- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-1228-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09206-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Blender Lithuania“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Blender Lithuania“ patikslintą ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Blender Lithuania“ patikslintą ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas G. M. 2020 m. liepos 23 d. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį. 2020 m. rugpjūčio 10 d. rezoliucija atsiliepimas į ieškinį priimtas. 2020 m. rugsėjo 10 d. gautas atsakovo triplikas (2020 m. rugsėjo 11 d. rezoliucija triplikas priimtas). Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi byla skirta į teismo posėdį 2020 m. spalio 21 d. 9.00 val. nagrinėti žodinio proceso tvarka.
3. 2021 m. vasario 26 d. pasikeitus bylą nagrinėjančiam teisėjui, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovas G. M. įpareigotas per keturiolika dienų nuo šios nutarties įteikimo jam dienos pateikti į civilinę bylą patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuris atitiktų CPK 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, t. y. kuriame būtų nurodyti ne atsakovo atsikirtimai į patikslintu 2020 m. liepos 8 d. ieškiniu nepareikštus reikalavimus, o būtų nurodyti konkretūs ir aiškūs atsakovo atsikirtimų į patikslintu priimtu 2020 m. liepos 8 d. ieškiniu, pagal kurį nagrinėjama civilinė byla, pareikštus reikalavimus, motyvai, prie kiekvieno iš jų nurodant ir konkretų šį motyvą patvirtinantį įrodymą(-us). Teismas pažymėjo, kad pateikto atsiliepimo į ieškinį 1-3 lapuose yra dėstomos su patikslintu 2020 m. liepos 8 d. ieškiniu, pagal kurį nagrinėjama byla, visiškai nesusijusios aplinkybės dėl atsakovo buvusios sutuoktinės prievolių ieškovei neturėjimo (nors jokie reikalavimai atsakovo buvusiai sutuoktinei byloje priimtu patikslintu 2020 m. liepos 8 d. ieškiniu nepareikšti), atsiliepimo į ieškinį 4 lape ir didžiojoje 5 bei 6 lapų dalyse yra kopijavimo būdu perrašyti teisės aktai ir teismų praktika. Faktiniai atsakovo atsikirtimai į ieškinį sudaro vienos pastraipos apimties 35 punktą, vienos pastraipos apimties 36 punktą ir vienos pastraipos apimties 40 punktą. 35-36 punktuose nurodoma, kad atsakovas pažeidė vieną iš pagrindinių susitarimų sąlygų – savalaikiai mokėti mėnesines įmokas, kad atsakovas gavo ieškovės raginimą susimokėti jam priklausančias mėnesines įmokas, kad atsakovas šio raginimo neįvykdė, taip pat nenurodoma, jog atsakovas raštu prašė terminus pratęsti, tačiau nurodoma, kad „Ieškovė neturėjo teisės be papildomų pranešimų ir termino nustatymo pažeidimams pašalinti vienašališkai nutraukti Kredito sutartį“. Jokių neformalių ir deklaratyvių, o konkrečių atsikirtimų atsakovas nenurodė. Todėl iš taip ir tokia apimtimi suformuluoto atsiliepimo turinio yra visiškai neaišku, kodėl ieškovė, atsakovo nuomone, neturėjo teisės nutraukti kredito sutarties. Atsiliepimo 40 punkte nurodoma, kad „Atsakovo prašoma delspinigių suma yra akivaizdžiai neprotinga, per didelė atsižvelgiant į skolininko (Atsakovo) elgesį visą Kredito sutarties vykdymo laikotarpį bei bendradarbiavimą su ieškove dėl susidariusios situacijos“. Jokių neformalių ir deklaratyvių, o konkrečių atsikirtimų, argumentų ir net konkrečių aplinkybių atsakovas šioje dalyje taip pat nenurodė. Atsakovas taip pat nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimu priteisti iš jo mokėjimo palūkanas ir metines palūkanas, tačiau jokių argumentų – nei formalių ir deklaratyvių, nei konkrečių – dėl to nenurodė. Tuo tarpu pateiktame triplike atsakovas nenurodė iš viso jokių konkrečių argumentų ir atsikirtimų. Todėl, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas į civilinę bylą šiuo metu iš viso nėra pateikęs jokio procesinio dokumento, kuriame būtų nurodyti konkretūs ir aiškūs atsakovo atsikirtimų į pareikštą ieškinį motyvai.
