- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-02
- Bylos Nr.
- AN2-54-651/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- J. M.
- Advokatai
- Jūratė Juodienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atstovės advokatės Jūratės Juodienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Palangos savivaldybės administracijos (toliau – ir institucija) 2024-10-08 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-1476-2024 (ROIK 24251500641) J. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 154 straipsnio 2 dalį 50 Eur bauda už tai, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), suorganizavo ir pastatė veikiančius laikinus pramoginius įrenginius paslaugoms teikti: 4 vnt. „Pink Date“ ir 4 vnt. „Good Show“, „Game Speed“, 2 vnt. „Shark“, 2 vnt. „Basketball Wik“, „Kids Basketball“, „Pirate Iceland“ ir įrenginius: karuselę „Gandras“, traukinuką, karuselę su arkliukais, 3 batutus su gumomis, kartodromo trasą su mašinėlėmis, mažas pasivažinėjimo mašinėles, 2 vnt. baseinų su gulbėmis ir kamuoliais ir 2 vnt. pripučiamų batutų. Elektros laidai pajungti iš šalia esančios elektros skydinės, kuri yra tame pačiame sklype. Įrenginių išdėstymo projektas su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi yra nesuderintas ir leidimas teikti žaidimo aparatų paslaugas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nėra išduotas. Tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr. T2-348 1 punktu patvirtintų Prekybos viešoje vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 6 ir 7.7 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su institucijos 2024-10-08 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atstovė advokatė J. Juodienė kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. M. nutraukti ir priteisti iš institucijos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025-02-06 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M., atstovaujamos advokatės J. Juodienės, skundą tenkino iš dalies – panaikino Palangos savivaldybės administracijos 2024-10-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-1476-2024 ir grąžino bylą administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atstovė advokatė J. Juodienė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025-02-06 nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. M. nutraukti ir priteisti iš Palangos savivaldybės administracijos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. M. nuomone, Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai, pažeisdamas ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, grąžino bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti. Skundžiamoje teismo 2025-02-06 nutartyje nurodytos priežastys nelaikytinos išimtiniu atveju, kai reikalinga atlikti didelės apimties papildomą tyrimą, ir dėl to grąžinti bylą institucijai.
4.2. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Taigi šioje teisės normoje pabrėžta, kad tokį sprendimą teismas gali priimti tik išimtiniais atvejais. Vienintelis ir išimtinis teisinis pagrindas grąžinti bylą institucijai tyrimui atlikti yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo ar negalėjimo nustatyti papildomų bylos aplinkybių negali pats priimti sprendimo iš esmės.
4.3. Sprendžiant, ar yra teisinis pagrindas byloje grąžinti bylą institucijai, kad būtų atliktas didelės apimties papildomas bylos aplinkybių tyrimas, yra būtina įvertinti nagrinėjamos bylos, kurioje buvo atliekamas ir ateityje galbūt bus atliekamas papildomas bylos aplinkybių tyrimas, ribas. Pagal ANK 641 straipsnį, bylos nagrinėjimo ribas sudaro institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Vadinasi, institucijos priimtas nutarimas ir asmens skundas dėl nutarimo apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.
Šalies argumentai
4.4. Palangos savivaldybės administracijos 2024-10-08 nutarime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. M. suorganizavo ir pastatė veikiančius laikinus pramoginius įrenginius žemės sklype be suderinto įrenginių projekto ir leidimo ir tuo pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 ir 7.7 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 154 straipsnio 2 dalyje. Analogiškai J. M. neteisėti veiksmai apibūdinti ir 2024-10-02 administracinio nusižengimo protokole.
