- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-1397-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01548-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- UAB „Skaneva“
- Trečiasis asmuo
- Z. P., V. P., AB DNB bankas
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1397-730/2015
2015 m. lapkričio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Skaneva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Skaneva“ ieškinį atsakovams antstolei V. D., D. J. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje Z. P., V. P., AB DNB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pripažinti varžytines Nr. 45881, per kurias nuo 2014-07-02, 10.00 val. iki 2014-07-09, 15.00 val. už pradinę 40500,00 Lt kainą buvo pardavinėjamas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantys skolininkui V. P., neteisėtomis ir skelbti jas iš naujo tomis pačiomis sąlygomis; pripažinti negaliojančiu 2014-07-21 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-140010325, kuriuo antstolė V. D., 2014-07-09 įvykusių varžytinių Nr. 45881 pagrindu pirkėjui D. J. pardavė skolininkui V. P. priklausantį nurodytą nekilnojamąjį turtą, už 51025,00 Lt; taikyti restituciją - grąžinti skolininkui V. P. varžytinių aktu perleistą nekilnojamąjį turtą, įpareigojant antstolę V. D. už šio turto pardavimą į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėtus 51025,00 Lt grąžinti D. J.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-02-18 sprendimu ieškinį atmetė. Atsakovo D. J. prašymą dėl nuostolių iš ieškovės UAB ,,Skaneva“ atlyginimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netenkino, priteisė iš ieškovės UAB ,,Skaneva“ 256,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. J., priteisė iš ieškovės UAB ,,Skaneva“ 280,35 Eur atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui AB DNB bankas, priteisė iš ieškovės UAB ,,Skaneva“ 18,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad iki varžytynių pabaigos ieškovė būtų siūliusi 5000,00 Lt didesnę kainą už varžytinėse parduodamą turtą. Nepateikė įrodymų apie elektros ar internetinio ryšio sutrikimus. Nepateikė įrodymų apie tai, kad varžytynių metu ieškovės naudoti įrenginiai (kompiuteris ir pan.) bei interneto ryšys buvo tinkami, kad ne dėl jų netinkamos ar nepakankamos kokybės, kitų parametrų trūkumo, ieškovė negalėjo padidinti kainos. VĮ ,,Registrų centras“ pažyma Nr. (1.11.14.) S-2972, patvirtina, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykstant varžytynėms Nr. 45881, 2014 m. liepos 2-9 dienomis, elektroninių varžytynių sistemos veiklos sutrikimų neužfiksuota, ieškovė paskutinį kartą savo kainą padidino pasibaigus varžytinėms. Ieškovė neįrodė, kad turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta, vadovaujantis civilinio proceso normų nuostatomis. Pagal elektroninių varžytynių metu galiojusį Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktą (aktuali redakcija nuo 2013-01-01 iki 2014-08-01 (Žin., 2012, Nr. 147-7578), turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis surašo per 3 darbo dienas po visos kainos už parduotą turtą sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, varžytynes laimėjęs atsakovas į antstolės depozitinę sąskaitą visą 51025,00 Lt sumą už varžytynėse nupirktą turtą įnešė 2014-07-17, todėl antstolę V. D. pavaduojanti antstolė B. T. pagrįstai 2014-07-21 surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-140010325. Atsakovo prašymą dėl nuostolių iš ieškovės priteisimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. P., kaip įmonės direktorius varžytinėse dalyvavo tikslu, išsaugoti tėvų turtą, kad šis turtas nebūtų parduotas iš varžytinių. Įmonės veiklai šis turtas nebuvo reikalingas. Pripažino, kad ieškovė laimėjo pirmąsias varžytines, kadangi įmonė neturėjo pinigų, todėl už perkamą turtą pinigų nesumokėjo. Antrose varžytinėse dalyvavo, taip pat tikslu išsaugoti tėvų turtą, įmonė pinigų neturėjo, tačiau tikėjosi, kad laimėjus varžytines, pinigus įmonei paskolins giminės. Ši UAB ,,Skaneva“ direktoriaus T. P. veika laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, siekiant užvilkinti įkeisto turto realizavimą. Tokiu būdu T. P. nepagrįstai apribojo atsakovui D. J. teisę disponuoti įsigytu turtu bei visus proceso dalyvius įtraukė į bylos nagrinėjimo procedūras, todėl visų proceso dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2015-02-18 sprendimą panaikinti – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis (96³ punktas), atsakovui pasiūlius didesnę kainą likus 5 minutėms iki varžytinių pabaigos, varžytinių laikas turėjo būti pratęstas 5 minutėmis, tai yra iki 15:05:00. Kadangi ieškovė kainos siūlymą pateikė 15:00:01.07 ir 15:00:07.79, tai yra, per tą laikotarpį, kuriam turėjo būti pratęstos varžytinės, ieškovės siūlymas turėjo būti užskaitytas. Pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad iki varžytinių pabaigos būtų siūliusi 5000,00 Lt didesnę kainą, bei, kad ieškovės interneto ryšys bei techninė įranga buvo tinkama, paneigia byloje surinkti įrodymai bei ieškovės atstovo paaiškinimai.Ieškovė kainos pasiūlymą pateikė pavėlavusi tik vieną sekundę, toks laiko tarpas negali būti laikomas pavėluotu kainos pasiūlymu, nes tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar elektroninės varžytinių sistemos laikrodis veikia tinkamai ir ar jis rodo tikrąjį pasaulinį suderintąjį laiką. Vien tik formaliais kriterijais, jog elektroninė sistema buvo veikianti, vadovautis negalima, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės kainos siūlymas pateiktas pavėlavus tik 1 sekunde. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai priteisė visų dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinti apeliantės prašymo dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovė didinti kainą pasiūlė jau pasibaigus varžytinėms, o įrodymų apie tai, kad ieškovė kainą padidino 5000,00 Lt iki varžytinių pabaigos, nėra. Apeliacinio skundo motyvas, jog jei iki varžytinių pabaigos gaunamas bent vienas pasiūlymas, varžytinės turi būti pratęsiamas penkių minučių nulio sekundžių terminui grindžiama varžytinių metu dar negaliojusia Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija. Byloje neįrodyta, jog elektroninių varžytinių sistemos laikrodis rodė neteisingą laiką. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad varžytinių metu jo naudota kompiuterinė technika rodė tikslų laiką, todėl darytina išvada, kad galbūt jo kompiuterinė įranga rodė netikslų laiką. Ieškovė nepateikė įrodymų apie varžytinių sistemos veiklos sutrikimus, tokių įrodymų nebuvo gauta ir iš kitų įrodinėjimo šaltinių. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė jau anksčiau dalyvavo to paties turto pardavime iš varžytinių ir jas laimėjo, tačiau nesumokėjo pasiūlytos kainos, todėl apeliantės veiksmai pareiškiant ieškinį šioje byloje laikytini piktnaudžiavimu procesu, pagrįsta, todėl bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš ieškovės.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė antstolė V. D. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal varžytinių proceso vykdymo metu galiojusį reguliavimą, varžytinės baigdavosi konkrečiu laiku ir bet kuriam varžytinių dalyviui pakėlus kainą – jos nebuvo pratęsiamos. Ieškovė aukštesnę kainą pasiūlė jau pasibaigus varžytinių laikui, jos pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, todėl atsakovas varžytines laimėjo pagrįstai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl varžytinių sistemos lėtumo, sutrikimų ji neturėjo galimybės padidinti kainos. VĮ Registrų centras ieškovės aktyvumo laikotarpiu nuo 14 val. 55 min. iki 15 val. 00 min. neužfiksavo, todėl laikytina, kad ieškovė kainos iki varžytinių pabaigos nedidino.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Normos, kuriomis vadovaujantis likus kelioms minutėms iki varžytinių pabaigos pasiūlius kainą, jos turėjo būti pratęsiamos dar 5 minutėms, varžytinių vykdymo metu dar negaliojo. Apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvūs pasisakymai, kad nėra įrodymų apie VĮ Registrų centras administruojamos sistemos laiko atitikimą pasauliniam laikui, negali būti vertinami kaip įrodymai. Antstolių informacinę sistemą, kurioje vyksta elektroninės varžytinės, administruoja ir tvarko VĮ Registrų centras, kuris šiuo atveju neužfiksavo, kad varžytinių dieną būtų vykę techniniai sistemos sutrikimai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė apie apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o apeliantė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir argumentų, kuriais remiantis skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo galėtų būti pakeista ar panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantė pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimų apeliacinį skundą argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms apeliantės prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, netenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0004/13/00888 pradėta vykdyti Vilniaus 30-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. 