4. Atsakovo G. M. atstovė 2021 m. kovo 31 d. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovas nėra atsiskaitęs už visas jam teiktas teisines paslaugas byloje (įskaitant ir procesinių dokumentų rengimą), neatsako į atstovės žinutes ir el. laiškus. Dėl šių priežasčių teismas turėtų kreiptis ir informuoti tiesiogiai atsakovą dėl 2021 m. kovo 22 d. nutarties, kadangi atsakovo atstovė papildyti jau atsiliepime į patikslintą ieškinį išsakytus argumentus ar pateikti naujus įrodymus neturi nei teisės, nei galimybės (kadangi atsakovas jos neišreiškia).
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovo G. M. atstovei nustatė naują 14 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties įpareigojimų įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi atsakovo G. M. atsiliepimą į ieškovės UAB „Blender Lithuania“ patikslintą ieškinį laikė nepaduotu.
7. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 22 d. nutartimi konstatuota, jog atsakovo pateiktas atsiliepimas į ieškinį neatitinka net minimalių CPK tokio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, atsakovas pateiktame atsiliepime nėra nurodęs visiškai jokių, net minimalių, konkrečių atsikirtimų (motyvų) į ieškovės reikalavimus priteisti delspinigius bei palūkanas, nors su šiais ieškovo reikalavimais nesutinka. Kadangi pasirengimas nagrinėti bylą yra baigtas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, atsiliepimo į patikslintą ieškinį neatitikimų CPK tokio procesinio dokumento turiniui keliamiems reikalavimams pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą metu nėra procesinės galimybės. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti į bylą patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuris atitiktų CPK 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus. Atsakovas (jo atstovė) per teismo paskirtą terminą teismo įpareigojimų neįvykdė. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi pakartotinai įpareigojo atsakovą pateikti į bylą patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuris atitiktų CPK 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus. Atsakovas (jo atstovė) per teismo paskirtą terminą teismo įpareigojimų vėl neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad CPK nėra reglamentuota, kaip turėtų pasielgti teismas tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu yra nustatoma, kad į bylą pateiktas procesinis dokumentas – atsiliepimas į ieškinį – neatitinka CPK jo turiniui keliamų reikalavimų, o atsakovas, kuris byloje yra atstovaujamas jam kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančios advokatės, kategoriškai atsisako vykdyti jam pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį bei 42 straipsnio 5 dalį tenkančias procesines pareigas – kategoriškai atsisako šalinti atsiliepimo trūkumus ir pateikti į bylą CPK reikalavimus atitinkantį atsiliepimą į ieškinį. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovė kategoriškai atsisakė šalinti net tuos atsiliepimo trūkumus, kuriuos ji galėjo pašalinti be atsakovo dalyvavimo, nurodydama, be viso kito, jog atsakovas neatsiskaitė su atstove už jos suteiktas teisinės pagalbos paslaugas.
9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju panašius procesinius santykius reglamentuoja CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto bei 2 dalies nuostatos, numatančios teismo veiksmus tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, jog joje esantis procesinis dokumentas – ieškinys – neatitinka CPK jo turiniu keliamų reikalavimų, o ieškovas nepašalina šio procesinio dokumento trūkumų. Todėl pagal įstatymo analogiją teismas turi taikyti šias CPK nuostatas ir atsakovui (jo atstovei) atsisakant į bylą pateikti procesinį dokumentą – atsiliepimą į ieškinį, kuris atitiktų CPK jo turiniui keliamus reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, atsakovo atsiliepimas į ieškovo patikslintą ieškinį laikytinas nepaduotu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – laikyti atsakovo G. M. atsiliepimą į patikslintą ieškinį paduotu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas prieš priimant 2021 m. kovo 22 d. nutartį, vadovaujantis CPK 16 straipsnio 2 dalimi, turėjo kreiptis į proceso šalis, kad šios pateiktų nuomonę, ar neprieštarauja, kad civilinė byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Tačiau teismas šių veiksmų neatliko.
