Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

K. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programose, per 2 mėnesius atlyginti dalį, t. y. 200 Eur nukentėjusiajam R. L. priteistos turtinės žalos ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 4 mėnesiams su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val.;

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir K. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą, nustatant, kad K. Š. bausmės atlikimo metu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu; įpareigoti jį: 1) per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) per visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programose; 3) per 2 mėnesių atlyginti dalį, t. y. 200 Eur nukentėjusiajam R. L. priteistos turtinės žalos; 4) per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Š. 2024 m. balandžio 12 d. apie 00.00 val., G. T. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė G. T. nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip šešis, į galvą bei kitas kūno vietas, taip mušdamas nukentėjusiajam G. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis galvoje, dešiniame petyje ir žaste, bei muštine žaizda nosies nugarėlėje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

K. Š. įtariamojo apklausos metu parodė, kad nusikaltimo metu buvo neblaivus. Jis galėjo sumušti G. T. įtarime surašytu laiku ir aplinkybėmis, nes šiuo metu tikslios datos ir laiko neprisimena, bet buvo toks atvejis, kad jis girtas atėjo pas G. T. į namus, kartu su juo buvo ir A. D., kuris stovėjo šalia. Jis dėl girtumo neatsimena dėl kokių priežasčių jis sumušė G. T., kur sudavė jam smūgius ir kiek smūgių taip pat nepasakys, nes jis buvo girtas ir viskas įvyko labai greitai. A. D. tik stovėjo šalia jo, bet jis G. nemušė. Po muštynių jis su A. išėjo iš G. T. buto, po to jį, einantį gatve sulaikė policijos pareigūnai, kuriems jis aiškino, kad jis G. T. tik parvedė namo, o jo nemušė. Jis gailisi sumušęs G. T., jis jo atsiprašys, daugiau nieko neatsimena ir neturi ką pridurti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiojo G. T. (duomenys neskelbtini) apklausa, kurioje šis parodė, kad 2024 m. balandžio 12 d. nuo ryto jis savo namuose kartu su savo draugu R. A. dviese vartojo alkoholinius gėrimus. Po to R. A. iš buto išėjo. Bute buvo jis, jo žmona S. T. ir su jais kartu gyvenanti jos neįgali motina J. R. Pamena, kad apie 19 val. nuėjo miegoti. Pabudo iš miego išgirdęs triukšmą, buvo didžiulis beldimas į kaimynystėje gyvenančios L. B. buto duris. Daugiau kaimynų jo laiptinėje nėra. Gulėdamas lovoje jis garsiai pašaukė savo žmoną, kad ji ateitų, nes ji rūkė laiptinėje. Žmonai atėjus pas jį į kambarį pamatė, kad paskui ją įėjo du vyrai. Vienas buvo A., jo pavardės nežino, jį vadina „L.“, antras vyras buvo K., pavardės nežino, pravarde „K.“. Abu vyrai iš karto priėję prie jo pradėjo jį gulintį mušti. Pirmas sudavė kumščiu A. į veido sritį, po to sekė smūgiai abiejų vyrų į įvairias kūno vietas. Jis gavęs pirmą smūgį iš karto užsidengė veidą rankomis, todėl tiksliai pasakyti kuris vyras ir kiek sudavė smūgių negali. Vyrai buvo dviese. Jį ginti puolė jo žmona, spėjo pamatyti kai K. buvo užsimojęs jai buteliu suduoti, bet nesudavė. Jis tiek mušamas, tiek po to, juto didžiulį kūno skausmą. Nuo jam suduotų smūgių vėmė kraujais. Vyrams pasišalinus iš buto jis pats dar sugebėjo paskambinti pagalbos telefonu 112.

Nukentėjusiojo G. T. (duomenys neskelbtini) papildoma apklausa, kurioje šis parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis yra davęs parodymus, jų laikosi, tik nori papildyti, kad 2024 m. balandžio 12 d. jis buvo visą dieną namuose ir vartojo alkoholį. Su žmona abu buvo išgėrę. Žino, kad jau buvo vidurnaktis, ir į jo butą pro neužrakintas duris įėjo du vyrai, vienas iš jų buvo A. pravarde „L.“, o kitas vyras buvo vardu K., kurio pravardė „K.“. Jam net nieko nesakius, prie jo priėjo K. ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių, kiek smūgių ir kur tiksliai sudavė K. jam, jis pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai, bet jam atrodė, kad daugiausia smūgių sudavė į galvos sritį. A. jam nesudavė smūgių, jis bandė nuo jo atitraukti K., kad šis nesuduotų smūgių jam. Kai viskas vyko jam atrodė iš pradžių, kad ir A. mušė, nes jį buvo sugriebęs už treningo, bet jis jam smūgių nesudavė. K. jam sudavęs smūgius nuo jo atsitraukė ir su A. išėjo iš buto. Jo K. atsiprašė, kai buvo neseniai sutikęs (duomenys neskelbtini). Jis ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškia. Prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti jį sumušusį K. Š.