4.5. Gindamasi nuo nutarime nurodyto kaltinimo, J. M. skunde nurodė, jog Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktas numato, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama; 7.7 punktas numato, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti „<...> projektą <...> suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi“. Taigi paminėtų Taisyklių 6 ir 7.7 punktai reikalauja turėti suderintą projektą ir leidimą vieninteliu atveju – vykdant prekybą ar teikiant paslaugas viešosiose vietose. Šios Taisyklės nenumato pareigos suderinti projektą ir turėti leidimą įrenginių pastatymo suorganizavimui ir įrenginių pastatymui. Iš to išeina, kad tokie veiksmai kaip veikiančių laikinų pramoginių įrenginių suorganizavimas ir pastatymas be suderinto projekto ar leidimo Taisyklių 6 ir 7.7 punktų prasme nėra draudžiami, todėl ir atsakomybė pagal ANK 154 straipsnį negalima. Be to, J. M. suorganizavo ir pastatė veikiančius (ne sugedusius) laikinus prekybos įrenginius, kurių dalis gali veikti elektros energijos pagrindu, o kita dalis – nenaudojant elektros energijos (pvz., šokinėjimo batutas, pripučiamas batutas ir kt.).
4.6. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo ir, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, nagrinėjo bylą pagal institucijos nutarime suformuluoto kaltinimo ribas (t. y. nurodytus konkrečius administracinio nusižengimo veiksmus), atsižvelgdamas į skundo dėl institucijos nutarimo motyvus, nes konstatavo, kad, teismo vertinimu, Taisyklių 6 ir 7.7 punktai nedraudžia be savivaldybės administracijos išduoto leidimo ar projekto suorganizuoti įrenginių pastatymą ir pastatyti veikiančius laikinus pramoginius įrenginius, jeigu iš jų prekyba ar paslaugų teikimas nevykdomas. Tuo tarpu institucijos nutarime nėra nurodyta, kad J. M. ar jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimo dieną būtų vykdžiusi prekybą ar teikusi paslaugas iš žemės sklype esančių laikinų pramoginių įrenginių. Institucija nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad iš šių įrenginių buvo vykdoma prekyba ar teiktos paslaugos be leidimo ir be suderinto įrenginių projekto (nutarties 13 punktas).
4.7. Taigi bylos nagrinėjimo ribos ir paminėti teismo nutarties motyvai leidžia daryti išvadą, kad teismas patikrino institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes konstatavo, kad: 1) administracinė atsakomybė už nutarime numatytus administracinio nusižengimo veiksmus (veikiančių įrenginių pastatymą ir pastatymo suorganizavimą) yra negalima pagal Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 ir 7.7 punktus; 2) nutarime tokia veika kaip veiklos vykdymas be leidimo nėra įvardyta; 3) byloje nepateikta įrodymų, kad asmuo vykdė veiklą iš įrenginių be suderinto projekto ar leidimo. Tai turėjo leisti teismui išnagrinėti bylą iš esmės ir esant tokioms teismo išvadoms panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. M. nutraukti.
4.8. Teismas sprendimą grąžinti bylą institucijai tyrimui atlikti detalizavo nutarties 14 punkte, nurodydamas, kad nusižengimo veika nutarime aprašyta nepakankamai išsamiai. Vadinasi, teismui kilo abejonių dėl nutarime nurodytų atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų apimties, t. y., ar J. M. suorganizavo ir pastatė veikiančius pramoginius įrenginius, ar vykdė veiklą iš pramoginių įrenginių. Tačiau tokie nutarties motyvai yra neteisėti, nes jais pažeidžiamos bylos nagrinėjimo ribos (ANK 641 straipsnis). Teismas kelia esminių administracinio nusižengimo aplinkybių pakeitimo kitomis klausimą, vieno tariamo administracinio nusižengimo pakeitimą kitu (iš „suorganizavo ir pastatė“ į „vykdė veiklą“), tai, pasak teismo, turėtų padaryti institucija, grąžinus jai bylą papildomam tyrimui atlikti. Tačiau šios bylos nagrinėjimo ribas pagal ANK 641 straipsnį sudaro būtent esamo nutarimo turinys ir byla papildomam tyrimui galėtų būti grąžinama tik neperžengiant šios bylos ribų, nekeičiant esminių administracinio nusižengimo aplinkybių, įskaitant ir nusižengimo veikos aprašymą. Negalima grąžinti bylos papildomam tyrimui, siekiant iš esmės pakeisti administracinio nusižengimo veikos aprašymą ir esminius subjektyviosios pusės požymius iš vieno tariamo nusižengimo į kitą. Teismas taip pat kelia klausimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės už nutarime numatytą neteisėtą veiką pagal Taisyklių 6, 7.7 punktus ir ANK 154 straipsnį. Tačiau į šį klausimą teismas jau atsakė, nutarties 13 punkte konstatuodamas, kad atsakomybė už įrenginių pastatymą ir suorganizavimą pagal minėtus teisės aktus yra negalima. Taigi teismui nebuvo teisinio pagrindo grąžinti bylos institucijai papildomam tyrimui atlikti dėl tariamai nepakankamai išsamiai nutarime aprašytos administracinio nusižengimo veikos.
