Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui S. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. 2-7117- 377/2024, kurioje prašau priteisti iš S. L. dukters O. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2995-761/2020 buvo nutraukta mano ir atsakovo S. L. (toliau tekste -Atsakovas) santuoka, nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, padalintas santuokoje įgytas turtas ir išspręsti prievolių vykdymo klausimai. Teismo sprendimo 3.2 punkte yra nurodyta, kad Atsakovas įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200,00 Eur.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas vadovaujasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas taip pat atsižvelgia į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kaip numato kasacinio teismo praktika, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu.

2020 m. liepos 30 d. priimant Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-02995-761/2020, materialinis išlaikymas buvo priteistas trims nepilnamečiams vaikams. Šiuo metu duktė M. L. ir sūnus L. L. jau sulaukė pilnametystės, todėl yra likusi tik viena nepilnametė duktė - O. L..

Ieškovės su atsakovu duktė auga, jos poreikiai kiekvienais metais didėja. Ypač poreikiai padidėjo tuo laikotarpiu, kai Lietuvos valstybėje prasidėjo didelė infliacija. Įstatymo nustatytas infliacijos indeksas materialinio išlaikymo tiek nepadidino, kiek padidėjo dukters poreikiai.

Pasikeitę vaiko poreikiai, yra CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Nuo teismo sprendimo priėmimo išaugo nepilnametės dukters poreikiai, turi būti pakeistas 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2995-761/2020 3.2 punktas ir materialinio išlaikymo dydis nepilnametei dukrai O. L. iš tėvo priteistinas per mėnesį. Tokį savo reikalavimą ieškovė pirmiausia sieju su kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K.-3-16-706/2016, 32 punktas). Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-273-969/2020,22 punktas).

Dėl nepilnametės dukters poreikių padidėjimo

Šiuo atveju yra reikalaujama didesnė materialinio išlaikymo, negu puse minimalios algos. Toks reikalavimas susijęs su realiai padidėjusiais nepilnametės dukters poreikiais.

Prie ieškinio ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos ir atsakovo nepilnametė duktė O. L. 2024 m. rugsėjo mėn. 2 d. pradėjo mokytis Klaipėdos turizmo mokyklos I kurse, kur mokslas truks 31 mėnesį. Kadangi nepilnametė duktė mokosi pažangiai, todėl nepilnametės dukters mokslą kompensuoja valstybė. Išvykus nepilnametei dukrai mokytis į Klaipėdą, iš esmės pasikeitė jos poreikiai. Nepilnametė duktė nebegyvena su ieškove, o jai reikia nuomoti kambarį. Pateikė rašytinę nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad už kambario nuomą moka 250,00 Eur. Mokestis už komunalinius patarnavimus: elektrą, karštą ir šaltą vandenį, šildymą, administravimą, atliekų išvežimą, internetą, mobilaus ryšio telefono išlaikymą sudaro ne mažiau, kaip 150,00 Eur per mėnesį. Pateikė duomenis apie mokesčius už karštą ir šaltą vandenį, dujas bei elektros energiją, kurie sudaro vidutiniškai 70-80 Eur per mėnesį. Neturi galimybės pateikti duomenų apie už šildymą sumokėtą pinigų sumą, televiziją, internetą, mobilaus ryšio išlaikymą. Nepilnametė duktė turi gamintis sau atskirai maistą arba valgyti viešojo maitinimo įstaigose, todėl maistui per mėnesį išleidžia mažiausiai 300,00 Eur (10,00 Eur maistui vienai dienai yra minimali suma). O. L. turi sveikatos problemų. (duomenys neskelbtini) . Dėl tos priežasties, reikalinga dukterį periodiškai tikrinti pas gydytojus, pirkti vaistus. Taip pat nepilnametei dukrai yra reikalinga pirkti rūbus, avalynę, mokymosi reikmenis, higienos prekes, mokėti už keliones ir kt. Visų šių asmeninių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui minimaliai ieškovė išleidžia apie 400,00 Eur per mėnesį. Todėl nepilnametės dukters O. L. išlaikymui, kai pradėjo mokytis Klaipėdos turizmo mokykloje ir gyventi Klaipėdoje, materialiniam išlaikymui ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui reikalinga suma sudaro 1100,00 Eur.

Šalių nepilnametė duktė norėdama įgyti profesiją, nors ir būdama nepilnamete, vasaros atostogų metu pradėjo dirbti. Be abejo, jos gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau ji prisidėjo apie 200,00 Eur prie jos pačios išlaikymo. Tačiau pastaruoju metu, dukrai yra per sunku kartu dirbti ir mokytis, todėl ji nutraukė darbo sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 (ir daugelyje paskesnių), vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (plačiau žiūrėkite LAT 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 57 p.).

Iš savivaldybės nepilnametei dukrai mokama apie 100,00 Eur išmoka, kuri naudojama dukters išlaikymui ir šia suma mažintinas jai teiktinas materialinis išlaikymas. Be to, dukra gauna 27 Eur stipendiją.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas nustato tėvų turtinę padėtį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-209/2013; Nr.e3K-3-179-378/2023, 25 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimojo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-195- 915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, Nr. e3K-3-179-378/2023, 26 punktas).