4036 pagrindu dėl 38644,10 Eur, 360,40 Lt ir 6,24 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų ir įkaitų davėjų Z. P. ir V. P. išieškotojo AB DNB bankas naudai, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą – 0,0600 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 82,13 kv. m. sodo pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63,00 kv. m. ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22,00 kv. m. šiltnamį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Antstolės V. D. 2013-10-07 patvarkymu Nr. S-130013091 Dėl priverstinio turto realizavimo 2013-11-08 paskelbtos pirmosios varžytinės hipoteka įkeistam turtui, pradinė varžytinių turto kaina – 80000,00 Lt. Minėtos varžytinės 2013-11-19 patvarkymu Nr. S-130015042 paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas dalyvis. Antstolės 2013-11-28 patvarkymu Nr. S-130015544 Dėl priverstinio turto realizavimo 2013-12-30 paskelbtos antrosios varžytinės pirmose varžytinėse neparduotam ir išieškotojo neperimtam areštuotam turtui, nustatyta varžytinių turto kaina 60000,00 Lt. Minėtos varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Išieškotojui atsisakius perimti turtą ir prašant skelbti sekančias varžytines, 2014-02-06 patvarkymu Nr. S-140001736 Dėl varžytinių proceso tęsimo 2014-03-12 paskelbtos turto varžytinės, nustatant pradinę varžytinių turto kainą – 54000,00 Lt. Minėtas varžytines laimėjo UAB „Skaneva“, tačiau varžytinių laimėtojui nesumokėjus pilnos sumos per įstatyme numatytą terminą, varžytinės paskelbtos neįvykusiomis. Antstolės 2014-05-28 patvarkymu Nr. S-140007401 Dėl priverstinio turto realizavimo paskelbtos antrosios varžytinės pirmose varžytinėse neparduotam ir išieškotojo neperimtam areštuotam turtui, varžytinių pradžia 2014-07-02 10.00 val., varžytinių pabaiga 2014-07-09 15.00 val., varžytinių turto kaina 40500,00 Lt (v. b. l. 62-63). Varžytines laimėjo D. J., sumokėjus visą sumą už nupirktą turtą, 2014-07-21 antstolė B. T., pavaduojanti antstolę V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/13/00888 surašė 2014-07-21 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-140010325, kuriame nurodyta, kad 2014-07-09 įvykusių varžytinių Nr. 45881 metu pirkėjui D. J. už 51025,00 Lt parduotas skolininko V. P. turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 78).
Apeliantė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog dėl sutrikusio elektroninių varžytinių sistemos veikimo neužfiksavus ieškovės siūlomos turto kainos, ieškovė buvo neteisėtai pašalinta iš varžytynių (CPK 602 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neteisėtai atmesta ieškovės pasiūlyta kaina (CPK 602 straipsnio 1 dalies 4 punktas), turtas parduotas už mažesnę kainą (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas), pažeistos esminės ieškovės teisės (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu
Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
Apeliaciniame skunde apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės, netinkamai pritaikyti teisės aktai bei nepagrįstai konstatuota, jog elektroninių varžytinių sistema veikė tinkamai, o apeliantė savo kainą pasiūlė pasibaigus varžytinių laikui. Nesutiktina su apeliantės argumentu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-316/2010).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, kurie visi vienareikšmiškai patvirtina vieną išvadą, jog elektroninė varžytinių sistema nebuvo sutrikusi.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. varžytynės vykdomos elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje. Varžytynes organizuoja antstolis, elektroninės Antstolių informacinės sistemos tvarkytojas yra VĮ Registrų centras. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad elektroninės varžytinės dėl kurių kilo ginčas, vyko nuo 2014-07-02 10.00 val. iki 2014-07-09 15.00 val. Nurodytu laikotarpiu vykdytų elektroninių varžytynių tvarka buvo reglamentuojama specialiųjų CPK ir kitų teisės aktų normų, t. y. CPK 713 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2014-08-01), Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 1R-321 redakcija, galiojusi iki 2014-08-01), VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7 patvirtinto Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašo.
Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų, antstolę VĮ Registrų centras 2014-07-09 elektroniniu pranešimu informavo apie varžytinių pabaigą ir rezultatus, nurodant, jog varžytines laimėjo D. J.. Antstolė gavusi UAB „Skaneva“ skundą dėl varžytinių pripažinimo neteisėtomis, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama informuoti, ar vykstant varžytinėms, buvo užfiksuota elektroninių varžytinių sistemos veiklos sutrikimų. VĮ Registrų centras pateikė pranešimą, kad vykstant varžytinėms Nr. 45881, 2014 m. liepos 2-9 dienomis elektroninių varžytinių sistemos sutrikimų nebuvo. Varžytinių protokole aiškiai matyti varžytinėse dalyvavusių asmenų kainos kėlimo laikas, iš kurio nustatyta, kad atsakovo pasiūlyta kaina - 51025,00 Lt buvo paskutinė siūlyta kaina iki varžytinių pabaigos. Apeliantės kainų siūlymai iki varžytinių pabaigos užfiksuoti 14:35:52.98, 14:50:44.57, bei po varžytinių pabaigos 15.00.01.07 (55025,00 Lt) ir 15.00.07.79 (56025,00 Lt) (v. b. l. 83-85). Priešingai, nei teigia apeliantė, ieškovės kainų siūlymų likus 3 min. 14 s iki varžytinių pabaigos neužfiksuota. Be to, paminėtina ir tai, kad atsakovas savo parduodamo turto kainą pasiūlė likus porai sekundžių (14.59.58.81) iki elektroninių varžytinių pabaigos, jo siūloma kaina buvo įskaityta, todėl darytina išvada, jog esant elektroninių varžytinių sistemos trukdžiams, atsakovui taip pat nebūtų buvę galimybės pasiūlyti turto kainos.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti VĮ Registrų centro, kuris turi pareigą tvarkyti ir administruoti varžytinių sistemą, pateiktais duomenimis. Šie duomenys laikytini teisingais, kadangi kitokių įrodymų, kurie paneigtų VĮ Registrų centras pranešime ir varžytinių protokole nurodytus duomenis, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). VĮ Registrų centras su varžytinių protokolu papildomai pateikė išrašą, jog 2014-07-09 pasibaigė dar 9 varžytinės, kuriose buvo parduotas turtas. Taigi VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas varžytinių protokolas paneigė apeliantės teiginius, jog ji negalėjo didinti siūlomos kainos.
Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, jog jos turima kompiuterinė įranga buvo tinkama naudoti, interneto ryšio sutrikimų nebuvo, kitokių trūkumų, kurie būtų trukdę didinti parduodamo turto kainą, taip pat nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.
Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog siūlomos kainos fiksavimas elektroninių varžytynių sistemoje priklauso ir nuo varžytynių dalyvių internetinio ryšio spartos ar paslaugų kokybės, kompiuterio, kuriuo naudojantis dalyvaujama varžytynėse, veikimo kokybės ir kitų techninių aplinkybių, už kurių sutrikimus negali kilti atsakomybė nei antstoliui, nei Antstolių informacinės sistemos tvarkytojui VĮ Registrų centrui. Apeliantė teigdama, kad ieškovės interneto ryšys buvo pakankamai greitas, turima techninė įranga tinkama naudoti, turėjo įrodymais pagrįsti šias nurodytas aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo pagrindo konstatuoti, kad elektroninių varžytinių sistema buvo sutrikusi, jog nebuvo galima siūlyti kainos besibaigiant varžytinėms.
Apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar elektroninės varžytinių sistemos laikrodis veikia tinkamai ir ar jis rodo tikrąjį pasaulinį suderintąjį laiką, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantė teigdama, jog elektroninių varžytinių laikrodis galėjo rodyti neteisingą laiką, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Nesant jokių apeliantės argumentus pagrindžiančių įrodymų, pagrindo aiškintis, ar varžytinių sistema fiksavo teisingą laiką, pirmosios instancijos teismas neturėjo tikslo.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, atsakovui pasiūlius didesnę kainą likus 5 minutėms iki varžytinių pabaigos, varžytinių laikas turėjo būti pratęstas 5 minutėmis, tai yra iki 15:05:00, todėl ieškovei kainos siūlymą pateikus 15:00:01.07 ir 15:00:07.79, tai yra, per tą laikotarpį, kuriam turėjo būti pratęstos varžytinės, ieškovės siūlymas turėjo būti užskaitytas, pažymėtina, jog apeliantė remiasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 96³ punktu, kuris ginčo varžytinių laikotarpiu negaliojo, šio punkto nuostatos įsigaliojo tik nuo 2014-08-01. Iki šios nuostatos įsigaliojimo CPK 713 straipsnio 3 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto nuostatose konkrečiai apibrėžtas varžytynių pradžios ir pabaigos laikas – nustatyta, kad varžytynių laikas skaičiuojamas valandomis, minutėmis ir sekundėmis: varžytynių pradžia – darbo dienos dešimta valanda nulis minučių nulis sekundžių, o pabaiga – po septynių dienų penkiolikta valanda nulis minučių nulis sekundžių.
Teisėjų kolegija taip pat visiškai nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ta aplinkybė, kad ieškovė kainos pasiūlymą pateikė pavėlavusi tik vieną sekundę, negali būti laikoma pavėluotu kainos pasiūlymu, nes tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Kaip jau buvo minėta anksčiau, elektroninių varžytinių metu galiojusiame Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 straipsnyje, CPK 713 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog varžytinės baigiasi konkrečią valandą, minutę ir sekundę. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, iki kurio laiko pateiktas kainos siūlymas yra laikomas pateiktu laiku. Kasacinis teismas nurodė, jog tik iki 15:00:01 val. pateiktas pasiūlymas, laikytinas pateiktu laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119-684/2015).
Išimčių, kurioms esant pavėlavus padidinti kainą sekundėmis ar minutėmis, būtų leidžiama užskaityti siūlomą turto pardavimo kainą, įstatymas nenumato. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog elektroninių varžytinių vykdymo ir pabaigos laiko nuostatos nebuvo pažeistos.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu teisinio pagrindo padaryti išvadai, jog turto pardavimo iš varžytinių aktą yra pagrindas pripažinti negaliojančiu vadovaujantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 4 punktu nėra.
Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, jog yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kadangi turtas parduotas už mažesnę kainą, nes apeliantės pasiūlyta kaina, nors ir viena sekunde vėliau, tačiau buvo didesnė nei atsakovo siūloma kaina. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje; 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Sprendžiant apie CPK 602 straipsnio 6 punkte nurodyto pagrindo egzistavimą, turi būti nustatyta, jog varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip yra neproporcingai apribotos skolininko teisės, o ar kaina „esmingai mažesnė“, turi būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
Kaip nustatyta bylos duomenimis, nekilnojamojo turto, esančio 0,0600 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 82,13 kv. m. sodo pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63,00 kv. m. ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22,00 kv. m. šiltnamį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). kaina 2013-06-04 buvo nustatyta 100000,00 Lt (v. b. l. 16-17). Skolininkei Z. P. pateikus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, paskirta turto vertinimo ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti, kurios metu nustatyta parduodamo turto vertė - 63000,00 Lt. Tačiau kaip matyti, iš vykdomosios bylos duomenų, antstolė priėmė patvarkymą dėl pirmųjų varžytinių skyrimo, kuriose nustatyta 80000,00 Lt turto kaina, tai yra 80 procentų ne nuo ekspertizėje nurodytos turto kainos, bet nuo 2013-06-04 patvarkyme nustatytos 100000,00 Lt kainos. Antrosiose varžytinėse nustatyta 60000,00 Lt kaina. Taigi, matyti, kad parduodamo turto kaina abiejose varžytinėse nustatyta nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnis), tačiau nei pirmosiose nei antrosiose varžytinėse