4.9. Institucija yra savarankiška ir laisva nuspręsti, dėl kokios konkrečiai administracinio nusižengimo veikos padarymo ji traukia asmenį administracinėn atsakomybėn ir šiuo atveju institucija nutarime labai aiškiai ir išsamiai neteisėtą veiką apibrėžė kaip veikiančių įrenginių suorganizavimą ir pastatymą be projekto ir leidimo. Kad pati institucija nutarimo surašymo metu pripažino, jog veika nutarime yra išsamiai aprašyta ir asmuo yra kaltinamas būtent neteisėtu įrenginių suorganizavimu ir pastatymu, patvirtina ankstesni teisminiai procesai su Palangos miesto savivaldybės administracija. Ši institucija J. M. ir kitam asmeniui ne kartą kitose administracinio nusižengimo bylose identiškai formulavo administracinio nusižengimo veiksmus ir laikė, kad Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6, 7.7 punktai ir ANK 154 straipsnis užtraukia teisinę atsakomybę už įrenginių suorganizavimą ir jų pastatymą, stovėjimą be įrenginio projekto ar leidimo. Tačiau teismai ne kartą įsiteisėjusiais sprendimais pripažino tokius Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimus neteisėtais. Pvz., Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai: 1) 2024-07-18 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-120-588/2024 panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimą, teiseną nutraukė ir konstatavo, kad nutarime administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip suorganizavimas ir pastatymas veikiančių pramoginių įrenginių, tačiau nenurodyta, kad iš šių įrenginių buvo vykdoma prekyba ar teiktos paslaugos be leidimo ir be suderinto projekto; tik statinio ar statinio įrangos pastatymui reikalingas leidimas pagal Statybos įstatymą, o nutarime administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nubaustas ne už statinio ar statinio įrangos pastatymą žemės sklype be leidimo ar išankstinio suderinimo, o už laikinų kilnojamųjų daiktų – prekybos ir paslaugų teikimo pramoginių įrenginių – pastatymą žemės sklype be išankstinio suderinimo ir leidimo; 2) 2024-09-11 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-119-999/2024 panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimą, teiseną nutraukė ir konstatavo, kad laikini prekybos įrenginiai gali stovėti žemės sklype ir be jų projekto suderinimo ar galiojančio leidimo ir ginčo atveju administracinė atsakomybė už įrenginių laikymą žemės sklype negalima. Šių bylų pavyzdžiai patvirtina, kad pati Palangos miesto savivaldybės administracija tokiose situacijose laiko, kad ji pakankamai išsamiai apibrėžia administracinio nusižengimo veiką dėl „suorganizavimo, įrenginių pastatymo, jų laikymo žemės sklype be projekto ir leidimo“, o teismai gali patys savarankiškai įvertinti bylos aplinkybes ir priimti sprendimą, negrąžinant bylos nagrinėti nutarimą priėmusiai institucijai.
