Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

nustatyti dukros M. R., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. J.; priteisti iš atsakovo A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai M. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur iki dukters pilnametystės kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę V. J.; priteisti iš atsakovo A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai M. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 4000,57 Eur.

LR CK 3.170 str. numato, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. LR CK 3.170 str. numato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Aš neprieštarauju, kad atsakovas bendrautu su dukra. Atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su dukra iš anksto prieš dieną šalių suderintų laiku. Pažymėtina, jog atsakovas kartais žada dukrai ją aplankyti, tačiau dažnai savo pažadų netęsia, dėl to sukelia dukrai emocinį diskomfortą.

CK III knygos normos numato, kad abu tėvai privalo prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo lygiais pagrindais, proporcingai savo gaunamoms pajamoms ir vaikų poreikiams. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, jog vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Minėto teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą.

1.3.Dukros išlaikymui per mėnesį reikia ir jos poreikiams per mėnesį ieškovė išleidžia ne mažiau kaip po 170 Eur maistui, po 45 Eur aprangai, 50 Eur. ugdymui ir lavinimui, 30 Eur poilsiui, 40 Eur sveikatos priežiūros ir higienos priemonėms, 40 Eur. laisvalaikiui, kitos išlaidas 150 Eur vaiko dalys išlaidų dalis (būstui išlaikyti), ir kt.), t. y. dukros būtinų poreikių patenkinimui per mėnesį reikia apie 500 Eur suma.

Į ieškovės prašymus prisidėti prie dukros išlaikymo, atsakovas apsiribodavo pažadais. Pažymėtina, kad nuo 2019 m spalio mėn.(kai išėjo gyventi kitur) dukros išlaikymui skyrė 340 Eur, m. - 830 Eur, 2021 m. - 350 Eur plūs 7 kartus sumokėjo už darželio lankymą 249,43 Eur, t. y. 2021 m. skyrė dukros išlaikymui 599,43 Eur. Iš viso nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2021 m. lapkričio 1 d., atsakovas skyrė dukrai 769,43 Eur. Kadangi atsakovas mokėjo pinigus dukros išlaikymui epizodiškai todėl, mano, kad teisingai būtų priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už du metus.

Vadovaujantis tuo, kad abu tėvai turi pareiga išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigas yra lygios, atsižvelgiant į nurodytą, atsakovo įsiskolinimas dukros išlaikymui apskaičiuojamas už du metus iki ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2019-10-01 iki 2021-10-30 skaičiuojant po 230 Eur. Įsiskolinimas sudaro 5770 Eur. (2 mėn.x230 Eur)+(12 mėn.x230 Eur )+(10 mėn. x230 Eur) = 5770 Eur. Atsakovas per nurodytą laikotarpį skyrė dukros išlaikymui 1769,43. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4000,57 Eur.

2.Teismo posėdžio metu ieškovė parodė, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su ja. Ji vaiku rūpinasi ir jį išlaiko. Atsakovas išėjo iš namų nuo 2019 metų spalio mėnesio, nieko nepadėdavo, pasiimti vaiko nenorėjo. Atsakovas vaikui paskambina, kad jis atvažiuos, bet neatvažiuoja, o vaikas laukia. Ji dirba (duomenys neskelbtini) administratore, kas mėnesį gauna 450 Eur, taip pat gauna už vaiką 110 Eur. Nekilnojamojo/kilnojamojo turto ji neturi, gyvena nuomojamajame bute. Dukters poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia po 500 Eur. Ji pati stengiasi vaikui skirti pusę šios sumos. Ji gyvena su draugu, su kuriuo ketina susituokti. Vaikas lanko būrelius, vaikui išrašė akinius. Prašo iš atsakovo priteisti vaikui po 230 Eur išlaikymo, nors žino, kad jis nemokės. Nuo 2019 metų spalio mėnesio atsakovas pora kartų teikė vaikui išlaikymą, bet daugiau nieko neteikia. Iš viso nuo 2019 metų spalio mėnesio iki 2021-11-01 atsakovas vaikui skyrė 1769,43 Eur išlaikymo, todėl prašo minusavus šią sumą priteisti iš atsakovo 4000,57 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas laikino išlaikymo nemoka. Ji bandė su atsakovu tartis gražiuoju, bet atsakovas jai sakė „daryk, ką nori“. Atsakovas su vaiku bendravimo vengia.

