Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. K. teistas 2018 m. rugpjūčio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį 4 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Į M. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. M. K. skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurios terminas pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 11 d., palikta galioti ir pratęsta, iki įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė.

2. 2019 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkintas, nuteistųjų M. K., T. K. ir advokato L. P. apeliaciniai skundai atmesti. Panaikinta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, šioje dalyje priimant naują nuosprendį: A. K. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). A. K. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintos. Iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu M. K. ir T. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, aprašymo pašalinta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė pasitelkdami bendrininką – padėjėją A. K.. Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

3. 2020 m. vasario 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiai: perkvalifikuojant M. K. nusikalstamas veikas iš vienos tęstinės nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, į dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje. M. K. skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (M. Z. turto vagystė). M. K. skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (A. B. turto vagystė). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. K. skirti galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4. 2019 m. gegužės 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

5. 2021 m. kovo 26 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) buvo gautas nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. B. prašymas dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių neaiškumą ir abejonių pašalinimo. Teikime buvo prašoma: 1) į M. K. paskirtos galutinės subendrintos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros laiką; 2) į M. K. paskirtos galutinės subendrintos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. K. buvo išteisintas, M. K. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą 4 mėnesių laiką.

6. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamąją nutartimi netenkino šio nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. B. prašymo motyvuodamas tuo, kad nėra numatyta galimybė kardomosios priemonės (intensyvios priežiūros) laiką įskaityti į paskirtos bausmės laiką, kadangi kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra nėra kardomasis kalinimas ir jokiu būdu negali būti prilyginamas kardomojo kalinimo režimui. Tuo tarpu pasisakydamas dėl prašymo į galutinę subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti suėmime išbūtą 4 mėnesių laiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašymas yra pareikštas ne toje baudžiamojoje byloje bei pažymėjo, kad šis prašymas turėtų būti reiškiamas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. K. ir buvo suimtas. Tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad minėtoje byloje M. K. buvo išteisintas, todėl toks prašymas net ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) būtų visiškai nepagrįstas.

7. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo M. K. gynėjas advokatas M. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį ir dėl prašymo priimti naują sprendimą: 1) į M. K. paskirtos galutinės subendrintos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros laiką; 2) į M. K. paskirtos galutinės subendrintos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. K. buvo išteisintas, M. K. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą 4 mėnesių laiką.

7.1. Skunde teigiama, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) 2019 m. kovo 26 d. sprendime byloje V. ir kiti prieš Lietuvą yra konstatavęs, jog ypatingai ribojanti intensyvi priežiūra turi būti laikoma ir prilyginama laisvės atėmimui. O būtent, minėtoje byloje EŽTT laikotarpį nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., kuriuo ypatingai intensyviai ir griežtomis sąlygomis, visiškai neleidžiant asmeniui išvykti iš savo gyvenamosios vietos, buvo taikoma intensyvi priežiūra bei kitos kardomosios priemonės, prilygino asmens suėmimo laikotarpiui ir konstatavo, jog nuteistasis buvo laikomas suimtu nepertraukiamai. Taigi, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, remiantis EŽTT formuojama praktika, itin griežtas ir intensyvus asmeniui paskirtos kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros režimas gali būti ir yra prilyginamas asmens suėmimui. Tuo tarpu M. K. kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra buvo taikoma nepertraukiamai ilgą laiką, t. y. ilgą laiką buvo varžoma ir ribojama jo laisvė. Pažymint, jog nuteistasis nurodytos kardomosios priemonės sąlygų ir įpareigojimų laikėsi viso baudžiamojo proceso bei kardomosios priemonės taikymo metu ir niekada nebuvo jų pažeidęs, todėl darytina išvada, jog kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros sąlygų griežtumas objektyviai sudaro teisinį ir faktinį pagrindą, kuomet nuteistajam buvo taikoma intensyvi priežiūra, prilyginti nuteistojo suėmimo laikui, kuris privalomai turi būti įskaitytas į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.