Atsakovas yra dirbantis asmuo. Atsakovas gera valia susitarė su pilnamečiu sūnumi L. L., kuris mokosi vidurinėje mokykloje, ir jam teikia išlaikymą po 300,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas sudarydamas tokią taikos sutartį su sūnumi, pats pripažino, kad vaikams reikalinga didesnė materialinio išlaikymo suma, negu nustatyta 2020-07-30 teismo sprendimu. Be to, atsižvelgtina į tai, kad pilnametis mūsų sūnus L. L. gyvena su ieškove, todėl jam nereikalinga nuomoti atskiro gyvenamojo būsto ir atskirai apmokėti už komunalinius patarnavimus. Be to, nepilnametis sūnus gyvendamas su ieškove, maitinasi bendrai su ieškove, jos ruošiamu maistu, todėl sūnui nėra papildomų išlaidų maistui.

Atsakovas prie atsiliepimo nepateikė duomenų kiek jis uždirba, rodo jo siekį nuslėpti nuo teismo jo gaunamas tikrąsias pajamas. Atsakovas dirba užsienyje ir gauna tikrai gerą darbo užmokestį, kuris yra pakankamas teikti nepilnametei dukrai reikalingą materialinį išlaikymą.

Po teismo sprendimo 2020-07-30 priėmimo, atsakovas 2024-03-20 kartu su naująja sutuoktine nusipirko keturių kambarių butą, esantį K. J. (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo, jam liko žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) , kurio viešajame registre dar neperregistravo savo vardu. Taip pat Atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, kadangi buvo paveldėjęs (duomenys neskelbtini) . Taigi, po 2020-07-30 teismo sprendimo priėmimo, Atsakovo materialinė padėtis pagerėjo, nes įgijo papildomo nekilnojamojo turto, sumažėjo išlaikytinių skaičius.

Be to, atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus ir jeigu jam stinga lėšų vaikų išlaikymui, gali susirasti papildomą darbą ir gauti papildomų pajamų. Manytina, kad atsakovas turi galimybę mokėti nepilnametei dukrai O. L. materialinį išlaikymą po 350,00 Eur iki jos pilnametystės.

Tuo tarpu ieškovės materialinė padėtis yra sunki. Po santuokos nutraukimo, liko visa eilė skolų UAB(duomenys neskelbtini) . Siekdama uždirbti didesnį atlyginimą, ji įsirašė į Užimtumo tarnybos įskaitą ir ją išsiuntė mokytis. Šiuo metu gauna bedarbio išmoką apie 700 Eur ir mokosi valstybės finansuojamose kursuose Klaipėdoje.

Atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos vaikui yra neprotingos ar per didelės.

Teismas sprendžia, jog šiuo metu šalių dukros būtiniems poreikiams: maistui, aprangai, sveikatai, medicininiams poreikiams, higienai, mokymui, ugdymui patenkinti reikalinga vidutiniškai apie 800 eurų suma per mėnesį. Siekiant, jog vaikas taptų pilnavertėmis asmenybėmis, augtų sveikoje bei saugioje aplinkoje išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jų fiziologinių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ne tik gali, bet ir privalo teikti vaikui išlaikymą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas nedirba, nėra pagrindas iš jo nepriteisti išlaikymo arba priteisti mažesnę dalį. Pažymėtina, kad vaikas nuolatos gyvena tik su mama. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, o šiuo atveju ieškovei, tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinas tėvų teiktinas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Dukros išlaikymo naštą tarp tėvų teismas paskirsto lygiomis dalimis, nes nėra žinoma atsakovo materialinė padėtis. Tikėtina, jog atsakovas dirba ir uždirba pakankamas pajamas, kad galėtų prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra darbingas, nepateikė įrodymų apie sveikatos problemas, kurios neleistų jam dirbti ir užsidirbti, susirasti geriau apmokamą darbą ir pan. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų prie dukros minimalių poreikių patenkinimo turėtų prisidėti po 350 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, mokamas išlaikymas nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 16 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Kartu teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgiant į priteistino išlaikymo dydį mokama: 54,00 Eur žyminio mokesčio (150 Eur × 12 mėnesių =1800 Eur × 3 % = 5400 Eur × 100 % = 5400 Eur ); iš viso – 54,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai, kadangi ieškinys tenkinamas iš daalies, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė šioje civilinėje byloje patyrė iš viso 1350,00 Eur atstovavimo išlaidų, kurias patvirtinantys dokumentai pateikti byloje. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas 87 %, tai iš atsakovo priteistina ieškovei 1174,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 260, 263, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Pakeisti 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2995-761/2020 3.2 punktą, kur nustatytas nepilnametei dukrai O. L., (duomenys neskelbtini) iš tėvo S. L. materialinis išlaikymas po 200,00 Eur ir jį išdėstyti taip:

1.1 Priteisti iš atsakovo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) po 350,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 16 d. iki O. L. pilnametystės. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Įpareigoti atsakovą (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo lėšas pervesti į L. L. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas materialinis išlaikymas, dvidešimtos dienos. Priteistas materialinio išlaikymo lėšas indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2. Priteisti L. L. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo S. L. a.k. (duomenys neskelbtini) 1174,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS skyrius, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą– 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.