Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-03-12 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2014-10-31 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2015-03-26 Skuodo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmę subendrinus su 2014-10-31 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2015-04-01 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

5) 2015-07-07 Palangos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

6) 2015-08-26 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;

7) 2015-11-02 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams;

8) 2015-12-14 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) laisvės atėmimu 4 metams 5 mėnesiams;

9) 2016-01-21 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), paskirtas bausmes subendrinus su 2015-12-14 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, laisvės atėmimu 6 metams, į bausmės laiką įskaitant atliktą bausmę pagal 2015-12-14 nuosprendį; 2016-02-18 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi, subendrinus su 2015-12-14 ir 2015-04-01 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams 11 mėnesių;

10) 2016-04-07 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (13 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), subendrinus su 2016-01-21 ir 2015-04-01 nuosprendžiais, laisvės atėmimu 8 metams, vadovaujantis BVK 157 straipsniu lygtinai prieš 1 metus 2 mėnesius 17 dienų paleistas iš laisvės atėmimo vietos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš 2022 m. kovo 22 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t. b. l. 122-123, 125), foto nuotraukų (b. l. 126-129) matyti, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnams pareikalavus atiduoti šaunamąjį ginklą, L. V. nurodė vietą - (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kur netoli (duomenys neskelbtini) upės, ties skardžiu po lapais paslėpė orinį pistoletą. Atidengus lapus L. V. nurodytoje vietoje, ant žemės rastas padėtas daiktas, panašus į pistoletą 5.5 mm kalibro, ant kurio iškaltas numeris (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnyba atliko L. V. pateikto ginklo ir kratos metu rastų daiktų, panašių į šovinius, tyrimą. Specialistas pateikė išvadą (1 t., b. l. 135-141), kad tirti pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoniniu būdu pagamintas, 5,5 mm kalibro, D kategorijos, netvarkingas, šaudymui netinkamas, pneumatinis, Crosman 2240 nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 5,5 mm kalibro sviediniais. Tirti pateiktoje dėžutėje yra 4,5 mm kalibro, BB sviediniai, skirti 4,5 mm kalibro pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Tirti pateikti šeši, 5,5 mm savadarbiai sviediniai yra skirti šaudyti 5,5 mm kalibro pneumatiniais nešaunamaisiais ginklais. Atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktus sviedinius galima iššauti iš tirti pateikto pistoleto, nėra galimybės, kadangi pistoletas yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas.

2022 m. kovo 24 d. iš L. V., uždaromo į areštinę, buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Aplle iPhone SX Max“, kurio IMEI: 1. (duomenys neskelbtini), IMEI 2. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 162).

Daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 168-170) užfiksuota L. V. mobiliojo ryšio telefonas ,,iPHONE“ rastų susirašinėjimų ir video-foto galerijos apžiūra. L. V. anketa „Messenger“ programėlėje ir susirašinėjimai užfiksuoti foto nuotraukose (1 t., b. l. 172-180). 2022 m. kovo 20 d. patalpintas filmuotas 0.34 sekundžių trukmės video failas, kuriame L. V. filmuoja pats save, rankose laiko daiktą, panašų į ginklą - pistoletą. „Messenger“ programoje randamas 2022 m. kovo 21 d. vykęs susirašinėjimas su asmeniu ,, (duomenys neskelbtini)“. Iš susirašinėjimo matyti, kad L. V. siuntė „(duomenys neskelbtini)“ vaikino nuotrauką, „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad tai A.. L. V. rašė: „Parašė dėl m. kam rašau jam sakau nekalbam per tel susitinkam tai vėliau varysiu susitikti“, „Aš jam naloga (necenzūrinis žodis) apsimokės man“, „Aš ji parklupdysiu ant kelių yremsiu dura i kakla ir (necenzūrinis žodis) naloga jam ir atsiųsiu tau video“, „galės apsimokėt“ (siunčia foto nuotrauką, kurioje matosi ant raudono kilimo padėtas daiktas panašus į šaunamąjį ginklą - pistoletą, šalia kurio guli peilis, atlenkta geležte), „Trečia prie ligoninės su juo susitiksiu, o žinai kur ten nuošalesne vieta kur sakyčiau jam eiti pasikalbėt kad ten galėčiau yrent dura filmuot jį tardyt?“, „pašiurpinsiu jį ir viskas nešaudysiu neskriausiu“, „galėtu 10 but visi pabėgs iškart jie nematė kokia agresija turiu, iškart išsilakstys nufilmuočiau irgi“, „Jau antra eisiu nebe 3“. L. V. siuntė balso pranešimus 16, 22, 21 sekundžių trukmės, kuriuose kalba, kad jau ateina, klausia, kur čia jį pasivesti, praneša, kad privažiavo jo draugelis ir matė kaip jis su dura vaikšto. „(duomenys neskelbtini)“ L. V. rašė: „neprisidirbk nesamonių, prie ligoninės polic stov. Nešaudyk“. 14 val. 32 min L. V. išsiunčia „(duomenys neskelbtini)“ video failą 6 min trukmės, kuriame nufilmuotas ant žemės klūpantis žalios spalvos striuke vilkintis asmuo, šalia kurio stovi kitas asmuo (matosi tik rankos ir dalis kūno), rankoje laikantis daiktą, panašų į pistoletą. Vyriškis rankose laikantis daiktą, panašų į pistoletą, yra nukreipęs į klūpantį asmenį ir sako: ,,dabar tu esi išleidęs tuos pinigus, bet aplamai kažkur kažką galėtume?“

Telefono ,,Messenger" programėlėje yra susirašinėjimas su asmeniu, pasivadinusiu A. M., kuris L. V. rašė: „greit ir mes susitiksim (duomenys neskelbtini) tas (necenzūrinis žodis) apsirašė varėm pakalbėti dėl taves. Pz vieni ožiai“.

Iš susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę su asmeniu, pasivadinusiu M. P., matyti, kad L. V. 2022 m. kovo 21 d. 16:10 val. siuntė jai 6 min trukmės video failą, kuriame nufilmuotas ant žemės klūpantis žalios spalvos striuke vilkintis asmuo, šalia kurio stovi kitas asmuo, rankoje laikantis daiktą, panašų į pistoletą.

Teismo posėdžio metu peržiūrėtas L. V. mobiliojo ryšio telefone rastas vaizdo įrašas, kuris buvo persiųstas D. B. ir M. P., kuriame matosi ant žemės klūpantis asmuo, šalia jo stovintis kitas asmuo, rankoje laikantis pistoletą, nukreiptą į klūpantį asmenį, girdisi kalba apie pinigus.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą, kuris gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu.

Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltinamasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-976/2017).

Teismo ištirti bylos duomenys kaip kiekvienas atskirai, taip ir jų visuma, patvirtina, kad kaltinamasis L. V. padarė dvi nusikalstamas veikas – plėšimą ir turto prievartavimą. Kadangi tiesioginių įvykio liudytojų nėra, itin svarbią reikšmę įgauna nukentėjusiojo parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. K. parodymais, kadangi būtent nukentėjusiojo parodymai papildo bei atitinka kitus byloje esančius įrodymus, tai iliustruoja nukentėjusiojo parodymų patikimumą.