Liudytojos S. T. (duomenys neskelbtini) apklausa, kurioje ši parodė, kad 2024 m. balandžio 12 d. apie 00.00 val., jai būnant kambaryje ir sėdint fotelyje netikėtai į kambarį įėjo du jauni vyrai. Jos sutuoktinis tuo metu gulėjo lovoje. Pasakyti ar jis tuo metu žiūrėjo televizorių ar snaudė, negali. Tą vakarą jie abu buvo vartoję alkoholio. Įėję tie du vyrai į buto duris neskambino, nepabeldė. Abu vyrai įėję į kambarį nieko nesakė ir iš karto puolė mušti lovoje gulintį jos sutuoktinį. Kai pasakė, kad iškvies policiją vienas iš vyrų atsisukęs pamatė, kad užsimojo ranka jai suduoti, bet smūgių nesudavė jai. Matė kaip abu vyrai rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių jos sutuoktiniui į galvos sritį, krūtinę.

Liudytojos S. T. (duomenys neskelbtini) papildoma apklausa, kurioje ši parodė, kad ji yra davusi (duomenys neskelbtini) parodymus, ji jų laikosi ir ji tik nori papildyti, kad ji 2024 m. balandžio 12 d. apie 00.00 val. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Buto durys buvo neužrakintos, ir ji buvo kartu kambaryje su savo vyru G. Ji ir jos vyras G. buvo išgėrę alkoholio, ji žino, kad į jų namus įėjo K. pravarde „K.“ ir dar vienas vyriškis su juo. Ji kai po įvykio praėjus kuriam laikui praėjus vis atgaminti kaip viskas buvo, tai ji matė, kad jos vyrui G. smūgius sudavė į įvairias kūno vietas K., kur tiksliai ir kiek smūgių ji nepasakys, nes viskas įvyko labai greitai, o kitas vaikinas kuris buvo šalia K. stengėsi atitraukti K. nuo G., ir kai jie visi krūvoj buvo, tai atrodė, kad ir tas kitas vyrukas sudavė, bet realiai tik K. smūgiavo G., nes jis daug stambesnis ir didesnis už kitą vaikiną. K. akys buvo perkreiptos, atrodė lyg jis būtų kokių kvaišalų pavartojęs. Ji pradėjo rėkti, kad baigtų ir tada abu vyrai pasišalino iš jų buto. Jos vyrui buvo labiausiai sumuštas veidas, jis keletą dienų neišėjo iš namų niekur. Ji daugiau neturi ką pridurti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Liudytojos L. B. (duomenys neskelbtini) apklausa, kurioje ši parodė, kad 2024 m. balandžio 12 d. apie 23 val., tikslaus laiko nepamena, ją iš miegų prikėlė didžiulis beldimas į jos buto duris. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia kaimynystėje gyvena kaimynai S. ir G. T. bei S. mama. Išgirdusi beldimą ji labai išsigando, priėjo tyliai prie buto durų, išgirdo už durų vyriškus balsus, šnabždesį. Ji pradėjo rėkti, kas čia. Už durų jai pasakė vyriškas balsas „L. įleisk“. Ji atsakė, kad neįleis, liepė eiti nuo durų, nes iškvies policiją. Ji iš pasakytų jai žodžių suprato, kad tai vienas vyras vardu A., jo pavardės nežino, o antras vyras pravarde „K.“, jo vardo ir pavardės nežino. Jai atsisakius atidaryti duris, jie toliau beldė į jos buto duris, ji vis jiems kartojo, kad eitų šalin, nes gąsdina jos mažus vaikus. Vyrai už durų garsiai rėkė, šaukė, kad juos įleistų. Netrukus išgirdo, kad atsidarė kaimynės S. durys, nes jas darant jos garsiai girgžda. Būtent tada tie vyrai nuo jos buto durų ir pasišalino, ir ji būdama virtuvės kambaryje girdėjo kaip pati kaimynė S. vyrams pasakė, kad jie nebelstų jai į duris, nes jai rytojaus dieną į darbą. Tuo momentu išgirdo kaip kaimynas G. garsiai paliepė S. eiti namo. Netrukus išgirdo jau būdama miegamojo kambaryje, nes per sienas labai viskas gerai girdėti, kaip tie vyrai prašė duoti G. jiems išgerti. G. jiems atsakė, kad jis neturi, nes miegojo. Netrukus išgirdo garsų rėkimą S., ji šaukė „ar jūs jai duoną uždirbsit, baikit“. G. balso nebuvo girdėti. Vyrai pas G. ir S. kambaryje prabuvo apie valandą laiko, ji labai buvo išsigandusi, tiesiog bijojo, kad „K.“ su A. vėl neateitų prie jos buto durų. Ar nežino ar tie vyrai G. mušė, nes jo pagalbos šauksmo nebuvo, buvo tik jo sakoma „baikit vyrai“.

