- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- e2A-175-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34562-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- P. L.
- Ieškovas
- N. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui P. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovą su asmeniniais daiktais iš ieškovei priklausančio buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nurodo, kad 2017 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure ieškovė ir atsakovas sudarė mainų sutartį, notarinio registro Nr. VŠ-447, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą/patalpą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas mainais perdavė ieškovei jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą/patalpą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nors mainų sutarties 4.8. ir 4.9. punktais atsakovas patvirtino, kad bute niekas negyvena ir jis yra atlaisvintas, tačiau bute liko atsakovo daiktų, atsakovas nuosavybės teisių į juos neatsisako, jų nepašalina ir ieškovei taip pat neleidžia jų pašalinti. Sudarius mainų sutartį atsakovas į butą atnešė naujų daiktų ir faktiškai ėmė gyventi ir naudotis abiem butais. Ieškovė reikalavimą išsikelti iš buto atsakovui įteikinėjo per per antstolį, tačiau atsakovas jo neįvykdė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad nesutinka būti iškeldintas iš buto. Paaiškino, kad su ieškovės motinos seserimi atsakovas gyveno kartu nuo 1968 metų iki jos mirties 2013 m. 1973 m. ieškovės tetai ir atsakovui valstybė suteikė po vieno kambario butą, kuriuos jie privatizavo. Blogėjant sveikatai ieškovės teta testamentu butą paliko ieškovei, o atsakovą patikino, kad ieškovė jo iš buto neišvarys iki jo mirties. Ieškovės tetai susirgus, atsakovas globojo ir slaugė ją neatlygintinai, tačiau jos sutikimu perleisti butą jam nepasinaudojo. Atsakovas nurodo tikėjęsis, kad po ieškovės tetos mirties ieškovė prižiūrės tetos ir mamos tėvų kapus. Ieškovės tetai mirus 2013 metais, atsakovas palaidojo ją Baltarusijoje šalia jos tėvų, prižiūri, lanko kapą iki šiol, nors tai jam ir kelia nepatogumų. 2013 m. ieškovė priėmė tetos palikimą ir tapo buto savininke, 2017 m. kovo 22 d. atsakovas apsikeitė butais su ieškove, o 2018 m. lapkričio 19 d. gavo ieškovės ieškinį dėl iškeldinimo, kad iš būsimų Buto nuomininkų gautų po 250 EUR kas mėnesį. Atsakovui, padėjusiam ieškovės tetos mamai ir broliui, globojusiam ir palaidojusiam ieškovės tetą ir jos kapą prižiūrinčiam iki šiol, ieškovė turėtų taikyti nuolaidą mokant už naudojimąsi butu, nes atsakovas gauna mažą pensiją.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovą P. L. su asmeniniais daiktais iš buto/ patalpos – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiam teismo sprendimui geruoju įvykdyti. Priteisė iš atsakovo P. L. ieškovės N. R. naudai 982,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, jog ieškovė įrodė, kad ji yra buto savininkė, o atsakovas kliudo naudotis butu, jo neatlaisvindamas. Pažymėjo, jog šias aplinkybes esant pripažino ir atsakovas, kuris byloje net neįrodinėjo turtintis teisinį pagrindą naudotis butu. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės apie jį ir ieškovės tetą saisčiusius tarpusavio asmeninius santykius, atsakovo teiktą pagalbą jai, neturi jokios reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog 2017 m. kovo 22 d. mainų sutartimi atsakovas išmainė ginčo butą į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir byloje nėra duomenų, kad ši atsakovo valia būtų ydinga, klaidinga ar nuginčyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo elgesys neatlaisvinant buto vertintinas kaip akivaizdžiai neteisėtas, todėl ieškinį tenkino.
7. Vertindamas atsakovo argumentus, jog ieškovė turėtų sudaryti galimybę butą išsinuomoti jam, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šios bylos dalyką sudaro ne atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę sudaryti buto nuomos sutartį su atsakovu, o ieškovės reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš buto. Taip pat nurodė, jog atsakovo pageidavimas sudaryti buto nuomos sutartį su ieškove negali būti pagrindu naudotis butu iki tokios sutarties su ieškove pasirašymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti 2019 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išsiųsti atsiliepimą į ieškinį atsakovei, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka kviečiant į teismo posėdį ieškovę.
9. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu, kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo iškviesti į teismo posėdį ieškovę, nors apeliantas prašė to atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžių metu. Apelianto vertinimu, ieškovės iškvietimas į teismo posėdį turėjo lemiamą reikšmę taikos sutarties sudarymui ir bylos nutraukimui. Pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo išsiųsti ieškovei atsiliepimą į ieškinį, kas yra svarbu, nes perskaičiusi atsiliepimą į ieškinį ieškovė galėtų įsivaizduoti savo tetos, iš kurios gavo palikimą, kančią ir apelianto rūpestį ją slaugant. Ieškovė tetos per paskutinius gyvenimo metus neaplankė ir nepaskambino, o visą vargą ir išlaidas slaugant patyrė apeliantas. Apeliantas pageidauja taikiai susitarti su ieškove žodinio bylos nagrinėjimo metu, kad leistų jam gyventi ginčo bute iki mirties nemokamai kaip to norėjo mirusi ieškovės teta, arba už nedidelį mokestį, kurį apeliantas pajėgtų sumokėti gaudamas mažą pensiją. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nemotyvavo kodėl netenkino minėtų apelianto prašymų, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2,3 d.).
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Ieškovės nuomone, apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliantas nepateikia jokių argumentų dėl sprendimo neteisėtumo, o tiesiog apeliaciniame skunde išdėstydamas emocijomis paremtus samprotavimas piktnaudžiauja savo apeliacijos teise ir siekia vilkinti sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus ir kitą bylos medžiagą bei vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai nei teigia apeliantas, nėra jokių absoliučių ir/ar kitų sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas nepripažindamas ieškovės dalyvavimo teismo posėdyje būtinu užkirto kelią taikos sutarties sudarymui, nepagrįsti ir sprendimo teisėtumui neturi jokio teisinės reikšmės. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui suteikia diskrecijos teisę nuspręsti, kada yra reikalingas šalių asmeninis dalyvavimas. Ieškovė vedė bylą per atstovą, kuris dalyvavo ir teismo posėdyje, taigi turėjo visas galimybes procesiniuose dokumentuose raštu išdėstytus ieškovės paaiškinimus bei argumentus detalizuoti dar ir žodžiu. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui nei savo apeliaciniame skunde nenurodo, kokios esminės faktinės aplinkybės, susijusių su ginčo esme, būtų buvusios atskleistos, jei ieškovė būtų dalyvavusi teismo posėdyje. Apelianto motyvas, kad ieškovei dalyvaujant posėdyje, apeliantas galėjo taikiai susitarti dėl leidimo jam gyventi ginčo bute iki mirties nemokamai, ar būtų susitaręs dėl nuomos sutarties sudarymo, visiškai nereikšmingas. Apeliantas nei iki ieškovei pareiškiant ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu jokio konkretaus taikos sutarties pasiūlymo nepateikė. Priešingai, ieškovė ne kartą iki bylos iškėlimo kreipėsi į apeliantą dėl nekilnojamojo turto atlaisvinimo, tačiau apeliantas visaip vengė bendrauti su ieškove, piktybiškai atsisakė išsikelti iš nekilnojamojo turto, jokių pasiūlymų neišreiškė, tik ieškovei iniciavus iškeldinimo bylą, apeliantas pateikė deklaratyvų motyvą apie tariamą siekį ginčą išspręsti taikiai.
13. Dėl atsiliepimo į ieškinį įteikimo, ieškovė pažymi, jog bylą vedė per atstovą, todėl procesiniai dokumentai buvo siunčiami jos atstovui ir laikomi įteikti tinkamai. Be to, įstatymas nustato pareigą atstovui atstovaujamąjį supažindinti su procesiniais dokumentais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Ieškovė buvo susipažinusi su apelianto atsiliepimu į ieškinį, todėl pagrindo jai pakartotinai siųsti to paties dokumento nebuvo. Apelianto motyvas, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kodėl netenkino apelianto prašymo iškviesti ieškovę į posėdį ir prašymo išsiųsti ieškovei apelianto atsiliepimo į ieškinį kopijos, atmestini kaip nepagrįsti. Šie klausimai buvo išspręsti teismo posėdžio metu teismo protokoline nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
15. Apeliantas prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantas iš esmės nenurodė, kokias ginčui reikšmingas aplinkybes, kurios nėra išdėstytos šalių procesiniuose dokumentuose, galėtų nurodyti šalys žodinio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio buto.
17. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. kovo 22 d. ieškovė ir atsakovas sudarė mainų sutartį, notarinio registro Nr. VŠ-447, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą/patalpą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas mainais perdavė ieškovei jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą/patalpą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Mainų sutarties pagrindu ieškovės nuosavybės teisė į Butą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017 m. kovo 28 d. Sudarydamos mainų sutartį šalys patvirtino, kad Bute nėra gyvenančių asmenų, kurie išsaugo teisę naudotis Butu pasikeitus jo savininkui, taip pat kad Butas yra atlaisvintas prieš pasirašant mainų sutartį (mainų sutarties 4.8, 4.9 punktai). Ieškovė ieškiniu prašo iškeldinti atsakovą iš buto esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog faktiškai mainų sutarties pasirašymo metu bute buvo likę atsakovo daiktų, kurių iki šiol atsakovas nepašalina, neleidžia jų pašalinti ieškovei, toliau naudojasi butu, neša į jį naujus daiktus.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių argumentus, konstatavo, kad ieškovė įrodė būtinas sąlygas ieškiniui dėl iškeldinimo tenkinti, t.y. jog yra buto savininkė ir kad atsakovas kliudo jai naudotis butu, jo neatlaisvindamas. Atsižvelgdamas į tai, ieškinį tenkino.
19. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu ir prašo jį panaikinti motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai netenkino atsakovo prašymo iškviesti į teismo posėdį ieškovę bei išsiųsti jai atsiliepimo į ieškinį kopiją, taip užkirsdamas kelią taikiam šalių susitarimui.
20. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas skųsdamas teismo sprendimą nenurodė kokias materialinės ar proceso teisės normas taikytinas kilusiam ginčui, netinkamai taikė ir aiškino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės būtų pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis pasisako tik dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).
22. Nagrinėjamu atveju kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas yra įrodytos abi aplinkybės. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliaciniame skunde neginčija ir atsakovas. Atsakovas šiuo atveju ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdamas ieškovės kaip šio turto savininkės teises (CK 4.37 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovo argumentai dėl ieškovės tetos priežiūros jai būnant gyvai bei pageidavimas gyventi ginčo bute iki mirties, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškovės suformuluotą ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės dalyvavimo teismo posėdyje ir atsiliepimo į ieškinį jai išsiuntimo yra nepagrįsti ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
24. Pažymėtina, jog pagal CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė teismo posėdžiuose nedalyvavo, tačiau bylą vedė per savo atstovą. CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad teismo posėdžio pirmininkas gali pripažinti, kad byloje dalyvaujantys asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį. Kolegija pažymi, kad pripažinti asmens dalyvavimą teismo posėdyje būtinu yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl kiekvienu atveju dėl to sprendžia bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą kolegija, negali daryti išvados, jog nepripažinus ieškovės dalyvavimo teismo posėdyje būtinu buvo neatskleista bylos esmė ar neteisingai išspręstas šalių ginčas. Iš elektroninės bylos kortelės duomenų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, jog atsakovo prašymai dėl ieškovės dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu išspręsti ir atmesti protokoline nutartimi 2019 m. kovo 13 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. posėdžių metu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių prašymų sprendime. Nors apeliantas teigia, kad tenkinus šiuos prašymus byla būtų užbaigta taikiu susitarimu, tačiau kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, jokio taikos sutarties pasiūlymo iš atsakovo ji nėra gavusi nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, jog niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, jog ieškovei dalyvaujant teismo posėdyje būtų pasiektas toks šalių susitarimas, kurio pageidauja apeliantas, t.y. kad ieškovė leistų jam gyventi ginčo bute iki mirties nemokamai arba už nedidelį mokestį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog bylos nagrinėjimo ribas šiuo atveju apibrėžė ieškovės suformuluoti ieškinio reikalavimai, kurie yra susiję su ieškovo iškeldinimu iš ginčo buto. Byloje nebuvo pareikšti jokie atsakovo reikalavimai dėl ieškovės įpareigojimo sudaryti su atsakovų nuomos ar kitą sutartį.
25. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau (CPK 118 str. 1 d.). Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais (CPK 118 str. 2d.). Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsiliepimas į ieškinį ieškovės atstovui buvo išsiųstas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde ieškovė su šiuo atsiliepimu yra susipažinusi. Esant nurodytoms aplinkybėms atmestini kaip neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui atsiliepimo į ieškinį išsiuntimu susiję apeliacinio skundo teiginiai. Nurodytų argumentų pagrindu taip pat atmestinas apeliaciniame skunde suformuluotas atsakovo reikalavimas, atsiliepimo į ieškinį kopiją išsiųsti ieškovei.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo pateiktas apeliacinis skundas nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
28. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.