Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir trečiojo asmens B. S. J. atstovui advokatui Ryčiui Jokubauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, trečiajam asmeniui B. S. J. dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo ir turtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

19. Byloje nustatyta, kad B. S. J., būdamas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininku, trijose daugiabučio namo laiptinėse, daugiabučio namo gyventojams matomose vietose, pakabino „Bendrijos pirmininko B. S. J. ataskaita už 2021 metus“. Šioje ataskaitoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad: „Rūsyje, prie (duomenys neskelbtini) sandėliuko kraunami įvairūs daiktai (šiuo metu stiklas). Už rūsio praėjimuose daiktų laikymą bendrasavininkas E. P. 2021 m. buvo įspėtas. Tikiuosi, kad sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai laikysis DNSB įstatymo ir rūsio praėjimuose nebekaups įvairių daiktų“. Atsakovės pirmininkas ieškovui parašė trumpąją SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta „Rūsyje prie Jūsų sandėliuko yra maišas šiukšlių, prašau jas likviduoti“ (b. l. 11, 12). Ieškovas pirmininkui taip pat SMS žinute nurodė, kad „Šiukšlės prie sandėliuko yra ne mano. Kas jas sudėjo, tas jas tegul ir išsineša. Prašau manęs nekaltinti“ (b. l. 15, 83). 2022 m. balandžio 11 d. pranešimu „Dėl garbę ir orumą žeminančios bei tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo“ ieškovas E. P. pareikalavo bendrijos pirmininko kuo skubiau, bet ne vėliau kaip sekančią dieną po šio reikalavimo išsiuntimo el. paštu dienos, tose pačiose vietose, kuriose buvo pakabinta ataskaita, pakabinti aukščiau nurodytos, tikrovės neatitinkančios, informacijos paneigimus (b. l. 17-18). 2022 m. gegužės 4 d. ieškovas pateikė skundą Valstybinei duomenų inspekcijai dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo, kuriame nurodė, kad visiems namo gyventojams matomose vietose, pakabinta „Bendrijos pirmininko B. S. J. ataskaita už 2021 metus”, o ataskaitoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad „Gaila, kad prieš metus nusipirkęs ½ buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas E. P. nepatenkintas, nors (duomenys neskelbtini) buto bendrasavininkė I. A. pretenzijų nereiškia“ (b. l. 23-27). Skundu ieškovas prašė įpareigoti pirmininką nutraukti neteisėtą pareiškėjų (E. P. ir I. A.) asmens duomenų tvarkymą; paskirti pirmininkui administracinę baudą už sąmoningą pareiškėjų asmens duomenų apsaugos pažeidimą. Valstybinė duomenų inspekcija 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjų (E. P. ir I. A.) skundą pripažino pagrįstu ir bendrijai pareikštas papeikimas dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo (b. l. 100-106).

Dėl ginčo esmės.

Dėl fakto/nuomonės kvalifikavimo bei duomenų paskleidimo.

22. Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė.

29. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovės ataskaita buvo pakabinta daugiabučio namo laiptinių skelbimo lentose, kad iš esmės reiškia, kad duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ginčo ataskaita buvo paskelbta 2021 m., t. y. Covid-19 pandemijos metu, kuomet dėl susirinkimams taikomų apribojimų bendrijos narių visuotiniai susirinkimai negalėjo vykti gyvai. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens atstovas patvirtino, kad daugiabučio namo laiptinės yra rakinamos, todėl pašaliniams asmenims galimybė į jas patekti, o kartu susipažinti su skelbimų lentose esančia informacija, buvo minimali.

30. Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovės ataskaitoje pateikiamos informacijos kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas, darytina išvada, kad nors ataskaitoje pateikiamas ginčo tekstas pagal lingvistinę išraišką turi konstatavimo požymių, tačiau to nepakanka juos pripažinti faktų konstatavimu (žinia). Nors ir sutiktina ieškovu, kad kai kurie teiginiai turi konstatuojamojo pobūdžio požymių, tačiau vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad ataskaitoje pateikta žinia, o ne subjektyvus tam tikrų duomenų vertinimas, suvokimas ir jo perteikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojant atsakovės žinutės struktūrą, pastebėtina, kad dalis sakinių apskritai yra bendro pobūdžio informacija, todėl apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčo teiginiai yra vertinamojo pobūdžio ir jiems negali būti taikomas „žinios“ kriterijus (CPK 185 straipsnis).

