- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- e2-2265-819/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34562-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Atsakovas
- P. L.
- Ieškovas
- N. R.
- Advokatai
- Dovilė Ulbinienė, Mindaugas Lestis
- Kategorijos
- 3.2.3.5Bylos nagrinėjimo atidėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui P. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu ieškiniu (b.l. 1-4) prašo iškeldinti atsakovą su asmeniniais daiktais iš ieškovei priklausančio buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2017 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure ieškovė ir atsakovas sudarė mainų sutartį, notarinio registro Nr. VŠ-447, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą/patalpą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas mainais perdavė ieškovei jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą/patalpą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Mainų sutarties pagrindu ieškovės nuosavybės teisės į Butą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2017 m. kovo 28 d. Nors mainų sutarties 4.8. ir 4.9. punktais atsakovas patvirtino, kad Bute niekas negyvena, taip pat, kad Butas yra atlaisvintas, Bute liko atsakovo daiktų, atsakovas nuosavybės teisių į juos neatsisako, jų nepašalina ir ieškovei taip pat neleidžia jų pašalinti. Maža to, sudarius mainų sutartį atsakovas į Butą atnešė naujų daiktų ir faktiškai ėmė gyventi ir naudotis abiem butais, t. y. atsakovas neatlaisvino ir neišsikėlė, bei būna ir laiko savo daiktus tiek bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrių dėl ieškovei priklausančio Buto užėmimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. A51-81928/18(3.3.2.26E-SM) „Dėl prašymo tyrimo“ informavo ieškovę, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas pravedė prevencinį pokalbį su atsakovu dėl Buto perdavimo ieškovei bei pasiūlė susidariusią situaciją spręsti taikiu būdu arba įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovė kreipėsi į antstolį Gintą Badikonį, kad jis įteiktų atsakovui ieškovės 2018 m. rugsėjo 17 d. reikalavimą dėl išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų. 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 0040/18/Proc-JJ15 „Dėl procesinių dokumentų įteikimo“ antstolio Ginto Badikonio padėjėjas informavo ieškovę, jog 2018 m. rugsėjo 18 d., 9 val. 30 min., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo namuose, tačiau antstolio padėjėjui durų neatidarė. Ieškovės reikalavimas dėl išsikėlimo iš Buto atsakovui buvo pagarsintas balsu bei įmestas į butui priklausančią pašto dėžutę. Papildomai antstolis Ieškovės reikalavimą atsakovui išsiuntė registruotąja pašto siunta adresais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Ieškovės reikalavimo išsikelti iš Buto iki 2018 m. spalio 18 d. atsakovas neįvykdė. Bute tebėra atsakovo daiktai, iki šiol atsakovas naudojasi ir būna Bute bei į jį neša savo daiktus ir tai akivaizdžiai apsunkina ieškoves galimybes valdyti savo nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą byloje (b.l. 29-31), kuriame nurodė, jog nesutinka būti iškeldintas iš Buto. Paaiškina, kad su ieškovės motinos seserimi atsakovas gyveno kartu nuo 1968 metų iki jos mirties 2013 m. Padėjo ieškovės motinos ir tetos vienišai motinai gyvenančiai Baltarusijoje, darydamas vyriškus darbus iki jos mirties, o po mirties prižiūrėjo tuščią namą, sėjo rugius ir dengė stogą. Ieškovės motinos ir tetos broliui atliko būsimo namo sklypo geodezinius matavimus, neatlygintinai atsiuntė aukštos kvalifikacijos darbininką įrengti klojinių, sudėti armatūrą ir išbetonuoti būsimo namo požeminę dalį. Ieškovės motinos ir tetos tėveliams Baltarusijoje savo rankomis pastatė paminklą, o Vilniuje paminklą jų broliui. 1973 m. ieškovės tetai ir atsakovui valstybė suteikė po vieno kambario butą, kuriuos jie privatizavo. Blogėjant sveikatai ieškovės teta testamentu butą paliko ieškovei, o atsakovą patikino, kad ieškovė jo iš buto neišvarys iki jo mirties. Ieškovės tetai susirgus, atsakovas globojo ir slaugė ją neatlygintinai, tačiau jos sutikimu perleisti butą jam nepasinaudojo. Atsakovas nurodo tikėjęsis, kad po ieškovės tetos mirties ieškovė prižiūrės tetos ir mamos tėvų kapus. Ieškovės tetai mirus 2013 metais, atsakovas palaidojo ją Baltarusijoje šalia jos tėvų, prižiūri, lanko kapą iki šiol, nors tai jam ir kelia nepatogumų. Paaiškina, kad 2013 m. ieškovė priėmė tetos palikimą ir tapo buto savininke, 2017 m. kovo 22 d. atsakovas apsikeitė butais su ieškove, o 2018 m. lapkričio 19 d. gavo ieškovės ieškinį dėl iškeldinimo, kad iš būsimų Buto nuomininkų gautų po 250 Eur kas mėnesį. Atsakovas nurodo pageidaujantis, kad atsakovui, padėjusiam ieškovės tetos mamai ir broliui, medikų vertinimu gražiai globojusiam, ieškovės vertinimu gražiai palaidojusiam ieškovės tetą ir jos kapą prižiūrinčiam iki šiol, ieškovė taikytų nuolaidą mokant už naudojimąsi butu, nes atsakovas gauna mažą pensiją.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.