7.2. Skunde taip pat pažymima, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 104 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, <...> teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Išvykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 2 dalis skelbia, kad šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Taigi, minėtas BVK straipsnis reglamentuoja atvejus, kuomet nuteistiesiems, juos kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis (naudojant apykojas) leidžiama išvykti i namus, esančius Lietuvos Respublikoje, tačiau nuteistieji vis dar tebelaikomi atliekančiais laisvės atėmimo bausmę. Tokiu atveju nuteistajam taikoma kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykoja) yra įskaitoma į bausmės atlikimo laiką. Sistemiškai aiškinant ir taikant nurodytą BVK nuostatą kartu su BK 66 straipsniu, pagrįstai teigtina, kad laikas, kuomet asmeniui buvo taikyta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra (elektroninis stebėjimas, naudojant apykoja) taip pat turėtų būti įskaitytas į galutinį bausmės laiką. Todėl, skirtingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, akivaizdu, kad M. K. ilgą laika nuo pat 2017 m. gruodžio 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti dienos nepertraukiamai, griežtomis sąlygomis taikytos kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros laikas šiuo atveju turi būti prilygintas suėmimui ir įskaitytas į nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką.

7.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog formuojamoje teisų praktikoje, teismai, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principu bei BK 66 straipsniu, įskaito į asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką kardomajame kalinime išbūtą laiką, nepriklausomai nuo to, kad asmeniui kardomasis kalinimas buvo taikytas kitoje baudžiamojoje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

7.4. Skunde taip pat teigiama, kad skundžiamoje nutartyje atsisakant į M. K. paskirtos galutinės subendrintos 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. K. buvo išteisintas, M. K. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą 4 mėnesių laiką, yra aiškiai pažeidžiama bei nesilaikoma teisingumo, ekonomiškumo bei interesų pusiausvyros principų. Tuo tarpu suėmimo įskaitymas užtikrintų tiek nuteistojo, tiek valstybės interesų pusiausvyrą bei ekonomiškumo, racionalumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, kadangi, nuteistasis neteiktų prašymo atlyginti žalą iš valstybės dėl neteisėto jo asmens laisvės suvaržymo (BPK 44, 46 straipsniai), o tuo tarpu valstybei nekiltų pareiga atlyginti nuteistajam dėl jo nepagrįsto laisvės suvaržymo patirtą žalą.

8. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. F. prašo nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. B. skundą atmesti.

9. Nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. B. skundas atmetamas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikus duomenis apie nuteistajam M. K. taikytas procesines prievartos priemones bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) nuostatomis, sprendžia, kad nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. B. prašymas įskaityti į bausmės laiką iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios jam taikytą intensyvią priežiūrą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei suėmimą, taikytą kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

Dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros laiko įskaitymo

11. Kaip teigiama skunde, remiantis BVK 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei vadovaujantis BK 66 straipsniu, taip pat atsižvelgiant į EŽTT 2019 m. kovo 26 d. sprendimą nuteistajam M. K. taikytas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros laikas turi būti prilyginamas suėmimui ir įskaitytas į nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką, tačiau su tuo nesutinka aukštesnysis teismas.

12. BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles (2 dalis).

13. BPK papildomai nustato, kad į suėmimo ir bausmės laiką taip pat įskaitomas laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnio 9 dalis) ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis).

14. Taigi, iš tokios sisteminės BK ir BPK nuostatų analizės spręstina, kad išskyrus kardomąjį kalinimą, laikiną sulaikymą ir atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą (t. y. tik priemones, susijusias su laikinu asmens laisvės atėmimu), jokių kitų kardomųjų ar procesinių prievartos priemonių taikymo laikotarpių įskaitymas į teismo skiriamą bausmę įstatymu nenustatytas.

15. Tokią praktiką plėtoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, kurio išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo laiko įskaitymo į bausmės laiką galimybės, yra pasisakiusi, kad „Įstatyme imperatyviai numatyta, kokiais atvejais ir kokios procesinės prievartos priemonės įskaitomos į bausmės laiką. BK 66 straipsnis įpareigoja teismą, skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), jį įskaityti į paskirtą bausmę, ir nustato, kokiu santykiu tai turi būti padaryta. Kitų kardomųjų priemonių įskaitymas į bausmės laiką nenumatytas. Iš kitų procesinės prievartos priemonių į suėmimo ir bausmės laiką įskaitomas tik laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnio 9 dalis) ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad į bausmės laiką gali būti įskaitytos tik tokios kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės, kurių įskaitymas tiesiogiai numatytas įstatyme“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

16. Paminėtina, kad taikant analogiją dėl įskaitymo intensyvios priežiūros, kaip suėmimo atveju, susidarytų neadekvati, teisės aktų reikalavimų neatitinkanti situacija baudžiamajame procese, kai būtų svarstytinas bet kurios kardomosios ar kitos procesinės prievartos priemonės taikymo baudžiamojo proceso metu laiko įskaitymas į panašaus pobūdžio bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtos teismo sprendimu, laikotarpį, pavyzdžiui, namų arešto (BPK 132 straipsnis), kurį taikant asmuo taip pat patiria apribojimus, susijusius su laisvu judėjimu.

