Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1761-567/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-07
Bylos Nr.: e2A-1761-567/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32326-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
Ieškovas: UAB „Pabulum“
Atsakovas: UAB „Neste Lietuva“
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.1.6.3Civilinių teisių gynimas

Civilinės bylos Nr. e2A-1761-567/2021

Teisminio proceso Nr.

2-68-3-32326-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.4.3.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pabulum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2695-981/2021 pagal ieškovės UAB „Pabulum“ ieškinį atsakovei UAB „Neste Lietuva“ dėl įpareigojimo nugriauti statinius, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Pabulum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Neste Lietuva“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti reklaminį stendą ir valdymo spintą, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1997 m. kovo 4 d. išsinuomojo 1 665 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iki 2096 m. kovo 3 d. 1999 m. lapkričio 8 d. tarp ieškovės ir UAB „Hydro Texaco“ buvo sudarytos žemės sklypo dalies (650 kv. m) subnuomos sutartis ir patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutartis, kurios galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2010 m. UAB „Hydro Texaco“ teisių perėmėju tapo UAB „Neste Lietuva“. 2020 m. sausio 10 d. šalys pasirašė perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį atsakovė grąžino ieškovei patalpas. Tačiau nepaisant pasibaigusios žemės sklypo subnuomos sutarties, atsakovė ir toliau vykdo mažmeninę prekybą nefasuotais naftos produktais, be statybos leidimo, nuomininko ir patikėtinio sutikimų yra pastačiusi reklaminį stendą ir valdymo spintą. UAB „Statybos tyrimų instituto“ 2020 m. spalio 30 d. konsultacinė išvada patvirtina, kad ginčo statiniams turėjo būti statybą leidžiantys dokumentai. 2020 m. spalio 30 d. pranešimu atsakovė buvo įpareigota iki 2020 m. lapkričio 16 d. savo lėšomis nugriauti valdymo spintą ir reklaminį stendą bei sutvarkyti statybvietę, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti (CK 4.47 str., 4.103 str.; Statybos įstatymo 14 str., 27 str.).

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Neste Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė taip pat yra teisėta to paties žemės sklypo dalies naudotoja, kadangi sklype turi nuosavybės teise priklausančius statinius, moka nuomos mokestį už faktinį naudojimąsi žemės sklypo dalimi. Tarp atsakovės ir valstybinės žemės patikėtinės susiklostė faktiniai nuomos santykiai, todėl tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos subrangos sutarties pasibaigimas nereiškia, kad atsakovė neteisėtai naudojasi pastatų eksploatacijai reikalinga sklypo dalimi. Ieškovė nutylėjo, kad jai valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 10 d. buvo nurodžiusi kreiptis dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, nes visas žemės sklypas ieškovei negali būti išnuomotas, kadangi dalis statinių, kuriems eksploatuoti buvo skirtas šis žemės sklypas, yra perleisti atsakovei. Ieškovė vengia vykdyti valstybinės žemės patikėtinės nurodymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo. Šalys 1997 m. kovo 5 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė sklype pastatė degalinės statinius. Pagal tą pačią bendradarbiavimo sutartį ieškovė įsipareigojo, kad degalinė visuomet būtų tinkamai parengta eksploatacijai, laikytis visų šios rūšies veiklai taikytinų taisyklių ir norminių aktų, todėl būtent ieškovė privalėjo gauti visus statybai, degalinės veiklai ir prekybai kuru vykdyti būtinus leidimus. Ieškovė rūpinosi reklaminio stendo statyba ir leidimais. Kadangi ieškovė vykdė degalinės statybos ir įrengimo darbus, atsakovė neturi su statinių statyba susijusios dokumentacijos ir negali teismui pateikti degalinės statybos ir įrengimo metu išduotų statybos leidimų ir kitų valstybės institucijų išduotų suderinimų. 1999 m. liepos 14 d. ir 1999 m. spalio 1 d. sutartimis ieškovė pardavė atsakovei degalinės įrangą ir statinius. Degalinės statinių pirkimo–pardavimo sutartyje ieškovė garantavo, kad gauti ir galioja visi reikalingi leidimai, įgaliojimai ir sutikimai, susiję su statinių perdavimu ir veikla, vykdoma juose, tam, kad atsakovė galėtų efektyviai įgyvendinti nuosavybės naudojimo teises, tęsti veiklą. Ieškovė taip pat patvirtino, kad visi statinių statybos darbai buvo atlikti pagal statybos darbus reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovė 2010 m. atliko ieškovės pastatyto reklaminio stendo perkėlimą į kitą vietą žemės sklype, gavo statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė tam pritarė. Kadangi pati ieškovė statė atsakovei priklausančius statinius, o 2010 m. davė sutikimą reklaminio stendo perkėlimui, laikytina, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo teikti ieškinį, nes neaišku, kokios buvo pažeistos ieškovės teisės ir interesai. Ieškovo akcentuojamojoje išvadoje nenurodyta, kad ginčo statiniai pastatyti savavališkai, joje nurodyti skaičiavimai yra klaidingi (CK 6.394 str.; Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str.).

