- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-305-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05202-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrutė Kalinauskienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- S. J., R. J., M. J.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo ir 2014 m. balandžio 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovams S. J., R. J., M. J. dėl nuosavybės teisės pripažinimo į nekilnojamuosius daiktus ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: patalpas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, I-ajame ir II-jame aukštuose, plane pažymėtus indeksais 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14 bei metalinį garažą indeksu 7I1/g, rūsį po garažu, 20 kv. m ploto šiltnamį bei 1/3 žemės sklypo ir atitinkamai priimti ieškovo atsisakymą nuo paveldimo turto po I. J. mirties. Pripažinti negaliojančia 2010-04-15 1/3 dalies žemės sklypo ir 1/3 dalies pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, dovanojimo sutartį, pagal kurią D. J., atstovaudama I. J., padovanojo savo dukteriai R. J.. Įpareigoti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą esamus duomenis apie S. J. nuosavybę gyvenamajam namui pataisyti ir įrašyti, jog pagal 1981-11-17 dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento S. J. 1/3 dovanota gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje dalis sudaro 21,25 kv. m ploto.
Ieškovas nurodė, kad atsakovai M. ir S. yra broliai ir 2011-10-29 mirusio I. J. sūnūs, o atsakovė R. J. yra mirusiojo anūkė. Po tėvo mirties liko turtas – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje. Ieškovas, tvarkydamas palikimo dokumentus, sužinojo, kad 1/3 dalis turto yra padovanota R. J. 2010-10-15. Tokiu būdu paaiškėjo, kad palikimo dalis sumažėjusi – vietoje 2/3, liko 1/3 dalis, o dar 1/3 dalis nekilnojamojo turto jau anksčiau, 1981-11-17 buvo padovanota atsakovui S. J.. Ieškovo teigimu, sužinojus apie 2010 metų dovanojimo sutartį, iškilo reali grėsmė, kad, dalijant paveldimą turtą, ieškovas neteks jam nuosavybės teise priklausančios turto dalies, kurią sudaro patalpa I-ajame aukšte per įėjimą 1.58 ir patalpos II-ame aukšte bei kai kurie statiniai kieme. Ieškovo teigimu, tėvas buvo susiruošęs prieš mirtį padovanoti ieškovui tą namo dalį – 1/3 dalį, kur ieškovas gyveno, bet pritrūko dokumentų, o vėliau tėvas mirė. Ieškovo teigimu, dovanojimo sandoriu yra pažeistos jo teisės, nes ieškovui priklausanti gyvenamojo namo dalis patenka į paveldimo turto masę. Dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ir dėl to, kad ji sudaryta dėl turto, kuris sutarties dieną negalėjo būti sutarties dalyku – po motinos mirties 1992-02-17 nuosavybė motinos dalis nebuvo perdalyta ir nustatyta iš naujo pagal faktinį paveldėjimą, ir įrašai registre nebuvo pakeisti. Tai reiškia, kad nežinia kas ir kiek nuosavybės turėjo po motinos mirties.
Atsiliepimas
Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad ieškovas L. J. ir atsakovas S. J. yra jos dėdės, o atsakovas M. J. – tėvas. Atsakovė yra 1/3 dalies ginčo namo ir 404/1212 dalių žemės sklypo savininkė – šį turtą padovanojo jai senelis I. J..
Atsakovas S. J. nurodė, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius buvo atsakovo tėvų I. ir V. J. pastatytas 1967 metais, nuosavybės teisė į namą buvo registruota tėvo I. J. vardu. Ieškovas niekada neturėjo nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Nuginčyti 1981-11-17 dovanojimo sutartį nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo, be to praėjo senaties terminas tokį reikalavimą reikšti.