Atsiliepimas
Atsakovas, jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytą poziciją. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė Buto naudojimo fakto iki šiol, pripažino suprantantis, kad teisinio, ne moralinio pagrindo naudotis Butu neturintis, tačiau pageidaujantis sudaryti Buto nuomos sutartį su ieškove tarpusavyje sulygtomis sąlygomis. Atsakovas prašė, esant galimybei, neiškeldinti jo iki Naujų metų, nes jis ketina nuomotis garažą, kurį surasti nuomai sunku, ketina rasti darbą. Sutalpinti visų daiktų bute (duomenys neskelbtini), jam nepavyks, o jų atsisakyti jis nenori, nes jie jam brangūs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. kovo 22 d. ieškovė ir atsakovas sudarė mainų sutartį, notarinio registro Nr. VŠ-447 (b.l. 5-11), kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą/patalpą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas mainais perdavė ieškovei jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą/patalpą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Mainų sutarties pagrindu ieškovės nuosavybės teisė į Butą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017 m. kovo 28 d. (b.l. 15-16, 27-28, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Sudarydamos mainų sutartį šalys patvirtino, kad Bute nėra gyvenančių asmenų, kurie išsaugo teisę naudotis Butu pasikeitus jo savininkui, taip pat kad Butas yra atlaisvintas prieš pasirašant mainų sutartį (mainų sutarties 4.8, 4.9 punktai). Tačiau iš ieškovės atstovo, atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, kurie sutampa, nustatyta, kad faktiškai mainų sutarties pasirašymo metu Bute buvo likę atsakovo daiktų, kurių iki šiol atsakovas iš Buto nepašalina, neleidžia jų pašalinti ieškovei, toliau naudojasi Butu, neša į jį naujus daiktus.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrių dėl ieškovei priklausančio Buto užėmimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu (b.l. 17-19) informavo ieškovę, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas pravedė prevencinį pokalbį su atsakovu dėl Buto perdavimo ieškovei bei pasiūlė susidariusią situaciją spręsti taikiu būdu arba įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovė kreipėsi į antstolį Gintą Badikonį, kad jis įteiktų atsakovui ieškovės 2018 m. rugsėjo 17 d. reikalavimą dėl išsikėlimo iš Buto (b.l. 23). 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu (b.l. 22) antstolio Ginto Badikonio padėjėjas informavo ieškovę, jog ieškovės reikalavimas dėl išsikėlimo iš Buto atsakovui buvo pagarsintas balsu, įmestas į butui (duomenys neskelbtini), priklausančią pašto dėžutę bei išsiųstas registruotąja pašto siunta adresais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Šio reikalavimo atsakovas neįvykdė iki šiol.
Pažymėtina, kad šių byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytų aplinkybių atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo, jas iš esmės pripažino (CPK 178, 185, 187 straipsniai). Atsakovas taip pat pripažino neturintis teisinio pagrindo šiuo metu naudotis Butu, nes Buto nuomos sutarties atsakovas su ieškove iki šiol nėra sudaręs, tačiau pageidauja ir prašo ieškovę ją su juo sudaryti.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nuosavybės teisę apibrėžia kaip teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (4.37 straipsnio 1 dalis) bei numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų ar teismo sprendimo (4.39 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovui, trukdančiam naudotis Butu ieškovei, jo neatlaisvinant, siekia apginti jos turimą nuosavybės teisę į Butą, kurios nei ji, nei įstatymas, nei teismo sprendimas nėra apriboję. Toks ieškovės reiškiamas reikalavimas yra priskirtinas negatoriniam ieškiniui, kuriuo savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose ieškovei tenka pareiga įrodyti nuosavybės teisę į ginčo objektą ir nuosavybės teisės pažeidimo faktą (šiuo atveju aplinkybę, kad atsakovas kliudo naudotis Butu jos neatlaisvindamas), o atsakovui tenka pareiga įrodyti savo teisių į ginčo objektą teisėtumą (šiuo atveju aplinkybę, kad Butu atsakovas naudojasi teisėtai). Byloje nustatyta, kad ieškovė įrodė abi jai tenkančias įrodyti aplinkybes: ji yra Buto savininkė, o atsakovas kliudo jai naudotis Butu, neatlaisvindamas Buto. Šias aplinkybes esant pripažino ir atsakovas, kuris byloje net neįrodinėjo turtintis teisinį pagrindą naudotis Butu.