4.10. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas institucijos 2024-10-08 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo visas galimybes savarankiškai įvertinti, ar nutarime nurodyti asmens neteisėti veiksmai – veikiančių laikinų pramoginių įrenginių suorganizavimas ir pastatymas – yra draudžiami pagal Taisyklių 6 ir 7.7 punktus ir ar užtraukia atsakomybę pagal ANK 154 straipsnį. Kaip minėta, pats teismas konstatavo, kad Taisyklių 6 ir 7.7 punktai nedraudžia be savivaldybės administracijos išduoto leidimo ar projekto suorganizuoti įrenginių pastatymą ir pastatyti veikiančius įrenginius; nutarime nenurodyta, jog J. M. ar jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimo dieną būtų vykdžiusi prekybą ar teikusi paslaugas iš žemės sklype esančių laikinų pramoginių įrenginių; nepateikta įrodymų, kad iš šių įrenginių buvo vykdoma prekyba ar teiktos paslaugos be leidimo ir be suderinto įrenginių projekto. Vadinasi, teismas gebėjo savarankiškai atlikti nutarime aprašytos veikos įvertinimą teisės aktų pažeidimo prasme.
4.11. Be to, nagrinėdamas bylą teismas išklausė abi ginčo puses – tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovę, tiek institucijos atstovę, kaip liudytoją apklausė nutarimą surašiusį Viešosios tvarkos skyriaus pareigūną D. V.
4.12. Bylos aplinkybių, įrodymų vertinimas nėra tik išimtinė institucijos, bet ir teismo kompetencija. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Aktyvaus teismo vaidmenį visapusiškai ir objektyviai tiriant bylos aplinkybes yra pabrėžęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime. Todėl teismas turėjo visas galimybes nelikti pasyvus ir visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal byloje surinktą medžiagą, t. y. įvertinti administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turinį, įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo turinį ir su juo pateiktus papildomus dokumentus, pasisakyti dėl J. M. 2024-10-07 rašytinių paaiškinimų. Iš nutarties 13 punkto motyvų galima daryti išvadą, kad teismas šiuos veiksmus ir atliko, nes konstatavo, kad atsakomybė už nutarime nurodytą veiką – įrenginių pastatymą ir suorganizavimą – pagal Taisyklių 6 ir 7.7 punktus negalima. Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad teismas nutarties 14 punkte savo paties nurodytų procesinių veiksmų neatliko (t. y. nepasisakė dėl 2024-09-03 skundo turinio ir su juo pateiktų papildomų dokumentų, nepasisakė dėl J. M. 2024-10-07 rašytinių paaiškinimų, neanalizavo jų turinio), tai yra pagrindas daryti išvadą, kad pats teismas turėjo visas galimybes ir net privalėjo šiuos procesinius veiksmus atlikti, o ne pavesti juos atlikti institucijai. Teismas nutartyje nenurodė net minimalių motyvų, kodėl šių veiksmų pats neatliko ar kas teismui sukliudė tokius veiksmus atlikti.
Šalies argumentai
4.13. Nors teismas nurodė, kad byloje liko neapklausti kaip liudytojai darbuotojai ir nevertinti jų parodymai, tačiau ir šiuos procesinius veiksmus teismas pats galėjo savarankiškai byloje atlikti. ANK 630 straipsnio 1 dalis numato, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi <...> liudytojai, o ANK 569 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šiuo atveju teismui nebuvo jokių kliūčių, esant tokiam poreikiui, apklausti liudytojus, galinčius suteikti reikšmingos informacijos administracinei bylai išspręsti. Tačiau teismas šių veiksmų neatliko ir nutartyje nenurodė motyvų, kodėl šių veiksmų pats neatliko ar kas teismui sukliudė tokius veiksmus atlikti, jeigu, teismo vertinimu, tokio pobūdžio įrodymai turi sąsają su bylos nagrinėjimo dalyku (skunde apibrėžta administracinio nusižengimo veika).