3.Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, ieškovė V. J. ir atsakovas A. R. turi mažametį vaiką M. R., gim. (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių pažeidimų šeimoje neužfiksuota, šeimai atvejo vadyba taikoma nebuvo, socialinės paslaugos taip pat nebuvo teikiamos. 2022 m. sausio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1248-494/2022 Teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo:

3.1.Ieškovė Teismo prašo nustatyti nuolatinę mažamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove - motina V. J.

3.2.Anot ieškovės, atsakovas nuo 2019 m. spalio mėnesio išėjo iš namų, todėl ieškovei teko vienai rūpintis ir išlaikyti dukrą. Nuo 2021 m. spalio mėnesio ieškovė atskirai apsigyveno nuomojamame bute. Ieškovė pažymi, kad dukrą auginą nuo pat jos gimimo, ją išlaiko, jas sieja artimas ryšys. Siekiant pateikti Teismui išvadą ir išsiaiškinti kitas reikšmingas, su civiline byla susijusias, aplinkybes 2022 m. vasario 4 d. buvo apsilankyta ieškovės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė gyvena nuomojamame bute, už kurį moka 300 Eur/mėn. + komunalinės paslaugos. Bute yra 2 gyvenamieji kambariai, apie 52 kv./m., yra visi patogumai, švaru ir tvarkinga. Mergaitė turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, spinta, rašomasis stalas, daug mergaitės daiktų, žaislų, stalo žaidimų, piešinių. Sudarytos tinkamos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai.

3.3.Apsilankymo metu buvo bendrauta su ieškove, kuri teigė, kad su atsakovu A. R. skyriumi gyvena nuo 2019 m. pabaigos. Nuo pat gyvenimo skyriumi pradžios vaikas liko gyventi su mama. Pasak ieškovės, atsakovas su vaiku susitinka tik maždaug 1 k./2 mėn., susitikimo metu nuvažiuoja į McDonald's greito maisto restoraną, tačiau tinkamas bendravimas su vaiku ir susitikimo metu nevyksta. Moteris pasakojo, kad dukra tėčiui skambina, tačiau vyras dažniausiai nekelia ragelio ir neperskambina, po ko vaikas lieka labai nuliūdęs. V. J. teigimu, tik ji yra vaiko ir tėvo susitikimų iniciatorė, kadangi pati nuolat skambina atsakovui, aiškina jam, kad jis privalo matytis su dukra, skirti jai dėmesio. Moteris vaiko tėvui siunčia vaiko nuotraukas, dalinasi jos kasdienybe, tačiau atsakovas dažniausiai nieko neatsako. Pasak ieškovės, pokalbių telefonu metu atsakovas žada dukrai, kad tikrai atvažiuos, bet savo pažadų neįvykdo, nuvilia vaiką. V. J. teigimu, A. R. neteikia jokio išlaikymo dukrai, 2019- 2020 m. porą kartų atvežė jai ir dukrai maisto, per 5-ąjį M. gimtadienį davė 80 Eur, tai buvo vienintelė pagalba iš vaiko tėvo.

3.4.2022 m. vasario 4 d. taip pat buvo išklausyta M. R. nuomonė. M. nurodė, kad gyvena su mama V., tėčiu A. (taip vaikas vadina ieškovės sugyventinį) ir šunyte Buba. Vaikas pasakojo, kad su tėčiu su pilvu (taip vaikas vadina biologinį tėvą) kartais susitinka, jis ją pasiima, važiuoja pirkti žaislų, pasivaikščioti. Mergaitė teigė, kad tėtis su pilvu dažnai pažada, kad atvažiuos pas ją, bet neatvažiuoja, tada ji liūdi. M. dalinosi, kad ji skambina tėčiui su pilvu, o jis jai neskambina, į jos skambučius jis tik kartais atsiliepia. A. M., su mama kartu jos žaidžia, žiūri filmukus, su tėčiu A. ji piešia, į svečius dažnai ateina jos draugas T., kartu jie žaidžia, ji jam skaito pasakas, eina važinėti su rogutėm. Mergaitė nurodė, kad tėtis su pilvu jai nupirko minkštą žaislą. M. teigimu, jai norėtųsi dažniau matytis su tėčiu su pilvu.