Iš nukentėjusiojo A. K. parodymų matyti, kad jį kaltinamasis L. V. prievarta, panaudodamas ginklą, juo grasindamas šauti, jei nukentėjusysis bėgtų, juo smūgiuoti į galvą, nusivedė jį į atokią vietą – prie senųjų žydų kapinių. Kad kaltinamasis iš anksto buvo suplanavęs reikalauti ir gauti pinigų iš A. K., patvirtina jo susirašinėjimai su D. B.. Jis nusiuntė D. B. A. K. nuotrauką, nurodė, kada ir kur eis susitikti su A., vaizdžiai paaiškino, kad jį parklupdys, įrems pistoletą į kaklą, nusiuntė ginklo nuotrauką D. B., patvirtindamas, kad turi ginklą. Kaltinamojo žodžiai „įremsiu durą į kaklą“, „nalogą jam“, „galės apsimokėt“ patvirtina jo sprendimą panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu ginklą, reikalauti iš nukentėjusio jo pinigų, įbauginti nukentėjusįjį. Kaltinamasis iš anksto pažadėjo D. B., kad atsiųs nufilmuotą vaizdą iš susitikimo su A. K.. Būtent iš kaltinamojo L. V. telefonu nufilmuoto, nusiųsto D. B. iš karto po atliktų veiksmų, o vėliau ir M. P., vaizdo įrašo matyti, kad jis realizavo savo neteisėtą sumanymą – parklupdė A. K. ant kelių, įrėmė pistoletą jam į galvą, reikalavo pinigų. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad kaltinamajam reikalaujant pinigų, grasinant pistoletu, jis atidavė kaltinamajam tuo momentu turėtus pinigus – 10 Eur. Nors kaltinamasis neigia, kad jis paėmė iš nukentėjusiojo 10 Eur, kad tokia pinigų suma jam visiškai nieko nereiškia, nepaneigia kaltinamojo veiksmų, nes jo neteisėta veika buvo nukreipta prieš nepilnametį, kad A. K. nepilnametis – jam buvo žinoma, akivaizdu, kad jis net negalėjo tikėtis iš tokio asmens gauti didesnių, jam reikšmingų sumų. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaltinamasis domėjosi jo gaunamomis lėšomis, reikalaujamos mokėti sumos – 15 Eur per savaitę – atitiko nuketėjusiojo galimybėms, kaltinamasis galėjo tikėtis gauti tokio dydžio pinigų sumas iš nepilnamečio.

Aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis L. V. grasindamas ginklu smūgiuoti į galvą, jei bėgs – nušauti, atlikdamas veiksmus, kurie nekėlė nukentėjusiajam abejonių, kad savo ketinimus jis gali įgyvendinti, t. y. buvo nusitaikęs ginklu į kaklą, parklupdžius ant kelių nukentėjusįjį ginklą įrėmė jam į galvą, užvaldė nukentėjusiojo pinigus ir reikalavo suteikti turtinę naudą ateityje. Tokiu būdu, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, be teisėto pagrindo užvaldė A. K. priklausančius pinigus ir reikalavo pinigų mokėjimo ateityje. Tokia kaltinamojo veika sudaro nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais, teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama kaltinamojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Todėl realios ir idealios sutapties nustatymo klausimai turi didelę reikšmę vykdant teisingumą ir užtikrinant tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

Kaltinamasis L. V., įgyvendindamas vieningą sumanymą – gauti pinigų iš nukentėjusiojo, tuo pačiu metu, tuo tikslu grasindamas panaudoti fizinį smurtą, padarė dvi nusikalstamas veikas – neteisėtai užvaldydamas nukentėjusiojo turėtus pinigus padarė plėšimą, reikalaudamas mokėti pinigus ateityje – turto prievartavimą, tačiau šios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto turėdamas neišnykusių teistumų už analogiškus nusikaltimus, nusikaltimus nuosavybei, kas sudaro nusikaltimų recidyvą ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Kaltinamasis L. V. kaltės nepripažino, jo padarytos nusikalstamos veikos įstatymo priskirtos apysunkių nusikaltimų kategorijai, jis teisiamas vienuoliktą kartą, nusikalto lygtinio paleidimo metu, praėjus trims mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Kaltinamasis L. V. nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas ypač jauno amžiaus, būdamas nepilnamečiu, kas rodo, kad nagrinėjami nusikaltimai, padaryti nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, nebuvo atsitiktiniai. Kaltinamojo L. V. teistumų skaičius rodo, kad jam priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė, t. y. dėsningas ir sistemingas tokio elgesio modelio pasirinkimas. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Teistumų skaičius, nusikaltimai lygtinio paleidimo metu rodo nuolatinį kaltinamojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, parodyto pasitikėjimo būti laisvėje kaltinamasis nepateisino, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik jam realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kadangi kaltinamasis kaltės nepripažino, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos vidutinio griežtumo bausmės, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalies ir 181 straipsnio 1 dalies sankcijose. Kaltinamojo L. V. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, todėl už kiekvieną iš veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kadangi kaltinamasis nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, todėl už naujus nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė BK 64 straipsnio pagrindu bendrinama su neatliktos bausmės, paskirtos Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, dalimi.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 154-155), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 10 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neteisėtai pasisavino nukentėjusiojo A. K. pinigus – 10 Eur, todėl pagrįstas ir tenkintinas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.