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama dėl ieškinio pagrįstumo spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1994 m. liepos 28 d. potvarkiu nusprendė, UAB „Daustė“ pervedus į savivaldybės miesto tvarkymo ir inžinerinės infrastruktūros nebiudžetinį fondą miesto infrastruktūros tobulinimui 209 272 litus, leisti nuomoti ne aukciono tvarka sklypą Vilniuje. Sklypas 1995 m. sausio 17 d. buvo išnuomotas UAB „Daustė“. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 4 d įsakymu nuspręsta nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Daustė“ ir išnuomoti sklypą UAB „Pabulum“, su kuria nuomos sutartis buvo sudaryta 1997 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999 m. spalio 29 d. raštu neprieštaravo, kad UAB „Pabulum“ iki 2019 m. gruodžio 31 d. subnuomotų žemės sklypo dalį UAB „Hydro Texaco“ (dabar – UAB „Neste Lietuva). Subnuomos sutartis tarp šalių sudaryta 1999 m. lapkričio 8 d. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu išnuomoti žemės sklypo dalį, o 2019 m. spalio 29 d. pateikė prašymą išduoti sutikimą perleisti sklype esančius statinius. 2019 m. lapkričio 20 d. raštu atsakovei buvo atsisakyta išduoti sutikimą, nes su atsakove nebuvo sudaryta žemės sklypo dalies nuomos sutartis. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 29 d. raštu atmetė atsakovės skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atsisakymo išduoti sutikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1011-1050/2021 šiuo metu yra nagrinėjamas UAB „Neste Lietuva“ ieškinys dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 29 d. rašto panaikinimo ir atsakovės UAB „Neste Lietuva“ teisės perleisti statinius sklype be žemės sklypo savininko ir patikėtinio sutikimo. 2020 m. sausio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius pateikė atsakovei sutikimą, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos žemės sklypo subnuomos pasibaigimo 2019 m. gruodžio 31 d. faktas, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-18306-600/2021 šiuo metu yra nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl atsakovės įpareigojimo vykdyti nuomos sutartį. Šiuo metu atsakovė žemės sklypo nevaldo nuosavybės teise arba kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais, trečiasis asmuo taip pat nebuvo išdavęs atsakovei sutikimo reklaminio stendo ar valdymo spintos įrengimui. Trečiajam asmeniui nebuvo žinomos aplinkybės dėl ieškovės pritarimo stendo perkėlimui, rašytinis pritarimas nėra ginčijamas, nėra nuginčytas statinių teisėtumas. Dėl trečiojo asmens sutikimo statyti statinius nurodė, jog tuo metu buvo nuomos ir subnuomos sutartys, kurių sąlygose numatyta ir teisės, susijusios su statiniais, įgyvendinimas, atskiro trečiojo asmens sutikimo nėra, tačiau nuomos ir subnuomos sutartis reikia vertinti sistemiškai. Nuomos sutartyje nustatytas apribojimas, statyba leidžiama teisės aktų nustatyta tvarka (CK 4.103 str.; Statybos įstatymo 3 str.; Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei UAB „Neste Lietuva“ iš ieškovės UAB „Pabulum“ 3 418 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką į teismą su ieškiniu, ginčijant statybą leidžiantį dokumentą, statinio statybos teisėtumą ir (ar) reikalaujant pašalinti neteisėtos statybos padarinius gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Kasacinės instancijos teismas nurodytoje nutartyje, be kita ko, išaiškino, jog privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nenurodė jokių svarių argumentų, išskyrus tai, jog ji yra vienintelė žemės sklypo teisėta naudotoja, o prašomi nugriauti atsakovei priklausantys statiniai (reklaminis stendas ir valdymo spinta) yra pastatyti be statybą leidžiančio dokumento. Ieškovė nepagrindė, kaip būtent atsakovės reklaminis stendas ir valdymo spinta trukdo ieškovei naudoti žemės sklypą pagal 1997 m. kovo 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą paskirtį – degalinei eksploatuoti, ar pažeidžia kitas jos teises ir teisėtus interesus, juolab, nuo 1999 m. žemės sklype veiklą vykdo atsakovė. Ieškovė neįrodė, kad sklype esantys ir jai priklausantys statiniai (degalinė, automobilių plovykla ir kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai – atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė), yra ieškovės naudojami pagal valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą paskirtį prekybai kuru, degalinių veiklai ar kokiai nors kitai jos veiklai.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei priklausantys statiniai (reklaminis stendas ir valdymo spinta), esantys atsakovės žemės sklype vykdomos mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais komplekso dalimi, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. t. y. neįrodė teisinio suinteresuotumo dėl statinių. Ieškovė neturi teisės ginti viešąjį interesą, o reikalavimą pašalinti statybos padarinius – nugriauti reklaminį stendą ir valdymo spintą, esančius žemės sklype, ieškovė nepagrįstai reiškia, nereikšdama reikalavimo nuginčyti jų teisėtumą.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė 2010 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą Nr. NR/10-0839 statinio projektui „Automatinės degalinės kainų ženklo keitimas, II grupės nesudėtingas statinys, ASF-41/3, 10-SSP, 2010“ adresu (duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės pritarimą reklaminio stendo perkėlimui, patvirtintą ieškovės vadovo Ugniaus Markevičiaus parašu ir įmonės antspaudu. Ieškovė nurodyto projekto nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė, jog 2021 m. sausio 8 d., t. y. jau vykstant šiam teismo procesui, atšaukė savo pritarimą stendo perkėlimui. Tarp šalių nekilo ginčo, kad valdymo spinta iki tarp šalių sudarytos valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarties pabaigos 2019 m. gruodžio 31 d. stovėjo ieškovei priklausančiame degalinės pastate (kaip spinta), o sutarčiai pasibaigus, buvo perkelta ant atsakovei priklausančios kolonėlės salelės, kurią ieškovė nurodo esant statiniu ir prašė nugriauti.