Dėl garbės ir orumo pažeidimo.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-141-690/2016). Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001; 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės ataskaitoje nurodyta informacija buvo paskelbta daugiabučio namo laiptinėse, todėl, ieškovo vertinimu, buvo siekta sąmoningai pažeminti ieškovo garbę ir orumą ieškovui artimoje – kaimynų bei artimų pažįstamų – aplinkoje, be to, informacija buvo klaidinga ir diskredituojanti ieškovą žinia, kurioje visiškai nepagrįstai teigiama apie ieškovo tariamai padarytą teisinio reglamentavimo pažeidimą ir netinkamą elgesį viešoje erdvėje – daiktų/atliekų netinkamą tvarkymą, laikymą neleistinoje vietoje, o taip pat, trukdymą kitiems daugiabučio namo gyventojams naudotis daugiabučio namo rūsio patalpomis neleistinoje vietoje laikant daiktus.

32. Asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. Tais atvejais, kai paskleidžiama nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Įrodyti, kad paskleista nuomonė neturi pakankamo faktinio pagrindo, paprastai yra sunku ar net neįmanoma, todėl asmuo, apie kurį nuomonė yra paskleista, negali būti įpareigotas įrodyti šios nuomonės faktinio pagrindo trūkumą, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją ribojimas. Nors atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kita.

33. Byloje nustatyta, kad atsakovė pateikdama savo ataskaitą už 2021 metus nurodė, kad „Rūsyje, prie (duomenys neskelbtini) sandėliuko kraunami įvairūs daiktai (šiuo metu stiklas). Už rūsio praėjimuose daiktų laikymą bendrasavininkas E. P. 2021 m. buvo įspėtas. Tikiuosi, kad sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai laikysis DNSB įstatymo ir rūsio praėjimuose nebekaups įvairių daiktų“. Svarbu pažymėti, kad teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, turi vadovautis ne subjektyvia ieškovo, atsakovės nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Pagrindinis asmens elgesio vertinimo kriterijus turi būti teisės normos, kurios daugeliu atveju ne tik nustato elgesio taisykles, bet ir smerkia žalingą bei skatina visuomenei naudingą elgesį. Bendražmogiškos moralės nuostatos dažnai sutampa su baudžiamosios, administracinės teisės draudimais kėsintis į įstatymu saugomus gėrius, tačiau ne visi teisės normomis nustatyti draudimai turi akivaizdų moralinio smerktinumo pobūdį arba jie tokiais laikytini tik kai kurių žmonių grupių moralės požiūriu. Teismas privalo atsižvelgti , kaip atskirą socialinių normų pažeidimą visuomenė vertina protingo, moralaus žmogaus akimis t. y. ar jis gali būti laikomas diskredituojančiu asmens garbę, gerą vardą visuomenėje bei mažinančiu asmens paties savęs vertinimą. Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę – ūkinę, komercinę veiklą ir pan.; žeminti garbę ir orumą, gerą vardą reiškia sumažinti, sumenkinti konkretaus asmens gerą vardą kitų žmonių akyse, tačiau asmens subjektyvus vertinimas, paremtas teisingu faktu, negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę reikšti savo mintis ir įsitikinimus, laisvai laikytis savo nuomonės ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau ir ši konstitucinė teisė nėra absoliuti, nes nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, neiškraipant teisingos informacijos, gerbiant kitų asmenų teises. Kaip yra akcentavęs kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose, teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu ji reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvų tikslą – siekiant išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-97/2011).

34. Nagrinėjamu atveju vertinant ginčo informacijos visumą, pastebėtina, kad atsakovės nurodoma informacija yra nurodyta turint pozityvų tikslą – norint akcentuoti tvarkos, bendros problemos sprendimo svarbą, t. y. daugiabučio namo bendrijos pirmininkui bei DNSB įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų numatytą pareigą tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, asmens garbė ir orumas, reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą), kai jie nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo. Tuo tarpu atsakovės ataskaitoje paskleista informacija turi objektyvų faktinį pagrindą ir jos paskleidimo motyvacija – atsakovės pirmininko kaip bendrijos organo išsakyta pozicija atkreipti ieškovo dėmesį, kad prie jo sandėliuko yra sudėti daiktai, mandagiai prašant pašalinti šiuos daiktus.