4.14. Teismas kaip vieną iš pagrindų grąžinti bylą institucijai tyrimui atlikti nurodė tai, kad teismo posėdžio metu institucijos atstovė prašė teismo patikslinti kaltinimą tuo atveju, jeigu teismas vertins, kad administracinio nusižengimo veika aprašyta nepakankamai išsamiai, arba grąžinti bylą institucijai. Tačiau ir šiuo pagrindu teismo nutartis yra neteisėta, nes ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas nenumato galimybės teismui grąžinti bylą institucijai dėl to, kad institucija to prašo, ypač vertinant tai, kad ir pati institucija nenurodė priežasčių ir motyvų, kodėl šis atvejis laikytinas išimtiniu, dėl kurio reikėtų atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
4.15. Be to, bylos grąžinimas institucijai papildomam tyrimui atlikti neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų ir prieštarauja proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principams. ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai, kurių pagrindu teismas panaikino institucijos nutarimą ir pripažino, jog būtina bylą grąžinti institucijai didelės apimties papildomam tyrimui atlikti, nelaikytini tokiais, kurie galėtų trukdyti teismui bylą išnagrinėti iš esmės ir tai padaryti greičiau ir operatyviau.
Šalies argumentai
4.16. Teismas taip pat konstatavo, kad administracinio nusižengimo bylos trūkumai yra esminiai ir ribojantys asmens teisę į gynybą. Tačiau J. M. tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu per atstovę paaiškino, kad jai yra visiškai aiškus nutarimo turinys ir kad teisinė atsakomybė už nutarime nurodytus administracinio nusižengimo veiksmus – įrenginių suorganizavimą ir pastatymą be projekto ir leidimo – yra negalima, nes teisės aktai tokių veiksmų nedraudžia. Taigi J. M. nelaikė, kad jos teisę į gynybą pažeidžia tariamai neaiškus nutarimo turinys, todėl teismo nutarties motyvai yra nepagrįsti ir nurodyti siekiant dirbtinai pateisinti savo sprendimą grąžinti bylą institucijai papildomam tyrimui
4.17. atlikti, nors pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes teismo įvardyto turinio papildomas tyrimas nėra išskirtinės apimties tyrimas, neatitinka ANK 642 straipsnyje numatyto išimtinio atvejo, šiuo atveju nereikalinga atlikti didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo, o ir teismas nutartyje nenurodė, kad jam būtų buvę sunku nustatyti tam tikras papildomas bylos aplinkybes, tokio sunkumo nutartyje nemotyvavo. Teismas ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą išimtinį atvejį dirbtinai laikė išimtiniu, nors nieko išimtinio šiuo atveju nenurodė. Teismas nepagrįstai byloje susiklosčiusią situaciją pripažino esminiais ir kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės trūkumais, dėl to skundžiama teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija prašo J. M. skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025-02-06 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad vien tik institucijos netinkami procesiniai veiksmai negali lemti situacijos, kai galbūt administracinį nusižengimą padaręs asmuo liks nenubaustas. Tokia situacija neabejotinai prieštarautų ANK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso paskirčiai teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo matyti, kad J. M., atstovaujama advokatės J. Juodienės, nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, kuriuo, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, teismui konstatavus, kad J. M. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024-10-08 nutarimas buvo priimtas netinkamai išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinio nusižengimo veika aprašyta nepakankamai išsamiai, o administracinė nuobauda J. M. paskirta nepašalinus esamų abejonių dėl jos kaltės.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai grąžino pagrįstai, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025-02-06 nutartis paliktina galioti, kartu išdėstant esmines priežastis, kurios neapsiriboja pirmosios instancijos teismo konstatuotais tyrimo veiksmais, o yra susijusios ir su Institucijos 2024-10-08 nutarimo esminiais turinio trūkumais, laikytinais trukdančiais nagrinėti bylą tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui.
