Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-5261-1239/2025

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-27
Bylos Nr.: e2-5261-1239/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02938-2025-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Švežikienė

Kategorijos

2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4Žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-5261-1239/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02938-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 27 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Lina Švežikienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2024-12-31 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) dėl nesandarių išorinių konstrukcijų buvo aplietas viršutiniame aukšte esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš 500 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. UAB „Mano Būstas Baltija“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratoriumi, kuris, be kita ko, atsakingas už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio bendrojo naudojimo objekto – išorinių konstrukcijų priežiūrą/prevenciją, įvyko draudžiamasis įvykis. Draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką subrogacijos tvarka.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė kaip profesionalus draudikas yra atsakinga už neištirtas įvykio aplinkybes, nes tėra užfiksuotos aplinkybės apie žalos dydį, tačiau nėra užfiksuota konkreti žalos kilimo priežastis. Užfiksuoti draudėjos paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių ir ieškovė suabsoliutino tokią informaciją bei pati savarankiškai įvykio aplinkybių netyrė. Iš Turto pažiūros akto negalima vienareikšmiškai spręsti, jog ieškovė buvo rūpestingas draudikas, draudiminį įvykį tyrė bei galiausiai konstatavo, jog draudiminis įvykis įvyko bei jis yra priežastiniame ryšyje su tariamai žalą nulėmusiu objektu, nesandariomis išorinėmis konstrukcijomis. Nėra įrodymų, kad ieškovė apžiūrėjo žalos kilimo objektą, užfiksavo jo trūkumus, nėra ieškovės darbuotojų ar kitų specialistų rengtų dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kokiais įrodymais daroma išvada dėl buto apliejimo aplinkybių, nėra jokių įrodymų apie apgadinimo kilmę bei mechanizmą. Ieškovė nepateikė turto sunaikinimo/sugadinimo akto ar panašių įrodymų, kuriuose būtų atsakingų darbuotojų nustatytos sugadinimų priežastys, nėra ir įrodymų, jog tiriant įvykio aplinkybes, jas nustatinėjant būtų dalyvavęs atsakovės atstovas. Pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad įvykis įvyko dėl menamų žalos kilimui aktualaus objekto, nesandarių išorinių konstrukcijų. Ieškovė, turėdama pareigą visapusiškai tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes, netgi nenustačiusi žalos kilimo priežasties, apliejimo šaltinio, jo tikrųjų priežasčių, ir atitinkamai išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką, privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog butas buvo užlietas dėl netinkamos stogo būklės, nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie stogo avarinę ar netinkamą būklę. Atsakovės rašytinai įrodymai pagrindžia aplinkybes, jog iki įvykio namo stogas buvo tvarkytas net keturis kartus. Nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė kaip gyvenamojo namo administratorius būtų netinkamai administravusi gyvenamojo namo, bendrojo naudojimo objektus ir neužtikrinusi jų priežiūros ar atlikusi kitus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos kilimą draudėjos turtui. Atsakovė nuolat ir periodiškai tikrino gyvenamojo namo techninę būklę. 2024-12-17 gavus namo (duomenys neskelbtini), pranešimą iš buto (duomenys neskelbtini) apie tai, kad yra nesandarus stogas, atsakovės darbuotojai nedelsiant išvalė lietvamzdžius ir pakeitė 65 vienetus pavienių čerpių. 2023-07-12 buvo patvirtintas bendrojo objektų atnaujinimo ir ilgalaikių darbų 2023-2027 m. planas. 2023-12-08 gyventojai nusprendė dalyvauti renovacijoje. Nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atlikti remonto darbai buvo nekokybiški ir netinkami. Atsakovė kvestionuoja žalos dydį, nurodydama, kad, apskaičiuojant žalą, nebuvo įvertintas tinkamai nusidėvėjimas, ieškovė jokiais įrodymais nepagrindžia nei nusidėvėjimo, nei paskutinio remonto atlikimo datos. Būtina atsižvelgti į daugiabučio namo statybos metus, kaip į objektyvų nusidėvėjimo apskaičiavimo pagrindą, preziumuojant, jog buto įrengimo darbai buvo atlikti 1960 m. Neįrodžius kitaip, faktinis nusidėvėjimas yra [33,8] proc. ([2025] – [1960] * 0,8 proc. = [33,8] proc.). Neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovės teigimu, kad atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei sukeltos žalos atsiradimo nebuvo įrodyti. Apdrausto buto, daugiabučio namo nuotraukos pagrindžia, kad butas yra paskutiniame, t. y. 4 aukšte, virš jo nėra kitų butų, iš kurių galėjo pratekėti vanduo, taigi vienintelis vandens išsiliejimo šaltinis yra bendrojo naudojimo objektas –stogas. Buto savininkas kreipėsi į atsakovę pranešdamas apie įvykusį apliejimą, o atsakovė, reaguodama į pranešimą, likvidavo avariją, pakeitė pavienes stogo čerpes, kas įrodo, kad apliejimas įvyko per bendrojo naudojimo objektą – stogą. Bendro naudojimo objektų administratoriui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti. Iš Statinio apžiūros aktų galima konstatuoti, kad atsakovė vykdo savo įstatyminę pareigą apžiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Vis dėlto, vertinant aktuose užfiksuotą stogo būklę pastebėtina, kad nuo 2023-06-28 iki 2024-05-17 nepaisant atsakovės nustatytų defektų stogo būklė išlieka tokia pat, t. y. prasta: „stogo danga turi lokalių nesandarumų, dalis čerpių ištrupėjusios, išsikreipusios. Kaminų mūras aptrupėjęs, lietaus sistema nesandari ir prikritusi kaminų ir čerpių šukėmis. Sukorodavusios metalinės stogo dalys, medinės konstrukcijos paveiktos puvėsio. Stogo būklė patenkinama. Rekomendacija: Atlikti stogo remonto darbus, užsandarinant nesandarias vietas stogo dangoje. Tikslinga paruošti techninė darbo projektą stogo dangos keitimo darbams“. Apžiūros aktai patys savaime yra betiksliai, jeigu nėra imamasi savalaikių aktyvių veiksmų apžiūros akte nustatytiems defektams pašalinti. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad stogo būklė nuo 2023 iki 2024 nepakito, o taip pat į tai, kad 2025-01-01 buvo aplietas butas esantis paskutiniame aukšte laikytina, kad savalaikių veiksmų atsakovė nesiėmė. Atsakovė nepaisant to, kad atliko bendrojo naudojimo apžiūras, nustatė defektus ir parengė ilgalaikį planą, nesiėmė aktyvių savalaikių veiksmų nustačiusi, kad stogas yra nesandarus, t. y. neatliko remonto darbų ir neužsandarino stogo. Nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas vertinant buto būklę, o ne namo statybos metus. Ieškovė nusidėvėjimo procentą skaičiuoja gavusi informaciją iš draudėjo apie paskutinę turto remonto datą, o taip pat vertindama turto būklę vizualiai. Šiuo atveju buvo pritaikytas 14 proc. nusidėvimas, kai 3,5 proc. – metinis. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms atsakovei atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (žalą).