1.2. Atsakovas su atstove nėra atsiskaitęs už visas jam teiktas teisines paslaugas civilinėje byloje (įskaitant ir procesinių dokumentų rengimą), neatsako į jos žinutes bei el. laiškus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovė teismui pasiūlė kreiptis ir informuoti tiesiogiai atsakovą dėl 2021 m. kovo 22 d. nutarties, kadangi atsakovo atstovė papildyti jau atsiliepime į patikslintą ieškinį išsakytus argumentus ar pateikti naujus įrodymus neturi nei teisės, nei galimybės (kadangi atsakovas jos neišreiškia).
1.3. Skundžiama nutartis riboja atsakovo teisės į teisminę gynybą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje, įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą.
1.4. Kasacinis teismas 2010 m. vasario 8 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010 išaiškino, kad įpareigojimas šalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jei būtų taikomas tuo atveju, kai atsiliepimas į ieškinį yra pakankamai aiškus, t. y. aiškiai išreikštas nesutikimas su pareikštu ieškiniu, nurodyta ginčo santykių esmė, nesutikimo motyvai. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Dar daugiau, kreipimosi į teismą ir teisminio nagrinėjimo tikslas yra teisingas kilusio ginčo išnagrinėjimas. Tačiau šiuo atveju teismo taikomos priemonės neatitinka teisminio nagrinėjimo tikslo, nes užkertamas kelias atsakovui išreikšti savo atsikirtimus į ieškinį, pateikti savo poziciją. Kadangi priimama tik ieškovės pozicija, byla bus išspręsta vienpusiškai ir subjektyviai.
1.5. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2321-259/2011 išaiškino, kad įstatymo įtvirtinta šalies pareiga pateikti tinkamą procesinį dokumentą, o ypač atsiliepimą į ieškinį, nėra absoliuti. Iš esmės atsisakymas priimti atsiliepimą į ieškinį galimas tik tada, kai apskritai atsiliepimas turi esminius formos ir turinio reikalavimus, t. y. nėra būtinų jo rekvizitų – teismo, kuriam paduodamas dokumentas, pavadinimas, byloje dalyvaujančių asmenų, jų adresų, šalies pozicijos dėl ieškinio, šalies nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies parašo. Atsiliepimas į ieškinį yra asmens teisinės gynybos priemonė ir ja asmuo gali naudotis arba ne. Atsisakius priimti atsakovo atsiliepimą į ieškinį, gali būti apribota apelianto teisė į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo G. M. atsiliepimas į patikslintą ieškinį laikytas nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį laikymo nepaduotu, atsakovui nepašalinus jo trūkumų
13. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo nuomonę dėl pareikšto ieškinio. Atsiliepimo į ieškinį turinio reikalavimai numatyti CPK 111 straipsnyje (bendrieji procesiniams dokumentams keliami turinio reikalavimai) ir 142 straipsnio 2 dalyje (papildomi šiam procesiniam dokumentui nustatyti reikalavimai), kuriuos turi atitikti toks procesinis dokumentas. CPK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiliepime į pareikštą ieškinį turi būti nurodyta, sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu, nesutikimo motyvai, įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai, atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų, ir informacija, ar byla bus vedama per advokatą, atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti. Asmens teisė pareikšti atsiliepimą yra vienas iš pamatinių civilinio proceso principų, kuriuo įgyvendinamas šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis).
14. Proceso įstatyme reikalavimai procesiniams dokumentams įtvirtinti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jos ribos, būtų aiškūs, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus, prašymus, pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Tačiau trūkumų šalinimo institutas taikytinas ne visais atvejais. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
15. Procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę dalyvaujančiam byloje asmeniui ištaisyti akivaizdžius dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto dokumento. Tačiau įstatymo įtvirtinta šalies pareiga pateikti tinkamą procesinį dokumentą, o ypač atsiliepimą į ieškinį nėra absoliuti. Iš esmės atsisakymas priimti atsiliepimą į ieškinį galimas tik tada, kai apskritai atsiliepimas turi esminius formos ir turinio reikalavimus, t. y. nėra būtinų jo rekvizitų (teismo, kuriam paduodamas dokumentas, pavadinimas, byloje dalyvaujančių asmenų, jų adresų, šalies pozicijos dėl ieškinio, šalies nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies parašo). Atsiliepimas į ieškinį yra asmens teisinės gynybos priemonė ir ja asmuo gali naudotis arba ne (Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2321-259/2011).
