- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-29
- Bylos Nr.
- e2A-858-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18063-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „LSV Intergroup“
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 2.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „LSV Intergroup“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LSV Intergroup“ ieškinį atsakovui R. P. dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas UAB „LSV Intergroup“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 391,36 Eur sumą skolos, kuri susidarė vartojimo kredito sutarties pagrindu, 110,58 Eur palūkanų, 3,32 Eur delspinigių, 5 proc. dyžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Nurodė, kad 2014-09-09 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu atsakovui ieškovas suteikė 800 Lt (231,70 Eur) dydžio paskolą 60 dienų terminui. Atsakovas įsipareigojo iki 2014-11-08 grąžinti kreditą bei sumokėti 158 Lt (45,76 Eur) kredito mokestį. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė ir 2014-09-09 pervedė atsakovui į sąskaitą 800 Lt (231,70 Eur). Atsakovas paskolos grąžinimo dieną paskolos negrąžino, grąžinimo termino nepratęsė.
Ieškinys teisme priimtas 2015 m. gegužės 22 d. Atsakovui apie ieškinio priėmimą teisme pranešta teismo pranešimu, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2015 m. birželio 8 d. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-10 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo R. P. 231,70 Eur skolos, 45,76 Eur kredito mokesčio, 55,22 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2015 05 22) nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį kitoje dalyje atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, paskolos sutarties nustatyta tvarka su ieškovu neatsiskaitė, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo 231,70 Eur skolos bei 45,76 Eur kredito mokesčio. Nurodė jog, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų pagrindo nepagrįstai praturtėti bei piktnaudžiauti teise. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai yra įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, 1) teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, 2) sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Pažymėjo, kad šiuo atveju, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų patyręs būtent tokio dydžio nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, sutartimi šalių sulygta (Sutarties 4.1.,7.1. punktais) 120,15 procentų dydžio metinė palūkanų norma yra laikytina aiškiai per didele. Teismas atsižvelgęs į tai, jog atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su ieškovu sudarė prisijungdamas prie ieškovo parengtų standartinių sutarčių sąlygų, metinę palūkanų normą sumažino iki 60 procentų ir priteisė 55,22 Eur palūkanas (110,58 Eur / 120,15 x 60), kitoje dalyje reikalavimą dėl palūkanų priteisimo laikė nepagrįstu, todėl atmetė.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (ieškovas) UAB „LSV Intergroup“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendim ir ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog teismas sumažinęs palūkanų dydį iki 55,22 Eur nepateikė jokių skaičiavimų, kodėl sumažino palūkanų dydį bei nesivadovavo Vartojimo kredito įstatymu.
Apeliantas vertindamas atsakovo finansinę padėti rėmėsi Lietuvos banko valdybos nutarimo Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatais. Šiame Lietuvos banko valdybos nutarimo 9 dalyje nurodyta, jog vartojimo kredito davėjas laikosi atsakingojo skolinimo principo, jeigu sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis sudaro ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Pažymėjo, kad sudarant vartojimo kredito sutartį tarp kreditoriaus ir atsakovo, buvo remiamasi Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsniu, kuris nurodo pareigą paskolos davėjui įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą bei Lietuvos banko valdybos nutarimo Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatais. Apeliantas išduodamas vartojimo kreditą atsakovui įvertino atsakovo mokumo galimybes, prašomai vartojimo kredito sumai. Remiantis Sodros duomenimis, vartojimo kredito įstatymu ir atsakovo mokumo deklaracijoje nurodytais duomenimis ieškovas suteikė atsakovui R. P. vartojimo kreditą atsižvelgdamas į atsakovo finansines galimybes kreditą grąžinti. Išduodamas greituosius kreditus atsakovas su kiekvienu paskolos gavėju susisiekia individualiai, t.y. paskambina registruotu telefono numeriu kontroliniam duomenų patikrinimo ir asmens tapatybės patvirtinimui, taip pat sutarties sąlygų pakartotinio išaiškinimo tikslais bei įsitikinimui, jog nurodyti duomenys, tame tarpe ir gaunamos paskolos gavėjo pajamos, yra teisingi. Kredito gavėjas laisva valia sudarė vartojimo kredito sutartį ir pateikė informaciją apie pajamas.
Nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma.
Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl delspinigių priteisimo. Kreditorius reikalauja atlyginti netesybas (delspinigius) už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje.
Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuose įstatymuose. Pagal Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra ne didesnė kaip 200 procentų. Vartojimo kredito sutartyje numatyta 120,15 proc. metinė palūkanų norma. Nagrinėjamu atveju metinė kredito grąžinimo norma yra mažesnė kaip 200 procentų per metus.
Teismas nepagrįstai mažino Vartojimo kredito sutartyje įtvirtintas pelno palūkanas. Atsakovas pinigais vis dar naudojasi, todėl turi mokėti pelno palūkanas, dėl kurių buvo susitarta Vartojimo kredito sutartyje (Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 12.2 punktas). Ieškovo, kaip pelno siekiančios finansinės įstaigos, veikla yra kreditų suteikimas, todėl ieškovas už suteiktas paslaugas turi gauti tinkamą atlyginimą. Atsakovas pasirašydamas Vartojimo kredito sutartį ir paimdamas kreditą dviem mėnesiams, suprato ir sutiko su 120,15 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. Vartojimo kredito sutarties nuostatos dėl palūkanų dydžio ir mokėjimo termino buvo informatyvios, aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vartotojui, net ir neturinčiam patirties šioje srityje. Teismas, ex officio mažindamas sutartines pelno palūkanas, pažeidžia sutarties laisvės principą.