Atsakovas M. J. nurodė, kad ieškovas yra jo brolis, o atsakovė – dukra. Ginčo namas buvo tėvų pastatytas 1967 metais, nuosavybės teisė į namą buvo registruota tėvo I. J. vardu, vėliau namas buvo rekonstruotas ir pagerintas. Name visi gyveno kartu su savo šeimomis. Namo rekonstrukcijos darbus tėvai vykdė ūkiniu būdu, sūnūs padėdavo tėvams savo darbu. Pagal žodinį susitarimą kiekviena šeima naudojosi konkrečiomis namo patalpomis. Nei M. nei L. J. niekada neturėjo nuosavybės teisių į namą. Atsakovo teigimu, ieškovas klaidingai vertina savo dalyvavimą rekonstruojant namą kaip naujo daikto pagaminimą ir tuo pagrindu nuosavybės teisių įgijimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė (b.t. II., b.l. 44).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad jo lėšomis būtų pagamintas visiškai naujas daiktas – namas, ar jo dalis ir dėl to būtų pagrindas tą naujai sukurtą savo paties lėšomis daiktą pripažinti jo nuosavybe. Dėl to ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovui nuosavybės teises į I ir II aukštuose esančias patalpas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje bei metalinį garažą, rūsį ir 1/3 dalį žemės sklypo yra neįrodyti, nepagrįsti. Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2010-04-15 1/3 dalies žemės sklypo ir 1/3 dalies pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, dovanojimo sutartį, pagal kurią D. J., atstovaudama I. J., padovanojo savo dukteriai R. J., teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. J. po žmonos V. J. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą. Taigi, faktiškai sutuoktinę pergyvenęs I. J. liko gyventi bendrai įgytuose namuose ir taip faktiškai pradėjo paveldėtą turtą valdyti. Todėl jis turėjo teisę dovanoti ginčo turtą. Žemės sklypas ir gyvenamasis namas ar jo dalys, esantys Vilniaus mieste, Grigiškių m. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise ieškovui niekuomet nepriklausė, todėl negalima teigti, kad ginčijamu dovanojimo sandoriu buvo pažeistos ieškovo teisės. Be to, ieškovas nėra ginčijamo sandorio šalimi, o kiti žemės sklypo bei gyvenamojo namo bendraturčiai nereiškia jokių pretenzijų dėl ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo. Kadangi ieškovas nėra įgijęs nuosavybes teise jokių patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, natūralu, kad tos patalpos, kuriose jis gyvena, įeina į paveldimo turto masę. Tokiu atveju ieškovas galėtų įgyti nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo paveldėjimo keliu, tačiau paveldėti po tėvo mirties jis atsisako.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš apelianto L. J. atsakovui M. J. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovei R. J. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovui S. J. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.t. II., b.l. 69).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) L. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.t. II., b.l. 54), taip pat panaikinti papildomą sprendimą. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, apklausti liudytojai patvirtino faktą, kad apeliantas statė dalį namo. Tačiau teismas to neįvertino. Be to, teismas nepasisakė dėl visų apelianto reikalavimų. Jis buvo nurodęs, jog įrašai apie nekilnojamąjį turtą yra neteisingi ir jie turi būti iš dalies panaikinti. Papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apelianto manymu, turi būti naikintinas dėl to, jog ieškinys šioje byloje turėjo būti patenkintas.
Atsiliepimas
M. J., R. J., S. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovai iš esmės atsiliepimą grindė pirmosios instancijos teismo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo ribose. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį turtą bei dovanojimo sandorio nuginčijimo.
Dėl nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį turtą
CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai tarp kurių yra : 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Nagrinėjamoje byloje apeliantas savo teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą grindžia tuo pagrindu, kad vykdė pagerinimo darbus tėvų name, jam priskirtoje dalyje. Ieškovas nurodo, kad jam nuosavybės teisė į tėvų namo dalį atsirado tuo pagrindu, kad jis pastatė naują namo dalį, t. y. pagamino naują daiktą (CK 4.47 str. 4 p.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (178 str.).Tačiau iš byloje esančių šalių paaiškinimų bei kitų įrodymų matyti, jog šalių tėvų name visi gyveno kartu su savo šeimomis. Namo rekonstrukcijos darbus tėvai vykdė ūkiniu būdu, sūnūs padėdavo tėvams savo darbu. Pagal žodinį susitarimą kiekviena šeima naudojosi konkrečiomis namo patalpomis. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog apeliantas L. J. turėjo nuosavybės teisių į namą ar jo dalį. Ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad jo lėšomis būtų pagamintas visiškai naujas daiktas ir dėl to būtų pagrindas tą naujai sukurtą savo paties lėšomis daiktą pripažinti jo nuosavybe. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovui nuosavybės teises į I ir II aukštuose esančias patalpas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje bei metalinį garažą, rūsį ir 1/3 dalį žemės sklypo yra neįrodyti, nepagrįsti, todėl netenkintini.