9. Teismas nurodė, kad statybos leidimą tam tikrais atvejais nėra būtina ginčyti, tik kai ginamos žemės sklypo savininko teisės nuo kito asmens statybos leidimo pagrindu vykdomos statybos daromo neigiamo poveikio ir pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė yra žemės sklypo nuomininkė, o valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos laikėsi neutralios pozicijos, nurodydama, kad ieškovės prašomų nugriauti statinių teisėtumas nėra nuginčytas.

10. Teismas išaiškino, jog šios kategorijos bylose dėl neteisėtų statybų teismas neturi teisės peržengti ieškinio reikalavimo ribų. Teismas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo, teismas negali grįsti sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai, todėl teismas spręsti dėl statinių – reklaminio stendo ir valdymo spintos – teisėtumo ir įpareigojimo šiuos statinius nugriauti, kai dėl šių statinių teisėtumo ieškovė ar kiti suinteresuoti asmenys reikalavimų nereiškia, neturi teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014). Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė teisinio suinteresuotumo dėl ginčo statinių, todėl ieškinį atmetė (CPK 5 str., 13 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė UAB „Pabulum“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas dalyje neatskleidė bylos esmės, sprendimo nemotyvavo, vertino tik ginčo statinių įtaką ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, nors turėjo vertinti teisinį reglamentavimą dėl atsakovės galimumo statyti statinius be ieškovės sutikimo. Teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo davusi rašytinį pritarimą reklaminiam stendui. Tačiau ieškinio dalyką sudarė ne tik reklaminis stendas, bet ir valdymo spinta, dėl kurios teisėtumo teismas visiškai nepasisakė, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

11.2. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovės ginčo statinių statybos pradėtos, vykdytos ir baigtos, neturint jokių teisių į valstybinį žemės sklypą, negavus valstybinės žemės sklypo patikėtinio sutikimo ar suderinimo, taip pat negavus teisėtos valstybinės žemės sklypo nuomininkės (ieškovės) sutikimo statinių statybai, todėl atsakovė net neturėjo galiojančios teisės būti statytoja, o sukurti daiktai negali būti pripažinti teisėtais. Žemės sklypo nuomos sutarties 4 p. nustatyta, kad, statant pastatus, kitus statinius, inžinerinius įrenginius bei komunikacijas, nuomojamame sklype būtina laikytis reikalavimų, nustatytų Vyriausybės nutarimais ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymais. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 29 d. leidime dėl subnuomos sutarties sudarymo su atsakove nurodyta, kad subnuomotame žemės plote subnuomininkas gali statyti kapitalinius pastatus ar įrenginius tik šio sklypo nuomotojui ir nuomininkui leidus. Subnuomos sutarties 3.2. p. nustatyta, kad subnuomininkas turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir suderinęs tai su žemės sklypo savininku ir subnuomotoju statyti reikalingus kapitalinius statinius ar įrenginius. Nuomos ir subnuomos sutarčių sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, pagal kurią asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018).