nedalyvavo nei vienas dalyvis. Tęsiant varžytinių procesą ir skelbiant pirmąsias varžytines parduodamo turto kaina numatyta 67500,00 Lt, o varžytinėse nustatyta 54000,00 Lt, kas sudaro 80 procentų nustatytos rinkos kainos, jas laimėjo apeliantė, tačiau nesumokėjo turto kainos, varžytinės paskelbtos neįvykusiomis. Antrosiose varžytinėse, vadovaujantis CPK 722 straipsniu, nustatyta 60 procentų turto kaina - 40500,00 Lt. Turtas paduotas už 10525,00 Lt didesnę sumą nei pradinė antrosiose varžytinėse nustatyta turto kaina, ta aplinkybė, jog apeliantė būtų pasiūliusi didesnę sumą, neįrodo fakto, kad turtas parduotas už mažesnę kainą nei įmanoma šio turto pardavimo kaina. Tokia išvada darytina dar ir todėl, kad apeliantė vieną kartą buvo laimėjusi pirmąsias varžytines, kuriose pasiūlė 70963,00 Lt už parduodamą turtą, tačiau šios sumos už turtą nesumokėjo.
Be to, pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu kaina būtų buvusi per maža, galimai turtas būtų parduotas iš karto pačiose pirmosiose varžytinėse kitiems asmenims. Be to apeliantė siekdama išvengti, jos manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, galėjo siūlyti turto pirkėją, tačiau tokia teise nepasinaudojo (CPK 704 straipsnio 1 dalis).
Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo pripažinti, jog parduodamo iš varžytinių turto kaina buvo nustatyta pažeidžiant 681 straipsnio, 718, 722 straipsnius, nėra, kad turto rinkos vertė nustatyta netinkamai įrodymų nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą, remiantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisinio pagrindo nėra.
Pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė pripažinti, jog 2014-07-21 turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi antstolė surašydama turto pardavimo aktą nesilaikė turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo tvarkos ir pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punkto nuostatas taip pažeisdama ieškovės teises ir interesus.
Kadangi apeliaciniame skunde apeliantė motyvų dėl šio pagrindo taikymo nenurodė, apeliacinės instancijos teismas dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepasisako.
Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantė laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog apeliantė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (CPK 93 straipsnio 4 dalis) ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 11,58 Eur išlaidos už pažymas iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei 244,81 Eur atstovavimo išlaidos (b. l. 121-126, I tomas). Trečiojo asmens AB DNB banko bylinėjimosi išlaidas sudaro 280,35 Eur (b. l. 94, I tomas).
Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis), kadangi byla užbaigta nagrinėti iš esmės iki Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 priėmimo ir įsigaliojimo. Pagal minėtų Rekomendacijų 7., 8.2., 8.18. punktus atsakovo bei trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų užmokesčio už advokato paslaugas dydžių, todėl teisinio pagrindo mažinti šias išlaidas nėra. Atsakovo patirtos 11,58 Eur išlaidos už pažymas iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra būtinos ir įrodymais pagrįstos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ieškovės pasinaudojimas jai suteikta procesine teise ginti savo pažeistas teises nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis siekiant užvilkinti įkeisto turto realizavimą. Kitokių įrodymų, jog ieškovės procesinis elgesys būtų netinkamas (bylos vilkinimas, neatvykimas į teismo posėdžius, teismo įpareigojimų nevykdymas ir pan.) nenustatyta. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 93 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, kitų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos įrodymais, neviršija nustatytų maksimalių dydžių, teisėtai ir pagrįstai priteistos iš ieškovės, todėl apeliantės argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįsto priteisimo atmestinas.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas (CPK 602 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6 punktai), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 185 straipsnis), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos atsakovo (100,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir trečiojo asmens AB DNB bankas (242,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) patirtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, numatytų 7., 8.11. punktuose maksimalių dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės UAB "Skaneva" 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui D. J..
Priteisti iš ieškovės UAB "Skaneva" 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui AB DNB bankui.