- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2YT-8373-465/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03568-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- V. F.
- Suinteresuotas asmuo
- I. F., valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. F. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. F. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo tetos Z. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad palikimą sudaro nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodytas turtas palikėjai Z. N. priklausė asmeninės nuosavybės teise, palikėja nurodytą turtą paveldėjo po savo tėvo I. F. mirties (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo pareiškėjas, palikėja ½ dalį gyvenamojo namo pardavė, o likusioje ½ gyvenamojo namo dalyje gyveno palikėjos Z. N. brolis P. F. (pareiškėjo tėvas; mirė (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjas. Pareiškėjas paaiškino, kad palikėja Z. N. kartu su sutuoktiniu A. N. gyveno Rusijoje. Po pareiškėjo tetos mirties palikimą priėmė tik pareiškėjas faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tačiau dėl palikimo priėmimo į vietos notarą pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas nurodo, jog šiuo metu siekia įforminti paveldėjimo teisinius santykius, dėl to būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo tetos Z. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuotam asmeniui I. F. pareiškimo ir jo priedų kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jei iš visų byloje esančių įrodymų bus galima vienareikšmiškai nustatyti, kad pareiškėjas po savo tetos Z. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Z. N., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo tėvo P. F., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo ir pareiškėjo teta. Palikėja Z. N. buvo sudariusi santuoką su A. N., kuris mirė (duomenys neskelbtini), nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esanti Municipalinės įstaigos municipalinio darinio Uljanovsko srities Novospasskoje rajono Fabričnyje Vyselki kaimo gyvenvietės administracijos 2015 m. balandžio 27 d. pažyma Nr. 158, kurioje, be kita ko, patvirtinama, kad palikėja ir jos sutuoktinis vaikų neturėjo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjai Z. N. priklausė ½ dalis gyvenamojo namo su kiemo statiniais (lauko tualetai, tvora, kiemo aikštelė), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodytas turtas palikėjai priklausė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. VI-4464 pagrindu. Testamentų registro duomenimis, mirusiosios Z. N. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų jos sudarytų testamentų. Byloje taip pat nustatyta, kad palikėja Z. N. ½ dalį gyvenamojo namo pardavė, o likusioje ½ gyvenamojo namo dalyje gyveno palikėjos Z. N. brolis P. F. (pareiškėjo tėvas; mirė (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjas, tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad palikėja Z. N. kartu su sutuoktiniu Aleksejumi Novikovu gyveno Rusijoje. Pažymėtina, kad kitas palikėjos Z. N. sūnėnas, t. y. suinteresuotas asmuo I. F. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, jo pareiškime išdėstytų aplinkybių neginčijo.
Pareiškėjo teigimu, jis po savo tetos Z. N. mirties (duomenys neskelbtini). perėmė palikėjos turtą ir iki šiol jį valdo kaip savo. Nurodytas aplinkybes patvirtina faktinis pareiškėjo gyvenimas gyvenamajame name ir rūpinimasis turtu. Pareiškėjas pateikė mokėjimų už elektros energijos tiekimą, karštą/šaltą vandenį ir kitas komunalines paslaugas, teikiamas gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kvitus, patvirtinančius, kad pareiškėjas tinkamai rūpinasi nurodytu turtu, įsiskolinimų neturi, už paslaugas buvo atsiskaitoma laiku.
Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo tetos Z. N., mirusios 2012 m. lapkričio 3 d., palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. F. po savo tetos Z. N. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo V. F., paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo V. F. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tetos Z. N. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo V. F. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą