Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroratas“ atstovui advokatui Alvydui Butai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroratas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transpaulė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugsėjo 4 d. preliminariu teismo sprendimu teismas ieškovės reikalavimus tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Transpaulė“ 5 549,95 Eur skolą, 1 392,82 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 6 942,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 378 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Euroratas“ naudai.

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašydama panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Atstovė prieštaravimuose pažymėjo, kad ieškovė teismui pateikė jokiais įrodymais apie atsakovei suteiktas paslaugas, pateiktas prekes neparemtą ieškinį, t. y. ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovės, remdamasi tik savo pačios išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis. Ieškovė privalo įrodyti paslaugų ir prekių atsakovei suteikimo faktą. Be to, ieškovė su atsakove paslaugų teikimo sutartį yra pasirašiusios dar 2010 m., t. y. atsakovė ilgą laiką naudojosi ieškovės teiktomis paslaugomis, suteikė ieškovei piniginės naudos, mokėjimo pavedimuose nenurodė, kad pavedimais padengiami delspinigiai, todėl atsakovė nesutinka kad ieškovei pervesta suma būtų užskaitoma kaip delspinigiai. Mokėdama įmokas ieškovei, atsakovė dalyje mokėjimo nurodymų (pavedimų) nurodė, jog moka už skolą, o ne delspinigius, ieškovė priėmė mokėjimą, todėl nepagrįstai atsakovės mokėjimo pavedimus šiuo metu užskaito už delspinigius. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės prašomomis priteisti procesinėmis palūkanomis, teigia, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės delspinigius kartu su procesinėmis palūkanomis.

Atsakovei apie paskirtą teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikta, todėl teismas bylą išnagrinėjo iš esmės atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad 2010 m. gegužės 26 d. ieškovė UAB „Euroratas“ su atsakove UAB „Transpaulė“ sudarė sutartį Nr. 10/05/26, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti prekes ir atlikti paslaugas, o atsakovė – sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti. Pagal sutarties 2.2 punktą, atsakovė už prekes ir suteiktas paslaugas turėjo atsiskaityti PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytu terminu, o, laiku neatsiskaičius, atsakovė įsipareigojo mokėti po 0,2 procentus delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną (el. b. t. I, psl. 3-4).

Dėl senaties termino reikalavimui dėl delspinigių priteisimo

Atsakovė nurodė, kad, remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Teigia, kad iš atsakovės prašoma priteisti delspinigius pagal PVM sąskaitas – faktūras, kurios atsakovės turėjo būti apmokėtos dar 2018 m. gruodžio 27 d., 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. vasario 2 d., 2019 m. vasario 9 d., ir 2019 m. vasario 13 d., tačiau ieškovė pateikė į teismą ieškinį tik 2019 m. rugpjūčio 26 d., t. y. suėjus 6 mėn. netesybų senaties terminui.

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių. Reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 2.2 punktą šalys buvo susitarusios, kad atsakovė už prekes ir suteiktas paslaugas atsiskaitys PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytu terminu, o, laiku neatsiskaičius, atsakovė įsipareigojo mokėti po 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė pagal 2018 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33539, kurios apmokėjimo terminas iki 2018 m. gruodžio 27 d., nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. už 153 uždelstas dienas paskaičiavo 475,40 Eur delspinigių; pagal 2018 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33540, kurios apmokėjimo terminas iki 2018 m. gruodžio 27 d., nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. už 153 uždelstas dienas paskaičiavo 11,02 Eur delspinigių; pagal 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33554, kurios apmokėjimo terminas iki 2019 m. sausio 2 d., nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. už 147 uždelstas dienas paskaičiavo 591,18 Eur delspinigių; pagal 2019 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33634, kurios apmokėjimo terminas iki 2019 m. vasario 2 d., nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. už 116 pradelstų dienų paskaičiavo 199,12 Eur delspinigių; pagal 2019 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 33649, kurios apmokėjimo terminas iki 2019 m. vasario 9 d., nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. už 109 pradelstas dienas paskaičiavo 4,51 Eur delspinigių; pagal 2019 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33652, kurios apmokėjimo terminas iki 2019 m. vasario 13 d., nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. už 105 pradelstas dienas paskaičiavo 219,70 Eur delspinigių ir pagal 2019 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33712, kurios apmokėjimo terminas 2019 m. kovo 10 d., nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. už 80 pradelstų dienų paskaičiavo 3,90 Eur delspinigių. Viso ieškovė apskaičiavo 1 392,82 Eur delspinigių.