Nukentėjusysis A. K. – nepilnametis. Kaltinamasis savo neteisėtiems sumanymams įgyvendinti nepilnamečio atžvilgiu panaudojo ginklą – jį buvo įrėmęs nepilnamečiui į kaklą, galvą, taip jį baugindamas. Kaltinamojo turimas ginklas išvaizda buvo panašus į tikrą šaunamąjį ginklą, todėl akivaizdu, kad tokio ginklo demonstravimas, su ginklu elgiantis taip, lyg norint sužaloti nukentėjusįjį, nukentėjusiajam sukėlė baimę, nesaugumo jausmą. Neteisėtas elgesys su nukentėjusiuoju, pasireiškęs kaltinamojo prievarta, grasinimais, yra lydimas nukentėjusiojo dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip padarantys neturtinę žalą. Kaltinamasis nors ir neigia kaltę, tačiau pripažįsta, kad jo elgesys galėjo išgąsdinti nukentėjusįjį, sukelti jam neigiamų emocijų, todėl jis sutinka sumokėti nukentėjusiajam jo prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus visumą kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, laikytina, kad nukentėjusiajam už patirtą skriaudą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus 1000 Eur yra teisinga piniginė satisfakcija, priteisina iš kaltinamojo.

Dėl proceso išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

Kadangi kaltinamajam L. V. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, todėl jo gynėjo dalyvavimas teisme buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi (2 t., b. l. 129) jam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 152) nurodyta, kad už kaltinamajam L. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, teisme jį ginant advokatui G. L., valstybė patyrė 108,33 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, iš kaltinamojo priteistinos valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo gynėjo pagalbai apmokėti.

Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę nukentėjusiajam nagrinėjant bylą teisme pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Nukentėjusiojo A. K. interesus baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė J. Š. (1 t., b. l. 64, 86; 2 t., b. l. 149). Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 78) matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. K. patirta 333,73 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė nukentėjusįjį atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, atstovavo nukentėjusįjį teisme, parengė civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog valstybės turėtos išlaidos nepilnamečio nukentėjusiojo advokatės pagalbai apmokėti priteistinos iš kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Bylą išnagrinėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus mobiliojo ryšio telefonas, kuris paimtas iš kaltinamojo ir kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomas policijos komisariate, grąžintinas kaltinamajam. Telefone buvusi nusikalstamai veikai tirti reikšminga informacija paimta, šis daiktas nėra nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas kaltinamasis, įrankis ar priemonė, todėl gražintinas teisėtam savininkui – kaltinamajam (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kaltinamasis darydamas nusikalstamas veikas – plėšimą ir turto prievartavimą – panaudojo pneumatinį nešaunamąjį ginklą, todėl šis daiktas – nusikalstamų veikų padarymo įrankis, kuris kartu su šoviniais, skirtais šaudyti tokiais ginklais, konfiskuojamas ir sunaikinamas kaip menkavertis turtas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).

CD laikmenos su vaizdo įrašais saugotini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. liepos 5 d., į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. liepos 5 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš L. V. A. K. 10 Eur (dešimt eurų) turtinei ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš L. V. 442,06 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt du eurus 6 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) tris CD laikmenas su duomenimis iš L. V. telefono, nepilnamečio A. K. apklausos įrašu, U. K. pateikta informacija palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos;

2) raudonos spalvos dėžutę ,,Marksman“ ir juodos spalvos dėžutę su sviediniais, pneumatinį ginklą ,,Crosman 2240“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konfiskuoti ir sunaikinti;

3) mobiliojo ryšio telefoną ,,Aplle iPhone SX Max", saugomą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2022-04-11 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti L. V..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.