8. Iš skundžiamos teismo 2025-02-06 nutarties matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, grąžino bylą Institucijai, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad: „<...> neapklausti liudytojais darbuotojai, nevertinti jų parodymai, nepasisakyta dėl 2024 m. rugsėjo 3 d. pateikto skundo turinio ir prie jo pateiktų papildomų dokumentų, taip pat nepasisakyta dėl 2024 m. spalio 7 d. rašytinių paaiškinimų, neanalizuotas jų turinys.“ Šiuo atveju sutiktina su apeliante, kad, pagal ANK 630 straipsnio nuostatas, tokius veiksmus gali atlikti aktyviai veikiantis teismas. Tačiau pažymėtina, kad pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatyti bylai svarbias aplinkybes nustatyta ne tik teismui, bet ir institucijai, kurios pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, institucija šios įstatyme numatytos pareigos neįvykdė ir skundžiamą nutarimą priėmė nepašalinusi abejonių dėl J. M. kaltės. Be to, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teismas nustatė, kad skundžiamame institucijos 2024-10-08 nutarime administracinio nusižengimo veika aprašyta nepakankamai išsamiai. Nors J. M. atstovė su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde pažymėdama, kad teismui nebuvo teisinio pagrindo grąžinti bylos institucijai papildomam tyrimui atlikti dėl tariamai nepakankamai išsamiai nutarime aprašytos administracinio nusižengimo veikos, nes šiuo atveju institucija nutarime aiškiai neteisėtą veiką apibrėžė kaip veikiančių įrenginių suorganizavimą ir pastatymą be projekto ir leidimo, pažeidžiant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešoje vietose taisyklių 6 ir 7.7 punktus, kurie, teismo vertinimu, nedraudžia be savivaldybės administracijos išduoto leidimo ar projekto suorganizuoti įrenginių pastatymą ir pastatyti veikiančius laikinus pramoginius įrenginius, jeigu iš jų prekyba nevykdoma, o šiuo atveju pats teismas konstatavo, kad institucijos 2024-10-08 nutarime tokia veika kaip veiklos vykdymas be leidimo nėra įvardyta ir byloje nepateikta įrodymų, kad asmuo vykdė veiklą iš įrenginių be suderinto projekto ar leidimo, todėl, apeliantės teigimu, teismas turėjo panaikinti skundžiamą institucijos 2024-10-08 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. M. nutraukti, o ne grąžinti bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti. Su šiais apeliantės teiginiais nesutiktina.
9. Pažymėtina, kad teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), surinkti faktiniai duomenys, pripažinus įrodymais, įvertinami laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o institucijos (pareigūno), ne teismo tvarka išnagrinėjusios(-io) administracinio nusižengimo bylą, ir teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 618 straipsnio 2 dalis, 636 straipsnio 4 dalis), turi būti nurodyti argumentai visais bylai teisingai išspręsti reikšmingais klausimais.
10. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, ir nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017).
11. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M., atstovaujamos advokatės J. Juodienės, skundą dėl institucijos 2024-10-08 nutarimo, sprendimas grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti buvo priimtas teisingai įvertinus bylos duomenis, o kartu atsižvelgiant ir į institucijos atstovės teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytą poziciją šiuo klausimu.
12. Iš bylos duomenų (institucijos pateiktų vaizdo įrašų ir tarnybinių pranešimų (b. l. 32–33, 34–35) matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, 2024-08-02 13.58 val. atlikdami patikrinimą, ar yra laikomasi Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių reikalavimų žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini), fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais užfiksavo veikiančius žaidimų aparatus ir kitus pramoginius įrenginius paslaugoms teikti, prie įrenginių buvo pajungti elektros laidai iš šalia esančios elektros skydinės, kuri yra tame pačiame sklype, ir nustatė, kad prie įrenginių dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai: administratorė I. S., bilietų pardavėja A. Š., aikštelės darbuotojai V. K., E. J., R. P., S. R., T. R. ir G. B. Institucijos pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad institucijos pareigūnai, tirdami galimo nusižengimo aplinkybes, bendravo su J. M. vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, tačiau byloje jų rašytinių paaiškinimų ar apklausų protokolų nėra. Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialisto V. A. 2024-08-02 tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad įrenginių išdėstymo projektas su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi yra nesuderintas ir leidimas teikti žaidimo aparatų paslaugas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nėra išduotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. M. žemės sklypuose be leidimo ir suderinto projekto teikdama įrenginių paslaugas pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr. T2-348 1 punktu patvirtintų Prekybos viešoje vietose taisyklių 6 punktą, kuriame nurodyta, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama, ir 7.7 punktą, kuriame nurodyta, kad naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo, laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą (išskyrus vykdant prekybą miesto švenčių metu bei Tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių metu, vykdant išnešiojamąją prekybą), suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Projektai derinami Direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka. Taip pat pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020-06-11 sprendimu Nr. T2-131 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 8, 8.6, 34 punktų reikalavimus (b. l. 32–33).