11.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė teisinio suinteresuotumo dėl statinių. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodoma, kad naujų statinių bendrai keliems nuomininkams išnuomotame valstybinės žemės sklype statyba negalima individualiai konkrečiam nuomininkui (statytojui) nepriskirtoje teritorijoje, nesant tam nuomotojo ir kitu nuomininku sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019). Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčo statinių pastatymo metu nebuvo žemės sklypo nuomininkė, o subnuomininkė, todėl pagal subnuomos sutarties 3.2 p. privalėjo suderinti statinių statybą su žemės savininku ir nuomininku. Tas pats įtvirtinta ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 29 d. išduotame leidime. Ieškovė nebuvo davusi atsakovei sutikimo dėl valdymo spintos statybos, todėl ieškovės suinteresuotumas yra akivaizdus, juolab, pagal CK 6.489 str. nuostatas nuomininkas yra atsakingas už subnuomininkų veiksmus išnuomotame daikte. Ieškovė yra vienintelė žemės nuomininkė, todėl pagal nuomos sutartį privalo užtikrinti nuomotojui, jog žemės sklype neatsiras neteisėtų statinių, nes už neteisėtų (savavališkų) statinių statybą nuomininkei gali būti taikomos įstatymų numatytos sankcijos, gali būti nutraukta nuomos sutartis, o pasibaigus nuomos terminui – žemės sklypas turės būti grąžintas tokios būklės, kokios buvo nuomos pradžioje. Akivaizdu, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi ieškovės teisių pažeidimo negalima buvo vertinti atsietai nuo teisės aktų ir sutartinių nuostatų. Pagal teismo logiką ieškovės išsinuomotame žemės sklype kitas asmuo galėtų daryti bet kokius veiksmus, net nesuderintus su teisiniu reglamentavimu, jei tai faktiškai nepažeistų ieškovės teisių.

11.4. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė davė sutikimą (dėl reklaminio stendo) atsakovei, turėdama lūkestį, jog atsakovė vykdys statybą išimtinai pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovė negavo valstybinės žemės patikėtinės sutikimo dėl reklaminio stendo statybos, todėl ieškovė, žinodama, jog stendo statybos bus vykdomos neteisėtai, nebūtų davusi sutikimo. Laikytina, kad ieškovės sutikimas dėl reklaminio stendo statybos yra negaliojantis ir nepateisina stendo statybos, o tai kartu patvirtina ieškovės materialinį suinteresuotumą reikšti ieškinį (CK 1.50 str., 4.47 str., 6.489 str.; Statybos įstatymo 3 str.; Žemės įstatymo 7 str.; Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 p., 50 p.; Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7 p.).

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Neste Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, nes apeliantė nepagrindė jokių procesinių įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių ar materialinės teisės normų pažeidimo, nukrypimo nuo teismų praktikos. Ieškovė šią bylą pradėjo, siekdama ne apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau siekdama atlaisvinti valstybinį žemės sklypą nuo atsakovei priklausančių statinių ir tapti vienintele valstybinės žemės naudotoja. Ieškovė pradėjo eilę bylų atsakovės atžvilgiu, užsakė straipsnius spaudoje. Ieškovė reikalauja nugriauti statinius, kuriuos pati pastatė ir perleido atsakovei. Valdymo spinta yra sumontuota ant kuro kolonėlės salelės, kurią pastatė ieškovė. Reklaminio stendo statytoja taip pat buvo ieškovė, o atsakovė šį stendą tik perstatė į sklypo kraštą, kad jis netrukdytų sklypo naudotojams, prieš tai gavus ieškovės sutikimą ir statybą leidžiantį dokumentą. Apeliantė ir apeliaciniame skunde nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo byloje, nereikalavo ginčo statinių statybą pripažinti neteisėta, neįrodė, kad ginčo statiniai pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Atsakovės statinių statyba, kol nenuginčyti statybą leidžiantys dokumentai ir jų įregistravimo pagrindas, laikytina teisėta. Ieškovei nepareiškus tokio reikalavimo, teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl reklaminio stendo ir valdymo spintos teisėtumo ir įpareigojimo juos nugriauti. Apeliantė apeliaciniame skunde mėgino kvestionuoti statinių teisėtumą, nors reikalavimas pripažinti juos neteisėtais nebuvo pareikštas. Valdymo spinta laikytina nesudėtingu statiniu ir jai netaikytinas Statybos įstatymas, nes valdymo spinta iš esmė yra metalinė dėžė, kurioje yra degalinės kolonėlių elektronika. Valdymo spinta yra sumontuota ant atsakovės kuro kolonėlės salelės, kurios statytoja yra pati apeliantė, ir kurios statybos teisėtumo apeliantė neginčijo. Valdymo spintą galima bet kada perkelti, prisukant prie kolonos, pastatyti vietoj kitos kolonėlės, pakabinti ant troso. Salelė nelaikytina spintos pamatu, nes valdymo spinta tik vėliau iš apeliantės rūsio buvo perkelta ant salelės (CPK 5 str.).

3. Atsakovė UAB „Neste Lietuva“ pateikė prašymą priteisti 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Ginčas byloje kilo tarp valstybinės žemės nuomininkės ir subnuomininkės dėl neteisėtai pastatytų statinių.

6. Pagal CK 4.103 str. 1–3 d. jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

7. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 2 d.).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018). Į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagal Žemės įstatymo 9 str. 6 d. valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1997 m. kovo 4 d. Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties pagrindu ieškovė iki 2096 m. išsinuomojo 1 665 kv. m ploto valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartyje nurodyta, kad, statant pastatus, kitus statinius, inžinerinius įrenginius bei komunikacijas, nuomojamame sklype būtina laikytis reikalavimų, nustatytų LR Vyriausybės nutarimais ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymais. Ieškovė įsipareigojo užtikrinti nuomotojui, kad žemės sklype neatsiras neteisėtų statinių, nes už neteisėtų (savavališkų) statinių statybą nuomininkui gali būti taikomos įstatymų numatytos sankcijos, o, nevykdant šių įsipareigojimų, nuomos sutartis gali būti nutraukta ankščiau laiko. Pasibaigus žemės sklypo nuomos terminui, nuomininkas įsipareigojo žemės sklypą grąžinti tokios būklės, kokios gavo. 1997 m. kovo 5 d. tarp ieškovės ir UAB „Hydro Texaco“ sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti, įrengti ir eksploatuoti ieškovės išsinuomotame žemės sklype degalinę, naudodamasi UAB „Hydro Texaco“ pagal šią sutartį teikiama beprocente paskola bei Hydro Texaco teikiamais prekių ženklais bei kita, degalinę identifikuojančia, simbolika. Pagal bendradarbiavimo sutartį ieškovė įsipareigojo užbaigti degalinės statybą ir įrengti ją pagal Hydro Texaco spalvų schemą ir išsidėstymo planą, atsižvelgdama į Hydro Texaco rekomendacijas, o, statydama, įrengdama ir eksploatuodama degalinę, įsipareigojo laikytis visų privalomų teisės aktų reikalavimų, taip pat prižiūrėti, kad degalinė visuomet būtų tinkamai parengta eksploatacijai, laikytis visų šios rūšies veiklai taikytinų taisyklių ir norminių aktų bei Hydro Texaco verslo etikos normatyvų ir rekomendacijų. Nekilnojamojo turto registro išrašas ir 1997 m. kovo 20 d. aktas patvirtina, kad ieškovė valstybinės žemės sklype pastatė pastatą – degalinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė), taip pat pastatą – degalinės stoginę ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kuro rezervuarai, 3 vnt., kolonėlės, 4 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas). 1999 m. gegužės 12 d. ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ sudarė ketinimų protokolą, pagal kurį UAB „Hydro Texaco“ išreiškė valią įsigyti iš ieškovės žemės sklype dalį degalinės statinių ir sudaryti nuomos sutartį dėl likusios dalies degalinės naudojimo. 1999 m. liepos 14 d. ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ sudarė degalinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Hydro Texaco“ įsigijo iš ieškovės valstybinės žemės sklype esančią degalinės įrangą. 1999 m. spalio 1 d. ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ sudarė statinių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Hydro Texaco“ įsigijo iš ieškovės statinius, esančius žemės sklype. 1999 m. spalio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos rašte nurodyta, kad administracija neprieštarauja, jog dalis valstybinės žemės sklypo būtų subnuomota UAB „Hydro Texaco“. Subnuomojame žemės plote subnuomininkas gali statyti kapitalinius pastatus ar įrenginius tik šio žemės sklypo nuomotojui ir nuomininkui sutikus. 1999 m. lapkričio 8 d. tarp ieškovės ir UAB „Hydro Texaco“ buvo sudarytos žemės sklypo dalies (650 kv. m) subnuomos sutartis ir patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutartis, kurių galiojimo terminas – 2019 m. gruodžio 31 d. Šalys sutarė, kad subnuomininkas turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir suderinęs tai su žemės sklypo savininku ir subnuomotoju statyti reikalingus kapitalinius statinius ar įrenginius. Pasibaigus sutartyje nurodytam žemės sklypo subnuomos terminui ar nutraukus šią sutartį prieš terminą ir šalims geranoriškai nesusitarus dėl subnuomininkui (atsakovei) nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių žemės sklype, atsakovė įsipareigoja per 6 mėnesius nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos pašalinti visus žemės sklype esančius ir jai nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus bei sutvarkyti žemės sklypą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. 2010 m. UAB „Hydro Texaco“ teisių perėmėja tapo UAB „Neste Lietuva“. 2010 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pritarė statytojos UAB „Neste Lietuva“ iniciatyva T. M. firmos „Archisfera“ parengtam automatinės degalinės kainų ženklo keitimo supaprastintam statybos projektui. 