Atsakovas byloje apeliavo į jį ir ieškovės tetą saisčiusius tarpusavio asmeninius santykius, atsakovo teiktą pagalbą jai, kurie neturi jokios reikšmės šiam ginčui teisingai išnagrinėti, nes civiliniai santykiai įstatymo yra reglamentuojami nesikišimo į privačius santykius principu (CK 1.2 straipsnis). Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 22 d. mainų sutartimi pats atsakovas išmainė Butą į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kad ši atsakovo valia, išreikšta mainų sutartyje, įvertinus, be kita ko, mainų sutarties 7.2, 7.3, 7.4 punktu, būtų ydinga, klaidinga, nuginčyta, ginčijama ar pan. Įvertinus tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), atsakovo elgesys neatlaisvinant Buto vertintinas kaip akivaizdžiai neteisėtas.
Atsakovas byloje apeliavo taip pat į tai, kad jam yra žinoma, jog ieškovė ketina nuomoti šį Butą, todėl, jo įsitikinimu, ieškovė turėtų sudaryti galimybę Butą išsinuomoti jam, o ne trečiajam asmeniui. Pažymėtina, kad taip pat ši atsakovo nurodyta aplinkybė neturi jokios reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti, nes šios bylos dalyką sudaro ne atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę sudaryti Buto nuomos sutartį su atsakovu, o ieškovės reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš Buto. Kita vertus, atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad atsakovo pageidavimas sudaryti Buto nuomos sutartį su ieškove negali būti pagrindu naudotis Butu iki tokios sutarties su ieškove pasirašymo. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kurią versti sudaryti kitą asmenį įstatymas draudžia (6.154 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1, 2 dalys), kaip ir draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (1.137 straipsnio 1, 3 dalys).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas – atsakovas iškeldintinas iš Buto su daiktais (CK 4.98 straipsnis).
CPK 284 straipsnis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas teigė, kad Bute yra labai daug jam brangių daiktų, kuriems sandėliuoti būtina surasti kitas patalpas, nes į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 32,30 kv. m, jie netilps. Įvertinęs šias aplinkybes, kurios nėra paneigtos kitais byloje surinktais įrodymais, teismas mano esant pagrindą nustatyti 1 mėnesio terminą teismo sprendimui geruoju įvykdyti. Nustatyti ilgesnį terminą teismas šiuo metu nemato pakankamo pagrindo: atsakovo nurodomos aplinkybės apie sunkumus ieškant kitų patalpų daiktams sandėliuoti yra grindžiamos prielaidomis; atsakovo gaunamos nedidelės pajamos, įvertinus turimą kitą nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindu riboti ir taip be jokio pagrindo ilgai pažeidžiamą ieškovės nuosavybės teisę į Butą.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (b.l. 12), turėjo 1089 Eur išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti (b.l. 13, 14, 20-21, 55-56, 66-67). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, pareiga atlyginti šias bylinėjimosi išlaidas ieškovei tenka atsakovui, kuris yra atleistas tik nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (b.l. 62-63, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Tačiau, vertindamas ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas nemato pakankamo pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 363 Eur išlaidų už ieškovės atstovavimą 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžiuose, nes jos, įvertinus posėdžių trukmę, bylos pobūdį, atsakovo poziciją dėl ieškinio, teismo vertinimu, yra per didelės, todėl mažintinos iki 181,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 75 Eur žyminio mokesčio ir 907,50 Eur (726 Eur už ieškinio parengimą, 181,50 Eur už atstovavimą teisme) išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybė šioje byloje patyrė 6,83 Eur pašto išlaidų, kurios iš atsakovo, atleisto nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovą P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su asmeniniais daiktais iš buto/ patalpos – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiam teismo sprendimui geruoju įvykdyti.
Priteisti iš atsakovo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 982,50 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt du Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.