Pelno (arba mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos vadovaujantis CK 6.223 straipsnio, 6.228 straipsnio nuostatomis, tačiau tam reikalingas kitos sutarties pusės ieškinys (priešieškinis). Atsakovas nereiškė priešieškinio dėl Vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo ar pripažinimo negaliojančiomis, todėl teismui savo iniciatyva kištis į sutartinius šalių santykius modifikuojant sutartį ir keičiant vieną iš jos sąlygų, nebuvo pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, jog laiku negrąžinus paskolintų pinigų, jis patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Visa tai skatina nesąžiningumą sutartiniuose santykiuose ir stabdo kreditoriaus kapitalo apyvartą.
Atsiliepimas
Atsakovui nuo 2014 -11-05 iki 2015-02-02 atsakovo nurodytais kontaktiniais duomenimis, elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis buvo siunčiami pranešimai apie prievolės įvykdymą, bei skaičiuojamos palūkanos už tolimesnį naudojimąsi suteiktu kreditu. Ieškovas ėmėsi visų priemonių susisiekti su atsakovu ir geranoriškai susitarti dėl skolos sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2014-09-09 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.48029, kurios pagrindu atsakovui 60-ties kalendorinių dienų laikotarpiui, t.y. iki 2014-11-08, suteiktas 800 Lt (231,70 Eur) vartojimo kreditas. Nurodytoje sutartyje numatyta 158.00 Lt (45.76 Eur) bendra vartojimo kredito kaina, 120.15 proc. vartojimo kredito metinė palūkanų norma bei 199.35 proc. bendra kredito kainos metinės norma. Atsakovas iki Sutartyje šalių nustatyto termino kredito negrąžino ir jo grąžinimo termino nepratęsė. Ieškovo duomenimis, atsakovas kredito grąžinimą pradelsė 194 dienas. Ieškovas UAB „LSV Intergroup“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 391,36 Eur sumą skolos, kuri susidarė vartojimo kredito sutarties pagrindu, 110,58 Eur palūkanų, 3,32 Eur delspinigių, 5 proc. dyžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-10 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo R. P. 231,70 Eur skolos, 45,76 Eur kredito mokesčio, 55,22 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-22) nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį kitoje dalyje atmetė. Pirmos instancijos teismas sumažino Sutartimi nustatytą 120,15 proc. palūkanų dydį kaip nepagrįstai didelį iki 60 procentų, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 55,22 Eur palūkanų.
Ginčas byloje iš esmės kilo dėl Vartojimo kredito sutartyje numatyto palūkanų dydžio sumažinimo.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovas nors ir prašo panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau iš esmės skundžia teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas atmetė jo reikalavimą priteisti dalį palūkanų, t.y. sumažino ieškovo prašomas priteisti sutartines palūkanas iki 55,22 Eur palūkanų bei nepriteisė 3,32 Eur delspinigių, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).
Vartojimo kredito sutartimi šalys buvo susitarę dėl 120.15 procentų dydžio metinių palūkanų normos, 199.35 proc. bendros kredito kainos metinės normos.
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-29-248/2016).
Remiantis Vartojimo kredito sutartimi šiuo atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų t.y. mokamų už naudojimąsi kreditu. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. numato, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl 120.15 proc. metinės palūkanų normos. Minėtos sutarties 4.4. p. numato, kad palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties 7 skyriuje aptartos atsakomybės sąlygos ir jos taikymo tvarka. Sutarties 7.2 punktas nurodo, jog kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo terminą, yra skaičiuojamos pelno palūkanos, kaip atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, kurių dydis lygus 4.1 punkte nurodytosioms palūkanoms ir yra skaičiuojamos nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles.
Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusioje Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-29-248/2016).
Nagrinėjamu atveju atsakovas sudarydamas vartojimo kredito sutartį prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams. Paskola buvo suteikta fiziniam asmeniui labai trumpam dviejų mėnesių terminui, atsakovas nagrinėjant bylą procese nedalyvavo, neteikė atsiliepimų, nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo Vartojimo kredito sutarties sąlygų. Taigi spręstina, jog atsakovas neįrodė, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą, ir nepaneigė įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos atitikties įtvirtintiems reikalavimams prezumpcijos. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl nėra teisinio pagrindo jas mažinti.
Prašomos priteisti palūkanos atlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkciją, todėl nėra pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į nurodyta, ieškovui priteistinas visas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1, 5 d.).
Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma ieškovui priteistina iš atsakovo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą už akių pakeisti – padidinti ieškovui iš atsakovo priteistą palūkanų sumą iki 110,58 Eur (381,81 Lt) bei papildomai priteisti 3,32 Eur (11,46 Lt) delspinigių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą už akių išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB ,,LSV Intergroup”, j.a.k. 302414832, iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 231,70 Eur (800 Lt) negrąžintos paskolos, 45,76 Eur ( 158 Lt) kredito mokesčio, 3,32 Eur (11,46 Lt) delspinigių, 110,58 Eur (381,81 Lt) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-22) nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. P. ieškovui UAB ,,LSV Intergroup”, j.a.k. 302414832, už apeliacinį skundą sumokėtą 15,00 Eur žyminio mokesčio.