16. Pagal kasacinio teismo praktiką, jei ieškovas (atsakovas) neskundė teismo nutarties dėl ieškinio (procesinio dokumento) trūkumų šalinimo, tačiau skundžia nutartį, kuria ieškinys (procesinis dokumentas) grąžintas nepašalinus jo trūkumų, tai nekliudo ieškovui (atsakovui) atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su tuo, kad teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą ieškinio (procesinio dokumento) trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga. Teismų praktika 36).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Blender Lithuania“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo G. M. 14 000 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 966 Eur sutarties mokestį, 1 073,58 Eur mokėjimo palūkanas, 56 Eur aptarnavimo mokestį, 1 448,60 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas G. M. 2020 m. liepos 23 d. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį. 2020 m. rugpjūčio 10 d. rezoliucija atsiliepimas į ieškinį priimtas. 2020 m. rugsėjo 10 d. gautas atsakovo triplikas (2020 m. rugsėjo 11 d. rezoliucija triplikas priimtas). Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. spalio 21 d. 9.00 val. žodinio proceso tvarka. 2021 m. vasario 26 d. pasikeitė bylą nagrinėjantis teisėjas.
18. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 22 d. nutartimi įpareigojo atsakovą G. M. per keturiolika dienų nuo nutarties įteikimo dienos pateikti į civilinę bylą patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuris atitiktų CPK 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, t. y. kuriame būtų nurodyti ne atsakovo atsikirtimai į patikslintu 2020 m. liepos 8 d. ieškiniu nepareikštus reikalavimus, o būtų nurodyti konkretūs ir aiškūs atsakovo atsikirtimų į patikslintu priimtu 2020 m. liepos 8 d. ieškiniu, pagal kurį nagrinėjama civilinė byla, pareikštus reikalavimus, motyvai, prie kiekvieno iš jų nurodant ir konkretų šį motyvą patvirtinantį įrodymą(-us). Teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė naują 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties įpareigojimų įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo G. M. atsiliepimą į ieškovės UAB „Blender Lithuania“ patikslintą ieškinį laikė nepaduotu.
19. Apeliantas G. M. atskirajame skunde nurodo, kad įpareigojimas šalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jei būtų taikomas tuo atveju, kai atsiliepimas į ieškinį yra pakankamai aiškus, t. y. aiškiai išreikštas nesutikimas su pareikštu ieškiniu, nurodyta ginčo santykių esmė, nesutikimo motyvai. Tokio pobūdžio klausimai, anot apelianto, turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais apelianto argumentais.
20. Susipažinus su atsakovo pateiktu atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį matyti, kad jo procesiniame dokumente yra visi privalomi atsiliepimo į ieškinį elementai ir duomenys, t. y. atsakovas nurodė teismo, kuriam teikiamas procesinis dokumentas, pavadinimą, byloje dalyvaujančius asmenis (jų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamąsias vietas), savo nuomonę dėl konkrečių patikslinto ieškinio reikalavimų (t. y. nurodė su kuriais ieškinio reikalavimais sutinka, o su kuriais nesutinka), sprendimo už akių priėmimo, taikos sutarties sudarymo, atstovavimo. Pastebėtina, kad atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat nurodė, jog ieškovė neturėjo teisės be papildomų pranešimų ir termino nustatymo pažeidimams pašalinti vienašališkai nutraukti kredito sutartį, o ieškovės prašoma delspinigių suma yra akivaizdžiai neprotinga, per didelė atsižvelgiant į skolininko (atsakovo) elgesį visą kredito sutarties vykdymo laikotarpį bei bendradarbiavimą su ieškove dėl susidariusios situacijos. Nors atsakovo nesutikimo su kai kuriais ieškinio reikalavimais motyvai nėra paremti materialinių teisės normų aiškinimu ar teismų praktikos analize, taip pat nenurodyti įrodymai, patvirtinantys nesutikimo motyvus, tačiau tai neužkerta kelio tolesnei proceso byloje eigai. Pateikiamų argumentų/atsikirtimų ar įrodymų neišsamumas, nepakankamumas negali užkirsti kelio proceso šaliai dalyvauti procese. Priešingu atveju būtų pažeista viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese – teisė būti išklausytam.