Valstybinė komisija pripažino 2009-12-30 namą bendro 217,34 kv.m. ploto adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius po atliktos rekonstrukcijos tinkamu naudotis (b.l. 134, b.t. I). Dvejų savininkų 2010-02-19 susitarimu nuosavybės teisės į namą buvo nustatytos S. J. - 1/3 dalis ir I. J. -2/3 dalys vardu. Šių dokumentų pagrindu į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenys bei į padidėjusį gyvenamąjį namą įregistruotos bendraturčių S. J. ir I. J. nuosavybės teisės (b.l. 129-131, b.t. I). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą dėl VĮ Registrų centro įpareigojimo pataisyti duomenis dėl S. J. nuosavybės atmetė. CK 4.262 str. pažymima, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas, norėdamas įrodyti savo teises į ginčo namą, turėjo nuginčyti šiuos dokumentus arba pateikti dokumentus, įrodančius, kad dokumentai, kurių pagrindu įregistruota nuosavybė, pripažinti negaliojančiais ar panaikinti. Tačiau tokių įrodymų nepateikė.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Ieškovas teismo prašo pripažinti negaliojančia 2010-04-15 1/3 dalies žemės sklypo ir 1/3 dalies pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, dovanojimo sutartį, pagal kurią D. J., atstovaudama I. J., padovanojo savo dukteriai R. J.. Apelianto manymu, dovanojimo sandoriu yra pažeistos jo teisės, nes apeliantui priklausanti gyvenamojo namo dalis patenka į paveldimo turto masę. Dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ir dėl to, kad ji sudaryta dėl turto, kuris sutarties dieną negalėjo būti sutarties dalyku – po motinos mirties 1992-02-17 nuosavybė motinos dalis nebuvo perdalyta ir nustatyta iš naujo pagal faktinį paveldėjimą, ir įrašai registre nebuvo pakeisti. Tačiau apeliantas nenurodo jokių teisių argumentų, kokiu CK pagrindu turi būti panaikintas ginčo sandoris.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina priešingai, nei nurodo apeliantas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. J. po žmonos V. J. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą. Iš į bylą pateiktos ginčijamos 2010-04-15 „Dalies žemės sklypo ir dalies pastato dovanojimo sutarties“ (b. l. 144-149, T. I), I. J., atstovaujamas D. J. padovanojo R. J. asmeninėn nuosavybėn 1/3 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo Vilniuje, Grigiškėse, (duomenys neskelbtini). Be to, apelianto argumentai nėra pagrįsti ir dėl to, jog ginčo žemės sklypas ir gyvenamasis namas ar jo dalys, esantys Vilniaus mieste, Grigiškių m. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise apeliantui niekuomet nepriklausė, todėl ginčijamu dovanojimo sandoriu negalėjo būti pažeistos apelianto teisės. Be to, ieškovas nebuvo ginčijamo sandorio šalimi. Taigi, apeliantas neįrodė, jog buvo pažeistos jo subjektinės materialiosios teisės.
Dėl papildomo sprendimo
CPK 93 str. nustato, jog Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-18 sprendimu ieškinį atmetė, tačiau neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Atsakovai pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimą. Atsakovai pateikė prašymą priteisti išlaidas už advokato pagalbą bei pinigų priėmimo kvitų kopijas. Pagal šiuos duomenis atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudarė: M. J. – 800 Lt; R. J. – 800 Lt; S. J. – 500 Lt. Taigi, prašymas dėl papildomos sprendimo priėmimo pagrįstai patenkintas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino materialinės teisės normas ir tinkamai kvalifikavo ginčo santykius dėl to priėmė pagrįstą sprendimą,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto L. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą bei 2014 m. balandžio 7 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.