairuotojų mokymui, o ant ežero ledo, tai yra ant slidžios dangos, lenktyniaujant ir priverčiant automobilį slysti, tuo išskiriant save prieš kitus pradedančius vairuotojus. Pažymėtina, kad normaliomis eismo sąlygomis norint mokytis vairuoti viešajame eisme kartu su artimu šeimos nariu, kuris prilygsta instruktoriui, būtina išsilaikyti teorinį Kelių eismo taisyklių egzaminą VĮ „Regitra“ ir su savimi turėti galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą. Nors užšalusio ežero ledo paviršius nėra viešasis eismas, tačiau įvertinus tuo metu ant ledo buvusių žmonių ir automobilių skaičių, toks praktinis vairavimas nėra leistinas. Kaip teisingai savo skunde pažymėjo Institucija, jog tiek pati P. B., tiek kitų automobilių vairuotojai, duodami teisme parodymus neturėjo kompetencijos ir praktinių įgūdžių vertinti važinėjimo ant ežero ledo automobiliu saugumo, bandydami įtikinti, jog tai daryti buvo itin saugu. Iš minėtų asmenų nei vienas iš jų neturėjo tokios patirties (pažeidėjai nurodė, kad važiavo pirmą kartą, liudytojai nurodė, kad to niekada nedarytų), o ir pats vairavimas ant slidžios dangos yra savaime pavojingas, nepriklausomai kokiu atstumu važiavo kitos transporto priemonės ar žvejojo žvejai, kadangi jie negalėjo žinoti iš anksto, kaip klostysis situacija važiuojant ant ledo (pradėjus transporto priemonei nevaldomai slysti ar įlūžus ledui).
9. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Alytaus apylinkės teisme buvo apklausti su P. B. ant (duomenys neskelbtini) ežero ledo važiavę asmenys – P. U., T. I., A. Ž., D. D., taip pat P. B. skunde dėl Institucijos 2021 m. vasario 20 d. nutarimo nurodyti asmenys, kurie įvykio metu buvo ant ežero ledo. Visi paminėti asmenys nurodė, kad penkių automobilių grupė ant ledo važiavo lėtai, dideliais tarpais, pavojingai nemanevravo. Alytaus apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį išimtinai rėmėsi šių asmenų parodymais. Tačiau teisme taip pat buvo apklausti ir policijos pareigūnas M. K. ir policijos pareigūnus iškvietęs G. T., kurie nurodė priešingai – jog automobiliai pavojingai manevravo ir tarpusavyje lenktyniavo. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) val. buvo gauti vienas po kito du pranešimai, jog ant (duomenys neskelbtini) ežero važinėja automobiliai, lenktyniauja tarpusavyje. Taigi, tai rodo, jog bent jau dviems asmenis penkių automobilių, tame tarpe ir P. B., manevravimas ant ežero ledo sukėlė pasipiktinimą. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, minėti automobiliai bandė išvažiuoti nuo ežero ledo ties tomis vietomis, kuriose nebuvo policijos pareigūnų. Vienas automobilis buvo rastas užklimpęs ir paliktas su buksyravimo lynu ant ežero ledo, kitas – šalia išvažiavimo nuo ežero ledo.
10. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje taisyklėse nurodyta, kad draudžiama ant vandens telkinių ledo stovėti ar važiuoti transporto priemonėms, taip pat draudžiama vykdyti bet kokią veiklą, jei vandens telkinio ledas plonesnis nei 7 cm arba jo struktūra nevienalytė. Taigi P. B. veiksmuose akivaizdžiai matyti besąlygiškas minėtų taisyklių, kurios privalomos visiems (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje esantiems asmenis, ignoravimas, kuris pasireiškė tyčiniais iš anksto suplanuotais teisės aktų draudžiamais veiksmais, tuo rodant nepagarbą kitiems visuomenės nariams, tame tarpe, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenis, organizuojantiems legalius panašaus pobūdžio pasivažinėjimus, kuriems privalomi specialūs leidimai bei keliami aukšti saugumo ir aplinkosaugos reikalavimai. Šio aplinkybės dar kartą patvirtina, kad P. B. kartu su kitų keturių automobilių vairuotojais savo elgesiu ignoravo teisės aktais apibrėžtas elgesio ant vandens telkinių ledo normas, tuo pademonstruodama ir parodydama savo išskirtinumą prieš kitus visuomenės narius.
11. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašų Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad policijos pareigūnas paklausė ar R. S. ant (duomenys neskelbtini) ežero ledo vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis parodė P. B. link ir nurodė, kad ji vairavo automobilį. Tuomet P. B. patvirtino, kad automobilį vairavo ji - „vairavau aš be teisių, jis su teisėmis, kam prarasti jam teises“. Taigi, šie P. B. išsakyti teiginiai dar kartą parodo, jog suprato, kad asmenys, turintys teisę vairuoti transporto priemones, tokiu pavojingu, neatsakingu ir netinkamu elgesiu sąmoningai ignoruodami atsargumo, saugumo ir pagarbos ant ledo buvusių asmenų gyvybei bei turtui, gali tokią teisę prarasti.
12. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
13. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs nagrinėjamos bylos įrodymus, remdamasis teismų praktika, suformuota atnaujintose administracinių nusižengimų bylose kvalifikuojant pavojingus eismo saugumui vairuotojų veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie P. B. tyčinę kaltę ir chuliganiškas paskatas priėmus sprendimą vairuoti automobilį pirmiau nurodytu būdu. Pažymima, kad bendru grupės sutarimu buvo užvažiuota penkių automobilių grupėje ant (duomenys neskelbtini) ežero ledo, iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad vieta, per kurią automobiliai pateko ant ledo yra atitirpusi, matosi, jog automobiliai buvo užklimpę ir pažeista pakrantė, taip pat svarbu įvertinti ir ant ledo esančių žvejų kiekį, ant sniego matomų automobilių ratų paliktus pėdsakus, palikto ant ežero ledo ir užklimpusio automobilio vietą, šalia kurio matėsi žvejojantys asmenys. Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad P. B. automobilio vairavimas ant (duomenys neskelbtini) ežero ledo pripažintinas kaip itin pavojingas, kėlęs pavojų, tiek jos pačios sveikatai ir gyvybei, tiek kitų asmenų buvusių ant ledo arba ketinusių būti. Teismo nuomone tokiu būdu P. B. be jokios realios priežasties rodė savo išskirtinumą prieš kitus asmenis, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą (G. T., taip pat liudytojas G. G. nurodė, jog jam nepatiko toks automobilių važiavimas ant ežero ledo ir norėtųsi tylos esant gamtoje), kas dėmesingo vairuotojo požiūriu yra nepateisinama ir logiškai nepaaiškinama, be jokios realios priežasties keliant pavojų ne tik sau, bet ir kitų asmenų saugumui. Nors P. B. nurodė, jog važinėdama ant ledo siekė tik pasimokinti vairuoti automobilį esant slidžiai kelio dangai, tačiau šiuo atveju labai svarbu įvertinti tai, kad ant (duomenys neskelbtini) ežero ledo važinėjo net penkių automobilių grupėje, kas iš esmės dar labiau padidina padaryto nusižengimo pavojingumą. Dėl to Institucija P. B. padarytą administracinį nusižengimą tinkamai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų, tai yra kaip jau minėta pirmiau, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, paprastai – kitus eismo dalyvius, ir taip elgtis arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
15. Atsižvelgiant į kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas esamoje situacijoje netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas – apeliacinis skundas tenkinamas ir Institucijos 2021 m. vasario 20 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko A. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2021 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Š. K. apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.