Liudytojo A. D. (duomenys neskelbtini) apklausa, kurioje šis parodė, kad jis gerai pažįsta K. Š. Jis žino, kad tai buvo šiais metais, jei gerai prisimena balandžio mėnesį, tikslios datos jau neprisimena, jis buvo mieste ir susitikęs K. Š. su juo kartu nusipirko alaus ir ėjo kartu prie Nemuno pakrantės išgerti alaus. K. jau buvo išgėręs alkoholio. Kai išgėrė alų, jau buvo tamsus paros metas ir K. norėjo nueiti į svečius pas L., kuri gyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepasakys. L. gyveno daugiabutyje. Jie nuėjo kartu su K. prie daugiabučio namo, užlipo į antrą aukštą, pasibeldė K. į buto duris, niekas neatidarė, tada jis ėjo į kitą butą, sakė, kad gal L. kitame bute. Nuėję prie kito buto, K. atidarė neužrakintas duris ir įėjo į vidų, kažko pas vyriškį vardu G. klausė, bet dabar jau neprisimena. Jis pažinojo iš matymo vyriškį vardu G. Bute buvo girti vyriškis vardu G. ir jo žmona S. Jei gerai prisimena, G. gulėjo lovoje, o žmona kambaryje stovėjo, K. priėjęs prie G., kuris gulėjo lovoje, norėjo pas jį kažko paklausti, bet šis jam atkirto, tai šis nieko nelaukęs sudavė keletą smūgių į veidą, ir į kitas vietas. Pamatęs, įsiterpė tarp jų ir bandė K. nutraukti nuo G., stengėsi juos išskirti. Kai jis tarp jų stovėjo, tai vyko kažkoks stumdymasis, iš šono galėjo atrodyti, kad jie visi trys mušasi, nors jis nei G., nei jo žmonai S. nė vieno smūgio nesudavė. Jis nutempęs K. Š. nuo G., išsivedė jį iš buto į laiptinę, ir jie kartu išėjo į lauką. Jie kažkiek laiko dar netoliese G. namo vaikščiojo, ir netrukus pastebėjo, kad atvažiavo prie namo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai, prie jų taip pat priėjo, kuriems jis pasakė, kad čia nieko per daug nebuvo, apsistumdė tik K. su G., o K. Š. dar priešinosi policijos pareigūnams, tai policiją jį išsivežė aiškintis aplinkybių. Jis daugiau nieko apie šį įvykį nežino, ir neturi ką pridurti.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Daugiabutis gyvenamasis namas yra vieno aukšto su mansarda. Užlipus laiptais tiesiai matyti buto (duomenys neskelbtini) durys, priešais kurias ant laiptų aikštelės, kurios dengtos keramikinėmis plytelėmis, matyti raudonos spalvos dėmes, panašios į kraują, dėmės panaudojant mastelinę liniuotę nufotografuotos. Svetainėje ant sofos, prie pagalvių ir antklodės matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, kurios panaudojant mastelinę liniuotę nufotografuotos. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų daiktų nerasta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 811/2024 (02), kurioje nurodoma, kad G. T. padaryta poodinės kraujosruvos galvoje, dešiniame petyje ir žaste, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, G. T. padaryti kietais bukais daiktais ir paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja ne mažiau kaip šešių trauminių poveikių pasėkoje. Visi sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (b. l. 78-84).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis K. Š. 2024 m. balandžio 12 d. apie 00.00 val., G. T. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė G. T. nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip šešis, į galvą bei kitas kūno vietas, ir tokiais savo veiksmais K. Š. nukentėjusiajam G. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis galvoje, dešiniame petyje ir žaste, bei muštine žaizda nosies nugarėlėje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina nusikalstamos veikos buvimą kaltinamojo veikoje, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis K. Š. teistas, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje, nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam K. Š. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartimi subendrintomis Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, bausmes iš dalies sudedant ir paskiriant kaltinamajam K. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, taikant intensyvią priežiūrą, nustatant, kad K. Š. bausmės atlikimo metu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu; įpareigoti jį: 1) per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) per visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programose; 3) per 2 mėnesius atlyginti dalį, t. y. 200 Eur nukentėjusiajam R. L. priteistos turtinės žalos; 4) per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Subendrinus bausmes, nuteistajam K. Š. paliekami ankstesniais teismo procesiniais sprendimais paskirta intensyvi priežiūra ir įpareigojimai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į paskirtos subendrintos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytina ankstesniu procesiniu sprendimu paskirta bei nuteistojo atliktos bausmės dalis. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. Š. paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, K. Š. paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartimi subendrintomis Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti K. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, taikant intensyvią priežiūrą, nustatant, kad K. Š. bausmės atlikimo metu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu; įpareigoti jį: 1) per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) per visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programose; 3) per 2 mėnesius atlyginti dalį, t. y. 200 Eur nukentėjusiajam R. L. priteistos turtinės žalos; 4) per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti visiškai ar iš dalies pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartį atliktą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus K. Š. paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti K. Š., jog nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti K. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.