2020 m. sausio 10 d. tarp šalių pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį atsakovė grąžino ieškovei 1998 m. lapkričio 8 d. patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutarties pagrindu išnuomotą pastatą – degalinę. 2020 m. spalio 30 d. UAB „Statybos tyrimų instituto“ konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantys objektai – valdymo spinta ir reklaminis stendas yra statiniai, kaip tai apibrėžta Statybos įstatymo 2 str. 84 d. sąvoka „Statinys“, kadangi pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 22 punkte pateiktą formulę (statinio matmenų įvertinimo koeficiento nustatymo metodiką) valdymo spintos koeficientas yra 25,5 (K=SxH3=3,05x2,033), o reklaminio stendo koeficientas atitinkamai yra 860,7 (K=SxH3=1,59x8,153) ir šie koeficientai K yra didesni už Reglamento 18 punkte numatytą koeficientą K 10; valdymo spintą sudaro laikančiosios konstrukcijos (pamatas (betoninis pagrindas) ir prie pamato pritvirtinta metalinė spinta, atitinkamai reklaminį stendą sudaro laikančiosios konstrukcijos (pamatas (išbetonuotas pagrindas) ir prie jo pritvirtintos objekto mechaninį atsparumą ir pastovumą užtikrinančios konstrukcijos, t. y. atitinka Statybos įstatymo 2 str. 84 d. numatytos sąvokos „Statinys – nekilnojamasis daiktas (inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus“). 2020 m. spalio 30 d. pranešimu ieškovė pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau, kaip iki 2020 m. lapkričio 16 d. savo lėšomis nugriautų statinius (valdymo spintą ir reklaminį stendą) ir sutvarkytų statybvietę. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis valstybinės žemės sklype šiuo metu yra registruoti: pastatas – degalinė, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei; pastatas – automobilių plovykla, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (suskystintų dujų kolonėlė su rezervuaru), (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB ,,Lidl Lietuva“; kiti inžineriniai statiniai – degalinės stoginė, (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kuro rezervuarai 3 vnt., kolonėlės 4 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas), (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei. 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu išnuomoti dalį (884,5 kv. m) valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d. matininko parengtą žemės sklypo planą. 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius nurodė atsakovei plano trūkumus, dėl kurių planas negali būti suderintas: 1) planas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37.2 papunkčio reikalavimų (plano dešinėje lapo dalyje nėra Žemės sklypo naudotojų suderinimų), taip pat, neatitinka Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 40.1 papunkčio nuostatų (žemės sklypo planas turi būti suderintas su užsakovu); 2) planas neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 8 punkto reikalavimų: plane turi būti išskirtos žemės sklypo dalys visiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais); jeigu žemės sklypo plane išskiriama bendro naudojimo dalis (-ys), ji (-jos) turi būti paskirstoma (-os) proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui; plane negali būti išskirta žemės sklypo dalis atskiram naudojimui, kurioje nėra įregistruotų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių (pvz., kainų stendui); plano suderinimas turės įtakos žemės sklypo naudotojų teisėms ir pareigoms, jis turi būti suderintas su žemės sklype esančių statinių (įrenginių) savininkais pasirašytinai arba apie šio plano rengimą tinkamai informuoti statinių (įrenginių) savininkus ir Vilniaus miesto skyriui pateikti dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypo naudotojai buvo tinkamai informuoti apie plano parengimą. 2019 m. spalio 29 d. atsakovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu išduoti sutikimą perleisti žemės sklype esančius statinius: degalinės stoginę, kuro rezervuarus, 3 vnt., kolonėles, 4 vnt., kiemo aikštelę, pakrovimo liuką. 2019 m. lapkričio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsisakė išduoti atsakovei sutikimą perleisti žemės sklype esančius statinius, nes atsakovė nebuvo sudariusi žemės sklypo dalies nuomos sutarties. 2020 m. sausio 29 d. raštu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisakė panaikinti Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 20 d. raštą, tačiau nurodė, kad Vilniaus miesto skyriaus siūlymas sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį yra priimtas, tinkamai neįvertinus žemės sklype esančių statinių naudojimo paskirties, nes atsakovei priklausanti degalinės stoginė ir kiemo statiniai yra degalinės (duomenys neskelbtini) priklausiniai ir nėra savarankiškai funkcionuojantys statiniai, kuriems eksploatuoti reikalinga išskirti žemės sklypo dalį. 2020 m. vasario 17 d. atsakovė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui patikslintą planą, prašydama tęsti dalies žemės sklypo išnuomojimo procedūrą. 2020 m. vasario 17 d. atsakovė Vilniaus miesto skyriui taip pat pateikė prašymą nurodyti, kokio dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį ir kokia tvarka atsakovė turi susimokėti už 0,065 ha sklypo dalies, reikalingos jai priklausančių pastatų eksploatavimui, naudojimą. 2020 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius pateikė atsakovei atsakymą, kad atsakovės priklausantiems pastatams eksploatuoti naudojamos žemės sklypo dalies plotas 0,1008 ha, žemės sklypo dalies apmokestinamoji vidutinė rinkos vertė yra 113 354,96 Eur, taikytinas tarifas 0,5 %, nuomos mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats juridinis asmuo. 2020 m. balandžio 23 d. mokėjimo pavedimu atsakovė sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 283,38 Eur nuomos mokestį. 2020 m. kovo 5 d. atsakovė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui prašymą: 1) įvertinti, ar 0,1656 ha valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimas ieškovei UAB „Pabulum“ atitinka teisės aktų reikalavimus; 2) įvertinti, ar išnuomotas valstybinės žemės sklypas atitinka realų ieškovės statiniams naudoti pagal paskirtį būtinos žemės poreikį bei nustatyti tų statinių eksploatavimui būtinos žemės sklypo dalies dydį. 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius nurodė atsakovei, kad klausimas dėl dalių, reikalingų statiniams(duomenys neskelbtini) eksploatuoti nustatymo bei dalies žemės sklypo išnuomojimo atsakovei galėtų būti svarstomas, pateiktus žemės sklypo planą, parengtą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 p. 2020 m. balandžio 10 d. raštu Vilniaus miesto skyrius paprašė ieškovės UAB „Pabulum“ kreiptis dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, nes valstybinės žemės sklypas 1997 m. kovo 4 d. nuomos sutartimi buvo išnuomotas ieškovei, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis sklype yra ir kitiems asmenims priklausantys statiniai, todėl visas žemės sklypas, suformuotas sklype esantiems statiniams eksploatuoti, negali būti išnuomotas UAB „Pabulum“. 2020 m. balandžio 28 d. atsakovė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui prašymą: 1) nurodyti, ar UAB „Neste Lietuva“ turi teisę naudotis valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi, būtina atsakovei priklausančių statinių eksploatavimui, laikotarpiu iki bus išnagrinėtas atsakovės prašymas dėl šios žemės sklypo dalies nuomos ne aukciono tvarka bei bus atliktos visos su tuo susijusios procedūros, ir/arba, 2) nurodyti, kokius veiksmus atsakovė turi atlikti, siekiant įgyti teisę naudotis valstybinio žemės sklypo dalimi, būtina atsakovei priklausančių statinių eksploatavimui, laikotarpiu iki bus išnagrinėtas atsakovės prašymas dėl žemės sklypo dalies nuomos. 2020 m. liepos 20 d. ieškovė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nesutikimą su atsakovės pateiktu valstybinės žemės sklypo planu. 2020 m. liepos 8 d. ieškovė UAB „Pabulum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Neste Lietuva“ įvykdyti valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį natūra, t. y. pašalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus – degalinės stoginę (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal galiojančius Lietuvos Respublikos reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1256-1134/2021 nusprendė UAB „Pabulum“ ieškinį atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-943-934/2021 nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta valstybinės žemės sklypo patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Perduotai iš naujo nagrinėti bylai Vilniaus miesto apylinkės teisme suteiktas Nr. e2-18306-600/2021, posėdis žodinio proceso tvarka paskirtas 2021 m. spalio 14 d., 14 val. 2021 m. sausio 19 d. UAB „Pabulum“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašą „kolonėlės, 4 vnt., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1899-815/2021 nusprendė UAB „Pabulum“ skundą atmesti. UAB „Pabulum“ pateikė apeliacinį skundą, kuris bus nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2994-415/2021. 2021 m. balandžio 29 d. UAB „Neste Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teisę į nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų vamzdyną (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis (po ½) su atsakove UAB „Pabulum“ arba 2) nustatyti tarnaujančiam daiktui – nuotekų šalinimo tinklams – lietaus nuotekų vamzdynui neatlygintinį servitutą, suteikiantį teisę juo naudotis eksploatuojant viešpataujančius daiktus: kitus inžinerinius statinius – degalinės stoginę (duomenys neskelbtini) bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kuro rezervuarai, 3 vnt., kolonėlės, 4 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, (duomenys neskelbtini)); uždrausti UAB „Pabulum“ imtis veiksmų, kuriais ieškovė netektų galimybės naudotis nuotekų šalinimo tinklais – lietaus nuotekų vamzdynu, įskaitant draudimą išmontuoti lietaus valymo įrenginį iš lietaus nuotekų vamzdyno šulinio, bei privažiavimo keliais prie ieškovei nuosavybės teise priklausančios degalinės stoginės (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinių (kuro rezervuarai, 3 vnt., kolonėlės, 4 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-17194-905/2021).