Atsiliepimas

4. Atsakovė triplike nurodo, kad ginčija žalos dydį, be kita ko, nurodydama, kad, apskaičiuojant žalą, nebuvo įvertintas tinkamai nusidėvėjimas. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindžia nei nusidėvėjimo, nei paskutinio remonto atlikimo datos. Neįrodžius kitaip, faktinis nusidėvėjimas yra [33,8] proc. ([2025] – [1960] * 0,8 proc. = [33,8] proc.). Teigia, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, o tokių sąlygų nėra nustatyta. Atsakovė pateikė įrodymus, kad atliko laiku ir tinkamai visas jai pavestas funkcijas. Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl išorinės sienos/konstrukcijos, kuri laikytina bendrojo naudojimo konstrukcija, nesandarumo, todėl būtent atsakovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, kad atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir panašiai. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji periodiškai atliko daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų apžiūrą, esant reikalui, šalino jų trūkumus. Atsakovė ėmėsi iniciatyvos, siūlydama namo patalpų / butų savininkams / gyventojams pritarti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir ilgalaikiam darbų planui. Nėra nustatyta, jog atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir būtų neatlikusi visų atsakovei privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl, nenustačius vienos iš būtinosios sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, taikyti civilinę atsakomybę atsakovei nėra teisinio pagrindo.

5. 2025-05-05 nutartimi teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). Šalys prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka teismui nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

6. Pagal CPK 441 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

7. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB “Mano būstas Baltija” yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. Juo buvo paskirta 2022-12-15 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl ko ginčo byloje nėra.

8. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, 2024-04-08 sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiui nuo 2024-04-13 iki 2025-04-12 buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie apdraustų rizikų buvo priskirta ir vandens užliejimo rizika. 2024-12-31 apdraustame bute įvyko draudžiamasis įvykis. Jo metu apdraustas butas buvo užlietas vandeniu. Turto apžiūros akte, surašytame 2025-01-06, nurodyta, kad bute matomi drėgmės plėmai ant lubų, pūslės ant sienos išorinės vidinėje buto pusėje, išsirietusi palangė. Turto apžiūros akte pažymėta, jog draudėjos teigimu, UAB „Mano būstas“ atstovas teigė, jog apliejo per stogą, palėpę. Ieškovės pateiktose nuotraukose matyti, jog apdraustas butas yra viršutiniame aukšte, virš jo stogas bei palėpė, bute matyti drėgmės sukelti padariniai. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, apskaičiuojant nuostolius vertino, kad buto remontas darytas 2020 metais, atsižvelgė į nusidėvėjimą (3,5 proc.), padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajai Z. L. iš viso 500 Eur draudimo išmoką.

9. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pareiškė ieškinį atsakovei naudodamasi savo, kaip draudiko, subrogacijos teise (CK 6.1015 straipsnis).

10. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 1 dalyje). Vis dėlto, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (pavyzdžiui, butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022). Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (pvz., dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

11. Taigi nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo prievolė kildinama iš delikto. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

12. Vertinant civilinės atsakomybės sąlygas, pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, t. y. draudikas, laikosi pozicijos, kad minėto buto apliejimas įvyko dėl apliejimo, pro bendrojo naudojimo konstrukcijas, t.y. stogą prasiskverbus vandeniui, už kurio priežiūrą atsakinga yra atsakovė. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė, jog butas užlietas nuo stogo, atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, be to, žala apskaičiuota neįvertinus nusidėvėjimo, todėl jai civilinė atsakomybė dėl įvykusio buto užliejimo, dėl kurio buvo padaryta žala, nekyla,

14. Remiantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; teikia nurodytą planą derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedūrose (Nuostatų 4.7 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

16. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (ginčui aktuali redakcija nuo 2024-11-26 iki 2024-12-31) (toliau – ir STR 1.07.03:2017). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (STR 1.07.03:2017 10.3 papunktis). Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir užtikrinti, kad statinys būtų naudojamas vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statinių naudojimą, nuostatomis (STR 1.07.03:2017 11 punktas). Vieni pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (STR 1.07.03:2017 12.2, 12.5 punktai). Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad, be kita ko, būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita), būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita); (STR 1.07.03:2017 13.1, 13.2 punktai).

17. Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (išskyrus STR 1.07.03:2017 87.1 papunktyje nurodytus atvejus) (STR 1.07.03:2017 34 punktas). Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus (STR 1.07.03:2017 37 punktas). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (STR 1.07.03:2017 38 punktas). Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami STR 1.07.03:2017 44.1, 44.2 punktuose nurodytuose dokumentuose. Statinio būklės įvertinimai esamo statinio tyrimų bei audito metu aprašomi techninėse ataskaitose ar projektuose priklausomai nuo sudarytų sutarčių šiems darbams atlikti ir registruojami įrašu statinio techninės priežiūros žurnale (STR 1.07.03:2017 45 punktas). Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti statinio savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančius asmenis. Vėliau apie tai pranešama raštu ir pridedamas apžiūros aktas(STR 1.07.03:2017 46 punktas). Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos remonto (ar rekonstrukcijos) darbų, jų finansinio aprūpinimo planai; statinio remonto ir rekonstravimo darbai atliekami vadovaujantis Statybos įstatymu ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (STR 1.07.03:2017 48 punktas). Statinio techninės priežiūros dokumentai nurodyti STR 1.07.03:2017 51 punkte.

18. STR 1.07.03:2017 84 punkte taip pat nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją; kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (STR 1.07.03:2017 85 punktas).

19. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. (STR 1.07.03:2017 91 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (STR 1.07.03:2017 96 punktas).

20. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

21. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už šio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir bendrojo naudojimo konstrukcijų (stogo), techninę priežiūrą.

