Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka sumokėti 425,66 Eur negrąžinto kredito sumą, likusioje dalyje su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad kreditą ėmė, norėdamas grąžinti kitą kreditą, tačiau ieškovė kreditą suteikė, neatsižvelgdama į kredito gavėjo galimybes jį grąžinti. Nurodė, kad nedirba, studijuoja universitete, turi skolų kitiems kreditoriams, kurios sudaro 4000 – 5000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2014-05-03 šalys nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 579,24 Eur (2000 Lt) kreditą 270 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (iki 2015-01-28) grąžinti gautą kreditą, sumokėti palūkanas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas gauto kredito negrąžino, ir liko skolingas 425,66 Eur negrąžinto kredito, nuo kurio ieškovė paskaičiavo 116,52 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2014-08-02 iki 2015-01-28, bei 99,76 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015-01-29 iki 2016-01-31.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas sutartį, su ieškove nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 425,66 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovė taip pat prašo priteisti sutartines palūkanas; ieškovės paskaičiavimu sutartinės palūkanos iki kredito grąžinimo termino (nuo 2014-08-02 iki 2015-01-28) sudaro 116,52 Eur. Sutartyje numatyta 84,54 proc. metinė vartojimo kredito palūkanų norma, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 135,10 proc., kuri neviršija sutarties sudarymo metu LR Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. (akto redakcija, galiojusi iki 2016-01-31) nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinės normos (200 proc.).

Pažymėtina, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos), kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., LR Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjami atveju ieškovės prašomos priteisti 116,52 Eur dydžio palūkanos yra pelno palūkanos, kadangi apskaičiuotos iki sutartyje numatytos kredito grąžinimo dienos (2015-01-28). LR Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi statymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į LR Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Nagrinėjamu atveju šalių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad šalys pačios renkasi, kokias sutartis ir kokiomis sąlygomis sudaryti, todėl joms tenka ir rizika dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo: atsakovas, su ieškove sudarydamas vartojimo kredito sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams. Atsakovui 579,24 Eur (2000 Lt) kreditas buvo suteiktas trumpam laikui (270 dienų), todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Be to, atsakovo argumentas, jog sudarant sutartį jis neturėjo realios galimybės susipažinti su kredito sutarties sąlygomis, inter alia ir su palūkanų dydžiu, vertintinas kritiškai, kadangi iš atsakovo pateiktos asmeninės kredito istorijos matyti, jog jis tokio pobūdžio kredito sutartis yra sudaręs eilę kartų, taigi turi vartojimo kredito sutarčių sudarymo patirties. Maža to, bylos duomenimis matyti, kad atsakovas, turėdamas finansines galimybes, įmokas, kartu su sutartyje nustatyto dydžio palūkanomis, kurį laiką mokėjo (atliko tris pirmas įmokas). Palūkanų mažinimo klausimas atsakovui kilo tuomet, kai nebepajėgė vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad prisiėmusi įsipareigojimus sutarties šalis (skolininkas) negali remtis tų įsipareigojimų nevykdymu vien tuo, kad tų įsipareigojimų vykdymas yra skolininkui nenaudingas, nes toks skolininko rėmimasis prieštarautų sąžiningam sutarčių vykdymo principui (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat sprendžia, jog atsakovo tvirtinimas, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai suteikdama kreditą, kadangi neatsižvelgė į atsakovo finansines galimybes jį grąžinti, yra nepagrįstas. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Šiuo atveju atsakovas su ieškove sutartį pasirašė laisva valia, todėl ir turi priimti neigiamus sutarties neįvykdymo padarinius. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad papildoma apsauga vartotojui nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarties privalomumo principui (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Vertinant palūkanų sumą absoliučiais skaičiais, 116,52 Eur palūkanų suma paskaičiuota už šešis mėnesius, t. y. 19,42 Eur mėnesiui. Atsakovas gauto kredito ieškovei negrąžina ir taip naudojasi ieškovės pinigais jau bemaž du metus. Paminėtina, kad panašaus pobūdžio bylose dėl vartojimo kredito ir didesnis palūkanų dydis (pvz., 120,15 proc. metinė palūkanų norma ir 199.35 proc. bendra kredito kainos metinė norma, arba 120,45 proc. metinė palūkanų norma ir 215,36 proc. bendra vartojimo kredito kainos metinė norma) nelaikytas neprotingu, nepagrįstu ar nesąžiningu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016-08-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-858-232/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1131-163/2016). Nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog šiuo atveju nenustatyta pagrindų pakeisti šalių laisva valia sutartyje suderinto palūkanų dydžio, todėl ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 116,52 Eur palūkanų.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 99,76 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2015-01-29 iki 2016-01-31, taikant 0,05 procentų delspinigių normą. Pažymėtina, kad CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sutarties bendrosiose sąlygose (8.3 p.) šalys susitarė dėl 0,05 procentų delspinigių dydžio nuo uždelstos sumos už kiekvieną kalendorinę dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (ginčui aktuali redakcija) nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito gavėjui – atsakovui taikomos netesybos nėra didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl ieškovės reikalavimas dėl 99,76 Eur delspinigių priteisimo yra tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-07-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Atsakovas prašo išdėstyti priteisto įsiskolinimo mokėjimą vienerių metų terminui. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, pateikdamas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tokį prašymą pagrindžiančiu motyvu nurodė, jog neturi finansinių galimybių sumokėti visą reikalaujamą sumą. Nors atsakovas kartu su prašymu dėl skolos išdėstymo nepateikė jokių skolininko sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei atsakovo pateikta asmenine kredito istorija nustatyta, kad atsakovas turi kitų neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Atsakovas nurodo, jog nedirba, studijuoja universitete, pajamų negauna ir yra išlaikomas šeimos narių, ir teismas neturi pagrindo šiomis aplinkybėmis netikėti. Taigi, esant tokiems duomenims apie atsakovo turtinę padėtį, teismas spendžia, kad yra pagrindas atsakovui suteikti lengvatinį terminą teismo sprendimo įvykdymui. Todėl 656,94 Eur priteisto įsiskolinimo (641,94 Eur priteista suma + 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų) ir 5 procentų metinių palūkanų ieškovei mokėjimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, išdėstytinas dvylikos mėnesių laikotarpyje, įpareigojant atsakovą kas mėnesį mokėti po 55,00 Eur, paskutinį mėnesį – 51,94 Eur ir metines palūkanas. Teismas procesinio sprendimo vykdymą išdėsto tokiam laikotarpiui, kad atsakovas, kuris yra vartotojas ir tarp šalių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose yra silpnesnioji šalis, turėtų galimybę kiekvieną mėnesį ieškovei mokėti atsakovo finansines galimybes atitinkančią sumą, laikydamas, kad sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam terminui nesuteiks nepagrįstą pranašumą skolininkui, o kreditorė nepatirs nepagrįstų nuostolių, įvertinant tai, kad atsakovas turto neturi, pajamų negauna, ir skolos išieškojimas priverstine tvarka būtų apsunkintas, kad tokios trukmės priteistos sumos išdėstymas dalimis atitinka ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. K. 425,66 Eur negrąžinto kredito, 116,52 Eur sutartinių palūkanų, 99,76 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 641,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Nordecum“ naudai.

Išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimo vykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą E. K. mokėti ieškovei UAB „Nordecum“ kas mėnesį po 55,00 Eur, paskutinį mėnesį – 51,94 Eur, ir 5 procentų metines palūkanas nuo 641,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-26) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, įmokas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.