Pabrėžtina, kad nors ieškovė, apskaičiuodama delspinigius kiekvienai atitinkamai sąskaitai-faktūrai, nurodo delspinigių skaičiavimo laikotarpį nuo tada, kai suėjo jos apmokėjimo terminas iki 2019 m. gegužės 30 d., o ne už šešis mėnesius ar mažiau iki kreipimosi į teismą dienos, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal kiekvieną sąskaitą prašomi priteisti delspinigiai yra paskaičiuoti už mažesnį nei šešių mėnesių (180 dienų) laikotarpį, konstatuoja, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas senaties terminas nėra pažeistas ir ieškovei turi teisę į savo paskaičiuotus delspinigius.

Dėl skolos, delspinigių priteisimo bei įmokų paskirstymo tvarkos

Ieškovė už suteiktas paslaugas išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovei 2018 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33539, 1 553,61 Eur sumai, sąskaitos apmokėjimo terminas iki 2018 m. gruodžio 27 d.; 2018 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33540, 36 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2018 m. gruodžio 27 d.; 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33554, 2 010,80 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2019 m. sausio 2 d.; 2019 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33634, 858,29 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2019 m. vasario 2 d.; 2019 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 33649, 20,70 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2019 m. vasario 9 d.; 2019 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33652, 1 046,20 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33712, 24,35 Eur sumai, apmokėjimo terminas 2019 m. kovo 10 d. Viso skola už pateiktas PVM sąskaitas – faktūras sudaro 5 549,95 Eur. Atsakovės vadovas ant visų pateiktų sąskaitų patvirtino savo parašu, kad suteiktas prekes/paslaugas gavo (el. b. t. I, psl. 5-11). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, o atsakovė jas gavo, pretenzijų dėl paslaugų kokybės ieškovei nereiškė.

Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. liepos 12 d. su atsakove buvo sudarytas skolų suderinimo aktas (el. b. t. I, psl. 15). Be to, atsakovė 2019 m. gegužės 31 d. ir 2019 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo ieškovei 1 000 Eur (el. b. t. I, psl. 13, 14). Po bylos iškėlimo teisme atsakovė papildomai sumokėjo ieškovei 2019 m. spalio 8 d. mokėjimo nurodymu 500 Eur, 2019 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymais 500 Eur ir 1 010,41 Eur (el. b. t. I, psl. 53-55).

Remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais, teismas konstatuoja, kad ta aplinkybė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei yra įrodyta.

Ieškovė iki bylos iškėlimo teisme iš atsakovės gautą 1 000 Eur sumą, pasinaudodama CK 6.54 straipsnyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, įskaitė delspinigiams padengti, t. y. gauti iš atsakovės mokėjimai pirmiausia buvo skiriami delspinigiams padengti, likusi atsakovės mokėjimų dalis buvo skiriama įsiskolinimams pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras apmokėti. Ieškovė, bylos nagrinėjimo metu gavusi iš atsakovės 2 010,41 Eur sumą, ją taip pat prašo įskaityti į ieškiniu prašomus priteisti visus delspinigius ir dalį pagrindinės skolos.

Atsakovė nurodo, kad nesutinka kad ieškovei pervesta suma būtų užskaitoma už delspinigius. Mokėdama įmokas ieškovei, atsakovė dalyje mokėjimo nurodymų (pavedimų) nurodė, jog moka už skolą, o ne už delspinigius, ieškovas priėmė mokėjimą, todėl nepagrįstai atsakovės mokėjimo pavedimus šiuo metu užskaito už delspinigius.

Įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko, reglamentuoja CK 6.54 straipsnio norma. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

Kasacinio teismo praktikoje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įmokų paskirstymo tvarką, aiškinimo ir taikymo yra pasisakyta, jog šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e3K-3-101-611/2017, 24 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017).

Kasacinis teismas, plėtodamas CK 6.54 straipsnio taikymo praktiką, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 taip pat išaiškino, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir informuoti viena kitą apie atliekamus veiksmus (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), todėl kreditorius, atsisakydamas skolininko siūlymo priimti kitokį įmokų paskirstymo eiliškumą ir įskaitydamas įmokas pagal įstatyme ar sutartyje nurodytą eiliškumą, privalo informuoti apie tai skolininką. Tai reikšminga dėl to, kad skolininkas, manydamas, jog kreditoriaus atsisakymas pakeisti įmokų įskaitymo tvarką jo siūloma tvarka neatitinka įstatymo reikalavimų, turėtų galimybę pažeistas teises operatyviai ginti įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar ieškovė turėjo teisę atsakovės mokamą sumą šiuo atveju iš pradžių įskaityti kaip delspinigius, o ne kaip pagrindinę skolą pagal nurodytas sąskaitas.