17. Pažymint, kad BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo sprendimą dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl kardomosios priemonės panaikinimo tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai ir kt. Tuo tarpu skunde nurodomas BVK 104 straipsnis reglamentuoja bausmių vykdymo institucijų sprendimų priėmimą ir nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, pažymint, kad intensyvios priežiūros prilyginimo suėmimui ir jos įskaitymo nenumato nei vienas BK ir BPK straipsnis. Kaip ir skunde minimas EŽTT 2019 m. kovo 26 d. sprendimas yra susijęs su kardomųjų priemonių taikymo trukmės klausimais, o ne intensyvios priežiūros įskaitymu į galutinę laisvės atėmimo bausmę, todėl šis gynėjo advokato skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl suėmimo, taikyto kitoje baudžiamojoje byloje, įskaitymo

18. Skunde teigiama, kad vadovaujantis teisingumo principu bei BK 66 straipsniu, kardomajame kalinime išbūtas nuteistojo M. K. laikas, nepriklausomai nuo to, kad jis buvo taikytas priimant išteisinamąjį nuosprendį kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti įskaitytas į 2018 m. rugpjūčio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo priimtą nuosprendį, kuris 2020 m. vasario 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo pakeistas, skiriant M. K. galutinę subendriną 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, su kuo visiškai nesutinka aukštesnysis teismas.

19. Kaip jau minėta aukščiau, BK 66 straipsnio 1 dalis, nustato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Atsižvelgiant į tai, jei nuteistajam baudžiamojoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tai teismas nuosprendžiu skirdamas bausmę už nusikaltimus kurių padarymu asmuo teisiamas vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmės laiką įskaito kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką. Ši nuostata taikoma nepriklausomai, ar teismo sprendimas buvo priimtas pirmos, ar apeliacinės, ar kasacinės instancijos teisme, ar nagrinėjant bylą paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

20. Pagal teismų praktiką ši teisės norma taikoma tuo atveju, jei asmuo buvo laikinai sulaikytas ar jam taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) tiriant ir nagrinėjant tą bylą, kurioje priimamas nuosprendis. Tuo tarpu kardomasis kalinimas (suėmimas), kuris buvo taikytas kitoje baudžiamojoje byloje, negali būti įskaitomas, nes šis klausimas gali būti sprendžiamas tik toje baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo taikytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-102/2011). Šia nuostatą nagrinėjamu atveju konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, jog šis nuteistojo gyvėjo advokato prašymas turėtų būti reiškiamas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. K. ir buvo suimtas, o ne baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paskirta laisvės atėmimo bausmė.

21. Nors skunde nurodomas Vilniaus apylinkės teismo nuosprendis, kuriame anot gynėjo advokato kardomasis kalinimas, taikytas kitoje baudžiamojoje byloje buvo įskaitytas asmeniui į laisvės atėmimo bausmę, tačiau pažymėtina, kad nurodomu atveju paskirtos bausmės laikas kitoje baudžiamojoje byloje viršijo kardomajame kalinime išbūną laiką. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, nuteistojo gynėjas advokatas prašo M. K. suėmime išbūtus 4 mėnesius įskaityti į bausmės laiką, paskirtą už nusikalstamas veikas, kurių nuteistasis M. K. būdamas suimtas dar net nebuvo įvykdęs. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog M. K. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suimtas 4 mėnesius, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. balandžio 2 d., kai tuo tarpu nusikalstamas veikas, už kurias jis ir atlieka 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdė jau paleistas iš suėmimo, t .y. 2017 m. birželio 10-11 dienomis, todėl šis nuteistojo gynėjo advokato prašymas pirmosios instancijos teismo atmestas visiškai pagrįstai ir teisėtai.

22. Kartu pažymint, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato, jog užtikrinant nuteistojo bei valstybės interesų pusiausvyrą, taip pat ekonomiškumo, racionalumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, kitoje baudžiamojoje byloje išbūtas suėmimas, galėtų būtų įskaitytas nuteistajam, kaip kompensacija už nepagrįstai patirtą laisvės suvaržymo žalą. Kaip ir nurodoma pačiame skunde, BPK 44 straipsnio 4 dalis numato, jog kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka ir šios teisės negali niekas varžyti.

23. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo nuteistojo gynėjo advokato M. B. skundą tenkinti, jame nurodytais argumentais.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. B. skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.