Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarties, kuria ieškovo L. J. ieškinys atsakovams S. J., R. J. ir M. J. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad jie iš dalies yra pagrįsti ir sudaro pakankamą pagrindą skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo L. J. ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepašalino teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartyje nurodytų trūkumų, nors šios nutarties kopija 2012 m. liepos 12 d. buvo įteikta ieškovo broliui M. J.. Apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde nurodo, kad jis 2012 m. birželio 29 d. nutarties kopiją rado pašto dėžutėje be raštiško įteikimo ir be kito fiksuojamo dokumento 2012 m. liepos 13 d., t.y. tada, kai jau ieškinio trūkumai turėjo būti pašalinti. Todėl apeliantas prašo 2012 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą ieškinį priimti. Apeliacinės instancijos teismas tokį prašymą iš dalies tenkina.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovo L. J. ieškinys dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo neatitinka būtent šių reikalavimų, todėl nustatė terminą iki 2012 m. liepos 13 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, kaip tai numato CPK 115 straipsnio 2 dalis. Šios nutarties kopija buvo išsiųsta ieškovui 2012 m. liepos 2 d., t.y. įstatymo nustatytu terminu (ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos). Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 5 d.).

Bylos duomenys tvirtina, kad teismo savalaikiai išsiųsta 2012 m. birželio 29 d. nutarties kopija buvo įteikta 2012 m. liepos 12 d. ne asmeniškai ieškovui, bet jo broliui M. J. (b.l. 64). Įstatymas numato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fiziniam asmeniui asmeniškai (CPK 123 str. 3 d.), o, kai jis nerandamas gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 123 str. 3 d.). Iš ieškinio matyti, kad ieškovo brolis M. J., kuriam buvo įteikta 2012 m. birželio 29 d. nutarties kopija, gyvena ten pat kaip ir ieškovas, tačiau jis turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi ieškovas nagrinėjamu atveju yra patraukęs atsakovu pagal ieškinį dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo. Dėl to nėra pagrindo netikėti ieškovu, kad jis teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties kopiją rado pašto dėžutėje kitą po jos įteikimo broliui dieną ir realiai neturėjo galimybės laiku pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Be to, netgi jei minimos nutarties kopija jam ir būtų įteikta 2012 m. liepos 12 d., terminas pašalinti ieškinio trūkumus iki 2012 m. liepos 13 d. būtų akivaizdžiai nepakankamas (CPK 115 str. 2 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieškovo L. J. ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl L. J. ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pakankamą pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė atitinkamus įrodymus. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu. CPK 228 straipsnis numato teismo teisę skirti parengiamąjį posėdį, tikslu išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti reikalavimų turinį (CPK 228 str., 230 str.). Tačiau, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas neturi nurodyti ieškovui, kokio pobūdžio ieškinys turėtų būti pareikštas ir kokiu pagrindu. Be to ieškinio priėmimo stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės, todėl negali spręsti, ar pateiktų įrodymų pakanka įrodyti ieškinio aplinkybes. Sprendžiant ieškovo L. J. ieškinio priėmimo klausimą iš naujo rekomenduotina į paminėtas aplinkybes atsižvelgti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir L. J. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.