22. Byloje pateiktos fotonuotraukos ir turto apžiūros aktas, iš kurių matyti, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), kambariuose fiksuoti lubų, sienų apdailos, palangės defektai. Turto apžiūros akte, surašytame 2025-01-06, nurodyta, kad bute matomi drėgmės plėmai ant lubų, pūslės ant sienos išorinės vidinėje buto pusėje, išsirietusi palangė. Iš nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatos matyti, kad reikalinga perdažyti lubas, sienas dėl vandens prasiskverbimo pro atitvarines. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, iš kur vanduo pateko į butą, tačiau jos pačios pateiktame 2024-12-17 gyventojos kreipinyje matyti, kad atsakovė buvo informuota, jog nesandarus stogas, reikalingas lokalus remontas, gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini), buto, klientė Z. L.. Atsakovė pati nurodo, jog 2024-12-17 gavus namo (duomenys neskelbtini), pranešimą iš buto (duomenys neskelbtini) apie tai, kad yra nesandarus stogas, atsakovės darbuotojai nedelsiant išvalė lietvamzdžius ir pakeitė 65 vienetus pavienių čerpių, kas tik patvirtina, jog atsakovė pripažino faktą, kad virš minėto buto yra nesandarus stogas, ėmėsi jo tvarkymo darbų. Atsakovė pateikė teismui atliktų darbų priėmimo aktą, iš kurio matyti, jog 2025 m. sausio mėnesį atsakovė atliko lietvamzdžių valymo bei pavienių čerpių (65 vnt.) keitimo darbus 1013,17 Eur sumai. Pastebėtina, jog atsakovė, teigdama, jog byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo butas buvo užlietas dėl netinkamos stogo būklės, nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie stogo avarinę ar netinkamą būklę, pati tokius įrodymus į bylą pateikė bei pripažįsta po gauto pranešimo stogo tvarkymo darbus atlikusi.

23. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie stogo netinkamą būklę iki draudiminio įvykio, tą patvirtina pačios atsakovės pateikti Statinio apžiūros aktai, kuriuose nuolatos fiksuoti stogo trūkumai. Pastebėtina, kad paskutiniame iš jų, t.y. 2024-08-19 Statinio apžiūros akte - dėl stogo pasisakyta, jog stogo konstrukcija vietomis turi aižėjimo požymių, lokaliai vietomis buvo keičiama dėl nesandarumų; kaminų mūras aptrupėjęs, lietaus sistema remontuota dėl nesandarumų; korozijos židiniais paveikta stogo nuolaša, palėpės patalpoje medinės konstrukcijos turi puvėsio paveiktas dalis; esanti bendra stogo būklė patenkinama; rekomendacija – atlikti stogo remonto darbus, kurių metu keisti pradėjusias aižėti čerpes; tikslinga siūlyti gyventojams pastato modernizaciją, kurios metu atlikti stogo dangos keitimą su palėpės perdengimo apšiltinimu. Šiame akte nuotraukose geltonomis rodyklėmis pažymėti fiksuojami trūkumai, dalis jų ir virš namo (duomenys neskelbtini) buto, kurį galima individualizuoti pagal balkoną, virš buto esančios palėpės medinės konstrukcijos. Tačiau po Statinio apžiūros akto surašymo iki 2025 m. sausio mėnesio nebuvo atlikti stogo suaižėjusios dangos keitimo darbai, iš statinio techninės priežiūros žurnalo matyti, jog 2024-12-02 buvo atlikti tik lietaus sistemos valymo darbai. Kadangi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra viršutiniame aukšte, 2024-08-19 Statinio apžiūros akte buvo fiksuoti stogo dangos trūkumai, kurių dalis pažymėti būtent virš minėto buto, ir atsakovės pradėti šalinti jau po draudiminio įvykio, įvertinus su ieškiniu pateiktas nuotraukas, teismui nekyla abejonių dėl to, kad žala butui padaryta dėl tuo metu nesandarių namo konstrukcijų (stogo dangos defektų, kurie pašalinti tik po pranešimo apie įvykį) prasiskverbus į butą vandeniui. Byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog buto apliejimą sąlygojo būtent bendro naudojimo konstrukcijų (stogo) defektai ir pagrindo teigti, kad buto apliejimą sąlygojo kita priežastis byloje nėra.

24. Teismas pripažįsta, kad atsakovė, būdama atsakinga už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), turėdama pareigą palaikyti tinkamą bendro naudojimo objektų būklę, atlikti prevencinius planinius darbus, organizuoti bendro naudojimo objektų remontą, taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytas pastato bendrojo naudojimo objektas, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai, kaip administratorei, priskiriamų pareigų. Teismas pažymi, kad šiuo atveju tai, kaip Atsakovė – namo administratorė, būdama savo srities profesionalė, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir (ar) kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo. Kadangi ginčo buto patalpos buvo užlietos dėl bendrojo naudojimo objekto, už kurio techninę priežiūrą atsakinga atsakovė, trūkumų, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių problemai išspręsti, kadangi nuo 2024-08-19 Statinio apžiūros akto parengimo iki draudiminio įvykio nesiėmė jokių priemonių stogo dangai tvarkyti.

