Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, vedusio, dirbančio pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusio savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teisto (toliau – M. K.), prašymą dėl jam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistųjų A. K., T. K. ir M. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. ir T. K. buvo pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, A. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį. Šiuo nuosprendžiu M. K. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurios terminas pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 11 d., palikta galioti ir pratęsta iki įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė.

2018 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo M. K. prašymas pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą švelnesne, kadangi šiuo metu jo atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė yra per griežta, taikoma jau metus laiko, jos taikymas žaloja nuteistojo koją, dėl ko, jis yra priverstas naudoti vaistus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. prašymas atmetamas.

Išnagrinėjus nuteistojo prašymą, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, išklausius prokuroro, daroma išvada, kad M. K. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnio ar 121 straipsnio nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidžia. Švelninti nuteistajam taikomą kardomąją priemonę, įvertinus jo prašyme pateiktus argumentus, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Kaip nustatyta BPK 119 straipsnyje, kardomosios priemonės gali būti skiriamos (jų taikymo terminas gali būti pratęsiamas), siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, bei parinkdamas jos rūšį, teismas turi atsižvelgti į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo amžių, sveikatos būklę, jo šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu M. K. buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą, už ką jam buvo paskirta ilgalaikė 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis vis dar neįsiteisėjęs – šiuo metu byla pagal nuteistųjų apeliacinius skundus yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme, tačiau juo nustatytų aplinkybių ignoravimas, sprendžiant nuteistajam taikomos kardomosios priemonės pagrįstumo klausimą šioje proceso stadijoje, netoleruotinas.

Vertinant M. K. prašyme išdėstytų aplinkybių reikšmę, svarbu paminėti, kad praeityje jis buvo teistas ne vieną kartą, paskutinis jo teistumas siejamas su Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, kai M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, M. K. galimai įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas visumoje nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, veikiau – jam būdingo neigiamo elgesio modelio pavyzdys. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu Marijampolės apylinkės teisme M. K. atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu (LITEKO duomenys). Be to, praeityje M. K. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, jokio legalaus pragyvenimo iki Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis neturėjo. Nors 2018 m. birželio 19 d. jo vardu buvo išduotas verslo liudijimas statybos baigimo apdailos ir valymo darbams atlikti, tačiau jokių duomenų apie faktiškai vykdomą individualią M. K. veiklą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, o sprendžiant tiek iš praeityje jo vykdytų nusikalstamų veikų, tiek ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendyje nustatytų aplinkybių, neabejotina, jog jo daromos nusikalstamos veikos yra iš esmės nukreiptos į finansinės naudos sau siekimą nusikalstamu būdu, kas vėlgi M. K. charakterizuoja labiau neigiamai. Esant šių aplinkybių visumai, M. K. nededant jokių pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai net ir po praeityje jam paskirtų ir įvykdytų realių laisvės atėmimo bausmių, manyti, jog kardomosioms priemonėms keliamus tikslus galima užtikrinti tokiam asmeniui taikant švelnesnio pobūdžio kardomąsias priemones, nėra jokio teisinio pagrindo.

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir M. K. prašymo motyvai, kurių duomenimis, kardomoji priemonė jam taikoma jau metus laiko, jos taikymas neigiamai veikia jo sveikatą – žaloja koją, dėl ko, nuteistasis yra priverstas vartoti vaistus. Aukščiau aptartų duomenų visumoje akivaizdu ir neginčytina, kad M. K. atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nuteistojo atžvilgiu taikoma intensyvi priežiūra yra adekvati kardomoji priemonė nuteistojo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 131¹ straipsniu, 253 straipsniu, 439 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. K. prašymą atmesti.

Nutartis neskundžiama.