13. Palangos savivaldybės administracijos 2024-08-14 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-1243-2024 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. M. buvo nubausta už dviejų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 154 straipsnio 2 dalyje ir ANK 366 straipsnio 2 dalyje, padarymą galutine subendrinta administracine nuobauda – 200 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patraukta J. M., atstovaujama advokatės J. Juodienės, nesutiko su ta minėto institucijos 2024-08-14 nutarimo dalimi, pagal kurią ji laikoma pažeidusi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T2-131 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 8, 8.6, 34.6 punktų reikalavimus ir padariusi administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 366 straipsnio 2 dalyje, todėl 2024-09-03 pateikė skundą institucijai dėl šio 2024-08-14 nutarimo panaikinimo (b. l. 27–31). Palangos miesto savivaldybės administracija 2024-10-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-1471-2024 sutiko su J. M. atstovės skundo reikalavimais – panaikino skundžiamą 2024-08-14 nutarimą ir grąžino bylą pareigūnui, įgaliotam surašyti administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 26). Tą pačią dieną (2024-10-02) Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigūnas D. V. surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei J. M. administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-25-ANR_P-5023-2024 (b. l. 23) ir šioje administracinio nusižengimo byloje skundžiamą 2024-10-08 nutarimą Nr. SAVAD-25-ANR_N-1476-2024, iš kurio matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. nebėra kaltinama pažeidusi Palangos miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 8, 8.6, 34 punktų reikalavimus ir padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 2 dalyje, o jai inkriminuoti tik Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr. T2-348 1 punktu patvirtintų Prekybos viešoje vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 6 ir 7.7 punktų reikalavimų pažeidimai, už kuriuos administracinė atsakomybė numatyta ANK 154 straipsnio 2 dalyje, ir už šio administracinio nusižengimo padarymą J. M. buvo nubausta 50 Eur bauda (b. l. 22).
14. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu institucijos atstovė I. Š. ir kaip liudytojas apklaustas skundžiamą 2024-10-08 nutarimą Nr. SAVAD-25-ANR_N-1476-2024 priėmęs Palangos savivaldybės administracijos vyresnysis specialistas D. V. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukta J. M. vykdė veiklą iš laikinų pramoginių įrenginių, neturėdama tam reikalingo leidimo ir suderinimo, ir būtent už tai jai yra taikoma administracinė atsakomybė. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo institucijos 2024-10-08 nutarimo, jame nėra nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. ar jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-08-02 būtų teikusi paslaugas (vykdžiusi prekybą) iš žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytų laikinų pramoginių įrenginių. Nutarime administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. M. neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip suorganizavimas ir pastatymas veikiančių pramoginių įrenginių be suderinto įrenginių išdėstymo projekto ir neturint leidimo žaidimo aparatų paslaugoms teikti, taip pažeidžiant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr. T2-348 1 punktu patvirtintų Prekybos viešoje vietose taisyklių 6 ir 7.7 punktų reikalavimus.