3.5.Remiantis 2022 m. vasario 7 d. tarnybiniu pranešimu, 2022 m. vasario 2 d. telefonu buvo susisiekta su atsakovu A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu atsakovas reiškė nepasitenkinimą dėl specialisto atvykimo pas jį į gyvenamą vietą kuomet jam buvo paaiškinta, kokiu pagrindu norima atvykti į atsakovo gyvenamą vietą jis teigė, kad jam reikia laiko pagalvoti ar įsileis specialistą į savo gyvenamą vietą ir iki 2022 m. vasario 2 d. 17:00 vai. praneš, tačiau taip ir nepranešė, todėl laikytina, kad atsakovas A. R., gim. (duomenys neskelbtini) atsisakė bendradarbiauti.

3.6.Skyrius įvertinęs ieškovės gyvenimo sąlygas, galimybes pasirūpinti vaiku bei atsakovo nenorą bendradarbiauti teikia išvadą kad M. R. gim. (duomenys neskelbtini) geriausius interesus atitiktą nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina V. J.

3.7.Dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo mažamečiam vaikui. Ieškovė taip pat prašo Teismo priteisti iš atsakovo vaiko M. R. išlaikymą mokant kas mėnesį po 230 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 4000,57 Eur. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

3.8.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 numatyta, kad atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi apskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, patenkintų kiekvieną iš aptariamų vaiko poreikių. Kadangi vienas iš pagrindinių principų priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra proporcingumo principas, tai reiškia, kad būtina surasti pusiausvyrą tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties. Kaip nurodo kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

3.10.Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan.

3.11.Pažymėtina, kad M. R. lanko Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) paruošiamąją grupę (apie 65 Eur/mėn.). Papildomai mergaitė lanko šokius (apie 50 Eur/mėn.), nuo 2022 m. vasario mėnesio pradės lankytis pas logopedą (planuojama išleisti apie 150 Eur/mėn.). Pasak vaiko mamos, dukra vartoja imunitetą stiprinančius vitaminus, sirupus miego gerinimui (apie 140 Eur/mėn.). Vaiko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) administratore - kepėja. Jos gaunamos pajamos siekia apie 550 Eur + 70 Eur vaiko pinigai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) informacinės sistemos duomenimis šalims neįgalumas nėra nustatytas. Sodros duomenimis ieškovė nuo 2020 m. balandžio 6 d. dirba (duomenys neskelbtini). Jos gaunamos pajamos siekia vidutiniškai apie 550 Eur. Sodros duomenimis atsakovas yra savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2018 m. gruodžio 5 d. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį, darbingą amžių, vaiko amžių bei poreikius, Skyrius sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo išlaikymą mokant kas mėnesį po 230 Eur šias lėšas uzufrukto teise paskiriant valdyti ieškovę.

4.Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė prašė ieškinį tenkinti išvadoje nurodytais pagrindais. Parodė, kad su ieškiniu sutinka, atsakovas pilnai išlaikymo neteikia.

6.Byloje nustatyta, kad ieškovė V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko M. R., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l.5); ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo įregistravę. Ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo/kilnojamojo turto neturi (b.l.8-10,132). Ieškove dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos siekia vidutiniškai apie 500 Eur, atsakovas verčiasi individualia veikla, duomenų apie pajamas nėra (b.l.11,126-129). Ieškovė su dukra gyvena (2021-11-28 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartie pagrindu) bute, (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis kas mėnesį sudaro 300 Eur (b.l. 17-19). Ieškovė su UAB „Credit Service“ 2022-01-05 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 5722 Eur sumai (b.l. 20-22). Ieškovė gauna 100.23 Eur išmoką vaikui, moka kreditą, pateikti čekiai, kvitai patvirtina, kad yra perkamos maisto prekės, prekės vaikui (b.l.23-105).

Ginčo dėl to, kad šalių nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina ieškove V. J. nekilo, todėl šalių nepilnamečio vaiko M. R. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina ieškove. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti ir sutinka dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su vaiko motina, duomenų apie ieškovės netinkamą motinos valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu nėra, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir auklėjimo sąlygos.

7.1.CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis). Kaip nustatyta byloje, ieškovės ir atsakovo santuoka nebuvo įregistruota, šalys kartu negyvena nuo 2019 metų spalio mėnesio, atsakovas paskutiniu metu su nepilnamete dukra nebendrauja, nepalaiko jokių santykių, kaip nurodė ieškovė, ji neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaiku, todėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra M. R. klausimas nespręstinas.

8.1.Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).