21. Pažymėtina, kad gintis nuo pareikšto ieškinio yra atsakovo teisė, bet ne pareiga, t. y. procesinių gynybos priemonių ir jų apimties pasirinkimo teisė tenka atsakovui. Atsakovas gali gintis nuo visų reiškiamų reikalavimų, nuo dalies iš jų, pripažinti ieškinį ar elgtis pasyviai – nerašyti atsiliepimo į ieškinį, nedalyvauti teismo posėdžiuose. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą, įgyvendina savo pareigą rūpintis proceso koncentracija ir jo skatinimu. Tuo atveju, jei atsakovo atsikirtimai į ieškinį nėra išsamūs, jam tenka rizika, susijusi su savo pareigos rūpintis proceso skatinimu, netinkamu įgyvendinimu, nes kiekvieną paskesnį procesinį atsakovo dokumentą, naujus reikalavimus ar įrodymus teismas priims tik vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 3 dalimi. Dėl to pripažintina, kad atsiliepime į ieškinį nenurodžius išsamių nesutikimo su ieškinių argumentų ir nepateikus juos pagrindžiančių įrodymų, teismui nėra kliūtis tokį procesinį dokumentą priimti (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo pateikto procesinio dokumento (atsiliepimo į patikslintą ieškinį) trūkumus vertino formaliai, o tai nedera su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio atsakovo atsiliepime esantys netikslumai gali būti pašalinti ir efektyvesniu būdu, pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo iš esmės metu išsiaiškinant atsakovo nesutikimo su kai kuriais ieškinio reikalavimais motyvus. Juolab, kad civilinė byla buvo iškelta 2020 m. birželio 12 d., ieškovės UAB „Blender Lithuania“ patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2020 m. liepos 8 d., atsakovas G. M. atsiliepimą į patikslintą ieškinį pateikė 2020 m. liepos 23 d. 2020 m. rugpjūčio 27 d. gautas ieškovės dublikas, 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakovo triplikas. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paskirtas teismo posėdis (nustatyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui yra baigtas). Taigi, pirmosios instancijos teismas, remdamasis formaliais procesinio dokumento trūkumais, nesudarančiais pakankamo pagrindo apeliantui užkirsti kelią dalyvauti procese, nustatydamas terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti, nepagrįstai nusprendė grįžti į pasirengimo bylos nagrinėjimui stadiją, kai ši stadija jau buvo užbaigta 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi.
23. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 22 d. ir 2021 m. balandžio 2 d. nutartimis įpareigodamas atsakovą pateikti patikslintą atsiliepimą į ieškinį (t. y. iš esmės nustatydamas atsiliepimo į patikslintą ieškinį trūkumus) nepagrįstai nurodė, kad minėtos nutartys yra neskundžiamos, neišaiškino atsakovui procesinių pasekmių, t. y. kad nepateikus patikslinto atsiliepimo į ieškinį, atsakovo pateiktas atsiliepimas bus laikomas nepaduotu. Taip pat pastebėtina, kad byloje buvo pateiktas atsakovo triplikas, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) praktikoje išaiškinta, kad nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuluotais kriterijais (EŽTT 2006 m. liepos 27 d. sprendimas byloje Nedzela prieš Prancūziją, peticijos Nr. 73695/01, 45 punktą; 1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją, Recueil des arrts et décisions, 1998?V; 2008 spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu prieš Turkiją, peticijos Nr. 36533/04). EŽTT yra apibendrinęs, kad, taikydami procesines (procedūrines) taisykles, teismai turi vengti tiek pernelyg didelio formalizmo, kuris pažeistų teisės kreiptis į teismą esmę, tiek pernelyg didelio lankstumo, visiško taisyklių nepaisymo, kuris veiktų negatyviai ir visiškai paneigtų pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje Hasan Tunc ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 19074/05, 32–33 punktus).
25. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti procesinio dokumento trūkumai nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai, o pateiktas procesinis dokumentas atitinka esminius atsiliepimui į ieškinį keliamus reikalavimus (CPK 142 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trūkumų šalinimo institutas nagrinėjamu atveju taikytas nepagrįstai, o atsakovui teismo nustatytu terminu nepašalinus atsiliepimo į patikslintą ieškinį trūkumų, atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį nepagrįstai laikytas nepaduotu.
26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir, atsakovui nepašalinus atsiliepimo į patikslintą ieškinį trūkumų, laikė jį nepaduotu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.