15. Tačiau Prekybos viešoje vietose taisyklių 6 punkte nustatyta: „Viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“, o 7.7 punkte nurodyta: „Pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą): <...> naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo, laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą (išskyrus vykdant prekybą miesto švenčių metu bei Tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių metu, vykdant išnešiojamąją prekybą) (toliau – Projektas), suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (toliau – Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius). Projektai derinami Direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka.“ Taigi, kaip matyti iš pacituotų Prekybos viešoje vietose taisyklių, šių Taisyklių 6 ir 7.7 punktai nustato draudimą prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose be Palangos savivaldybės administracijos išduoto leidimo ir suderinto projekto, tačiau juose nėra nustatytas draudimas suorganizuoti įrenginių pastatymą ir pastatyti veikiančius laikinus pramoginius įrenginius be leidimo ir be suderinto įrenginių projekto, jeigu iš jų prekyba ar paslaugų teikimas nevykdomas. Tačiau, kaip minėta, institucijos 2024-10-08 nutarime nėra nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. M. būtų teikusi paslaugas (vykdžiusi prekybą) iš žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytų laikinų pramoginių įrenginių, nors Institucijos atstovė teisme įrodinėjo, kad J. M. vykdė veiklą iš laikinų pramoginių įrenginių, neturėdama tam reikalingo leidimo ir suderinimo, ir būtent už tai jai yra taikoma administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad ir pati J. M. atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino galimą veiklos iš laikinų pramoginių įrenginių, neturint tam reikalingo leidimo ir suderinimo, vykdymo faktą, nurodydama: „Gali būti, kad veikla buvo vykdoma. Leidimo tokiai veiklai nėra.“ (b. l. 63), o skųsdama Palangos savivaldybės administracijos 2024-08-14 nutarimą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. M. dėl, pažymėtina, to paties nusižengimo buvo nubausta pagal ANK 154 straipsnio 2 dalį ir 366 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta administracine nuobauda – 200 Eur bauda, prašė: „Panaikinti Palangos savivaldybės administracijos 2024-08-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-1243-2024 ir paskirti administracinę nuobaudą – 50 Eur remiantis tik Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 ir 7.7 punktais bei ANK 154 straipsnio 2 dalimi.“ (b. l. 30–31).
16. Aptartų duomenų visumos kontekste skundžiamą 2025-02-06 nutartį priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju Palangos savivaldybės administracijos 2024-10-08 nutarime Nr. SAVAD-25-ANR_N-1476-2024 administracinio nusižengimo veika aprašyta nepakankamai išsamiai ir šie institucijos padaryti proceso pažeidimai, kuriuos, pažymėtina, bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino ir skundžiamą 2024-10-08 nutarimą surašiusios institucijos atstovė, prašydama teismo patikslinti kaltinimą tuo atveju, jeigu teismas pripažins, kad administracinio nusižengimo veika aprašyta nepakankamai išsamiai, arba grąžinti bylą Institucijai, yra esminiai ir kliudantys bylą nagrinėti teisme, dėl to pagrįstai grąžino bylą Institucijai tyrimui atlikti. Šiuo atveju institucijos padarytos klaidos, kurias bylos nagrinėjimo teisme metu teisme pripažino ir Palangos savivaldybės administracijos atstovai, negali lemti situacijos, kai galbūt administracinį nusižengimą padaręs asmuo liks nenubaustas.
17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad byloje turi būti surenkama tiek duomenų, jog būtų galima nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, ar jas paneigti ir priimti pagrįstą sprendimą, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismas priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą, tirti iš naujo ir naujam, motyvuotam sprendimui priimti.
Dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
18. Apeliaciniu skundu J. M., atstovaujama advokatės J. Juodienės, prašo priteisti jai iš Palangos miesto savivaldybės administracijos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Toks prašymas kartu su J. M. išlaidas pagrindžiančiais dokumentais dėl jos patirtų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą 2025-03-31 pateiktas Klaipėdos apygardos teismui ir advokatės J. Juodienės.
19. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
20. Nagrinėjamu atveju J. M. atstovės advokatės J. Juodienės apeliacinis skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atstovės advokatės Jūratės Juodienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.