35. Svarbu pažymėti, kad atsakovės ataskaitoje nurodyta informacija pateikta etiškai, taisyklinga lietuvių kalba, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; neįžeidžiant ieškovo, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o, kaip minėta, turint pozityvų tikslą – siekiant, kad nereikalingi daiktai būtų pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Be to, pažymėtina, kad ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad ataskaitoje nurodyta informacija turėjo neigiamos įtakos jo reputacijai, pažemino jį daugiabučio namo gyventojų akyse. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytus argumentus, kad atsakovės pirmininko pateikta informacija sumenkino jo garbę ir orumą, kad jam turėjo tam tikras realias neigiamas pasekmes. Kaip minėta, ieškovas atsakovės ataskaitoje nurodytą informaciją vertina remdamasis subjektyviu požiūriu, tam tikrus teiginius priimdamas itin asmeniškai ir perfrazuodamas pagal savo suvokimą.

36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas pakartotinai pažymi, kad atsakovės informacija „Rūsyje, prie (duomenys neskelbtini) sandėliuko kraunami įvairūs daiktai (šiuo metu stiklas). Už rūsio praėjimuose daiktų laikymą bendrasavininkas E. P. 2021 m. buvo įspėtas. Tikiuosi, kad sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai laikysis DNSB įstatymo ir rūsio praėjimuose nebekaups įvairių daiktų“ jokios menkinančios reikšmės neturi, jais nebuvo siekta ieškovo nei įskaudinti, nei sumenkinti, tiesiog bandyta spręsti susidariusias problemas, apie tai informuojant ieškovą (CPK 185 straipsnis).

37. Kaip minėta, garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo. Teismas, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų, kad atsakovės paskleisti žodžiai, frazės, žemina ieškovo garbę ir orumą bei paskleistos žinios neatitinka tikrovei.

Dėl ieškovo pažeistų teisių gynimo.

38. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021).

39. Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

40. Savo pažeistą teisę dėl garbės ir orumo ieškovas pasirinko ginti dviem būdais – įpareigojimu paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją ir patirtos turtinės žalos, kurią sudaro: 1) 121 Eur – ieškovo patirta turtinė žala pasitelkus kvalifikuotų teisininkų pagalbą siekus savo pažeistas teises apginti ne teismo tvarka – pateikus atsakovą atstovaujančiam valdymo organui – pirmininkui – reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo; 2) 211,75 Eur dydžio išlaidų skundo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai parengti, Pažymėtina, kad Inspekcija netyrė teiginio, kuris vertinamas šioje byloje bei jame esančių asmens duomenų, t. y.: „Rūsyje, prie (duomenys neskelbtini) sandėliuko kraunami įvairūs daiktai (šiuo metu stiklas). Už rūsio praėjimuose daiktų laikymą bendrasavininkas E. P. 2021 m. buvo įspėtas. Tikiuosi, kad sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai laikysis DNSB įstatymo ir rūsio praėjimuose nebekaups įvairių daiktų.“.

41. Pažymėtina, kad teismui nustačius, kad atsakovės teiginiai bylos nagrinėjimo metu nelaikytini žinios paskleidimu, nėra pagrindo analizuoti kitų garbės ir orumo įžeidimo delikto atsakomybės sąlygų, kadangi siekiant taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, turi egzistuoti visos šio delikto būtinosios sąlygos kartu. Kadangi nenustatyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus CK 2.24 straipsnio prasme, atitinkamai nėra pagrindo analizuoti civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, dėl turtinės žalos ieškovui priteisimo ir spręsti jos priteisimo klausimą (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

42. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių nurodytus argumentus, vadovaudamasis teisingumo, objektyvumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškovo patikslintas ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (duomenys neskelbtini) straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

43. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovo ieškinį atmetus, iš jo priteisiamos atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos.

44. Atsakovė už teisines konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė 1179,75 Eur atstovavimo išlaidų (943,80 Eur – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, 235,95 Eur – atsiliepimas į skundą dėl papildomo sprendimo), atstovavimo išlaidų, tai yra už atstovės susipažinimą su byla, atsiliepimo į ieškinį parengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jos priteistinos atsakovei iš ieškovo.

45. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisės ir pareigos numatytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje detalizuota, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies (ieškovo arba atsakovo) naudai, kurios interesus gynė trečiasis asmuo. Tai reiškia, kad tokiu atveju taip pat taikoma bendroji CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-196/2016).

46. Trečiasis asmuo, veikęs atsakovo pusėje, patyrė 1397,55 Eur (847 Eur – už atsiliepimo parengimą, 314,60 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 235,95 Eur – už atsiliepimo dėl papildomo sprendimo parengimą) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisiamos 1397,55 Eur bylinėjimosi išlaidos.

47. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (4,48 Eur) iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, kodas (duomenys neskelbtini), 1179,75 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui B. S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1397,55 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt septynių eurų 55 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.