25. Pažymėtina, kad jei nagrinėjamu atveju atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi ir rūpestinga, ji būtų organizavusi nustatytų trūkumų pašalinimą (informavusi gyventojus dėl būtinumo tvarkyti stogo dangą nedelsiant), taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Pastebėtina, kad daugiabučio namo ilgalaikiame plane numatyti stogo tvarkymo darbai laikotarpyje nuo 2023 iki 2027 metų, tame tarpe ir nesandarių stogo vietų remonto darbai iš kaupiamųjų lėšų, jų nepakakus – iš papildomų savininkų lėšų, tačiau atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog po 2024-08-19 Statinio apžiūros akto parengimo būtų inicijavusi remonto darbų atlikimą ar papildomų lėšų iš gyventojų rinkimą. Namo administratorius turėjo atlikti nesandarių stogo vietų remonto darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir darbų apmokėjimui panaudoti gyventojų sukauptas lėšas, tačiau laiku to nepadarė, kas sąlygojo draudėjo turto apgadinimą. Šiuo atveju būtent atsakovės netinkamas, nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo stogo priežiūros įgyvendinimas lėmė ieškovės prašomos subrogacijos tvarka atlyginti žalos atsiradimą. Todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovei kilusios žalos. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

26. Civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) ir nuostata, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Tai reiškia, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Todėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio nustatymas yra svarbi įrodinėtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tačiau, net ir taikant išlaidų (kaštų) metodą, neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas (sunaikintas) daiktas yra (buvo) naujas, tai jo sugadinimo (sunaikinimo) metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė kvestionavo žalos dydį, teigdama, kad, apskaičiuojant žalą, nebuvo įvertintas tinkamai nusidėvėjimas, ieškovė jokiais įrodymais nepagrindžia nei nusidėvėjimo, nei paskutinio remonto atlikimo datos. Nurodo, jog būtina atsižvelgti į daugiabučio namo statybos metus, kaip į objektyvų nusidėvėjimo apskaičiavimo pagrindą, preziumuojant, jog buto įrengimo darbai buvo atlikti 1960 m., neįrodžius kitaip, faktinis nusidėvėjimas yra [33,8] proc. ([2025] – [1960] * 0,8 proc. = [33,8] proc.). Ieškovė su tokiais argumentais nesutinka, nurodo, jog nusidėvėjimo procentą skaičiuoja gavusi informaciją iš draudėjo apie paskutinę turto remonto datą, o taip pat vertindama turto būklę vizualiai, šiuo atveju buvo pritaikytas 14 proc. nusidėvimas, kai 3,5 proc. – metinis. Ieškovė apskaičiuojant nuostolius vertino, kad buto remontas darytas 2020 metais. Taigi, pripažintina, jog ieškovė apskaičiuojant sąmatoje nurodomą sumą vertino buto remonto datą bei atsižvelgė į nusidėvėjimą. Atsakovė teismui neteikė jokių duomenų, kuriais grindžia atsikirtimus bei poziciją dėl reikalaujamos žalos (nuostolių) sumos bei reikalingumo taikyti turto nusidėvėjimą atsižvelgiant ne į buto remonto, bet į gyvenamojo namo statybos metus. Pažymėtina, jog iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, jog bute atliktas šiuolaikiškas remontas, nėra pagrindo netikėti, jog remonto darbai galėjo būti atlikti 2020 metais. Byloje nesant duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog patalpos iki ginčo įvykio buvo nusidėvėjusios ar prastos būklės, nėra pagrindo laikyti, kad nuostolio dydis turėtų būti mažinamas kokia nors apimtimi.

28. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju 500 Eur žalos dydis yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais – ieškovės pateikta nuostolio apskaičiavimo- sąmata, kurioje nurodytos darbų ir medžiagų kainos, darbų kiekiai, jų aprašymas, mokėjimo nurodymu. Įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitoks žalos dydžio apskaičiavimas byloje nėra pateikti.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis). Taigi, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos visos sąlygos, būtinos kilti atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei. Esant pagrindui konstatuoti visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 500 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 500 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178 straipsnis).

31. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 22 Eur žyminis mokestis.

33. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėja Lina Švežikienė