Visų pirma pabrėžtina, kad duomenų, jog šalys buvo susitarusios dėl kitokio nei numatyta įstatyme atsakovės mokamų ieškovei įmokų paskirstymo eiliškumo, teismui nepateikta. Tokių aplinkybių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė nė viena šalis.

Atsakovė, atlikdama mokėjimus pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, 2019 m. gegužės 31 d. sumokėdama 500 Eur nurodė mokėjimo paskirtyje, kad mokamas dalinis mokėjimas už PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33539, bei 2019 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodyme sumokėdama taip pat 500 Eur nurodė, kad mokamas dalinis mokėjimas už PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33539, 2019 m. spalio 8 d. sumokėdama 500 Eur atsakovė nurodė, kad atliekamas dalinis mokėjimas už PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33539, 2019 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėdama 500 Eur atsakovė nurodo, kad atliekamas dalinis mokėjimas už PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ERA33554, o 2019 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėdama 1 010,41 Eur atsakovė nurodo, kad atliekamas dalinis mokėjimas už PVM sąskaitas – faktūras Nr. ERA33539, Nr. ERA33540 ir Nr. ERA33554. Teismo vertinimu, sąskaitos numerių atitinkamuose mokėjimo nurodymuose įvardijimo nepakanka konstatuoti, kad skolininkė (atsakovė) buvo pasiūliusi kreditorei (ieškovei) kitokį įmokų paskirstymo eiliškumą ir kad kreditorė (ieškovė) turėjo imtis atitinkamų veiksmų (informuoti skolininkę, nepriimti mokėjimo ar pan.) siekdama įskaityti įmokas įstatyme nustatyta tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė 2019 m. balandžio 23 d. pranešimu (el. b. t. I, psl. 12), taigi iki įmokų iš atsakovės gavimo, buvo informavusi ją, kad pagal atitinkamas sąskaitas-faktūras už susidariusias skolas yra skaičiuojami delspinigiai.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir nurodytai teismų praktikai, konstatuotina, jog ieškovė atsakovės padarytomis įmokomis pagrįstai pirmiausia užskaitė paskaičiuotus delspinigius ir prašė priteisti iš atsakovės 5 549,95 Eur skolą bei 1 392,82 Eur delspinigių. Taip pat ieškovė pagrįstai prašo bylos nagrinėjimo metu atsakovės sumokėtoms piniginėmis lėšomis pirmiausia padengti ieškovės prašomus priteisti delspinigius.

Atsižvelgiant į tai, kad po bylos iškėlimo sumokėtomis įmokomis prašoma priteisti 1 392,82 Eur delspinigių suma padengta, bei padengta dalis prašomos priteisti sumos, ieškovei iš atsakovės priteistina likusi nesumokėta 4 932,36 Eur (5549,95-(2010,41-1 392,82)) skolos suma.

Dėl palūkanų priteisimo

Procesines palūkanas reglamentuoja CK 6.37 straipsnio 2 dalis. Pagal šią normą skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

Įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, o jų sutartis atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus komercinių sutarčių požymius, iš atsakovės priteistinos 8,00 proc. dydžio procesinės palūkanos (aptariamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Galutiniu sprendimu spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 430 straipsnio 7 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pažymėtina, kad nors preliminarus sprendimas pakeistinas, nepriteisiant ieškovei delspinigių ir dalies skolos, tačiau toks sprendimas priimamas dėl to, kad atsakovė dalį ieškovės reikalavimų įvykdė po civilinės bylos iškėlimo. Taigi dėl visų ieškovės susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakinga ieškovė, laiku neįvykdžiusi savo sutartinių prievolių. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 78 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur atststovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, trukmę, advokato ruoštų procesinių dokumentų skaičių ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 80, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. preliminarų sprendimą (civilinė byla Nr. e2-10085-1030/2019) pakeisti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transpaulė“ 4 932,36 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt dviejų eurų trisdešimt šešių centų) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 932,36 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt dviejų eurų trisdešimt šešių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 578 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Euroratas“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.