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovei priklausantys statiniai (reklaminis stendas ir valdymo spinta), esantys valstybinės žemės sklype atsakovės vykdomos mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais komplekso dalimi, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. t. y. ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo dėl statinių (reklaminio stendo ir valdymo spintos) ir neturi teisės ginti viešąjį interesą, o reikalavimą pašalinti statybos padarinius – nugriauti reklaminį stendą ir valdymo spintą, esančius žemės sklype, ieškovė nepagrįstai reiškia, nes nėra nuginčytas jų statybos teisėtumas.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.394 str. 1 d. pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 str. 3 d. kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Tai reiškia, kad naujajam statinių savininkui pereina teisės ir pareigos, susijusios su žemės sklypu, o, nesant sudarytos nuomos sutarties, naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju, kuriam pagal Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. kyla pareiga mokėti žemės nuomos mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

13. Byloje nekilo ginčo, kad tiek kainų stendas, tiek valdymo spinta priklauso atsakovei, taip pat, kad pasibaigus tarp šalių sudarytai valstybinės žemės sklypo dalies subnuomos sutarčiai, atsakovė sklype tęsia savo veiklą, moka valstybinės žemės mokestį bei siekia išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą jai priklausančių pastatų eksploatacijai. Byloje nėra duomenų, kad valstybinės žemės patikėtinė (trečiasis asmuo) būtų reiškusi ieškovei ar atsakovei pretenzijas dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo ne pagal tiesioginę paskirtį, kokių nors statinių savavališkos statybos, nugriovimo, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos būtų konstatavusi savavališkos statybos faktą valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pasibaigus tarp šalių sudarytai subnuomos sutarčiai, atsakovė, kaip sklype esančių statinių savininkė, laikoma valstybinės žemės naudotoja, todėl apeliantės argumentai, kad jai gresia atsakomybė už valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus yra nepagrįsti. Kadangi atsakovė po subnuomos sutarties pabaigos faktiškai yra valstybinės žemės naudotoja, tai visa atsakomybė už valstybinės žemės sklype atliktus veiksmus tenka pačiai atsakovei, juolab, byloje nėra ginčo, kad kainų stendas ir valdymo spinta priklauso atsakovei.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovės reklaminis kainų stendas ir valdymo spinta trukdo ieškovei naudotis žemės sklypu pagal tiesioginę paskirtį. Priešingai, byloje nustatyta, kad šalys ilgą laiką tarpusavyje bendradarbiavo, ieškovė valstybinės žemės sklype pastatė pastatą – degalinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė), taip pat pastatą – degalinės stoginę ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kuro rezervuarai, 3 vnt., kolonėlės, 4 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas), kurių dalį perleido atsakovei degalinės veiklai. Ieškovė degalinės ar kitos veiklos valstybinės žemės sklype nevykdė ir neįrodinėjo, kad atsakovės kainų stendas ir valdymo spinta trukdo ieškovei naudotis sklypu pagal paskirtį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 25 d. rašytinis pritarimas Nr. NR/10-0839 statinio projektui „Automatinės degalinės kainų ženklo keitimas, II grupės nesudėtingas statinys, ASF-41/3, 10-SSP, 2010“ adresu (duomenys neskelbtini)“ ir pačios ieškovės pritarimas reklaminio stendo perkėlimui patvirtina, kad ieškovė buvo pati pritarusi reklaminio stendo perkėlimui. Aplinkybė, kad reklaminio stendo perkėlimas nebuvo derintas su valstybinės žemės patikėtine, nereiškia, jog stendo perkėlimas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, juolab, iki šiol, t. y. daugiau nei 10 metų, ir net bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu valstybinės žemės patikėtinė neginčijo reklaminio stendo perkėlimo teisėtumo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusio šalių bendradarbiavimo valdymo spinta buvo ieškovės pastate, kuris buvo nuomojamas atsakovei. Atsakovės valdymo spinta, kuris iš esmės yra įrenginys, valdantis degalinės įrangą, šiuo metu yra iškelta į degalinės kolonėles salelę, t. y. valdymo spinta yra kilnojamas daiktas, kuris gali būti laisvai perkeltas. Atsakovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad valdymo spinta yra ant tokio paties betoninio pagrindo, kaip ir dvi degalinėje esančios kolonėles, o ketvirtas analogiškas pagrindas yra tuščias (neužimtas). Valstybinės žemės patikėtinė, kaip ir reklaminio stendo atveju, jokių pretenzijų dėl valdymo spintos nereiškė nei ieškovei, nei atsakovei. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos būtų konstatavusi savavališkos statybos faktą valstybinės žemės sklype tiek valdymo spintos, tiek reklaminio stendo atžvilgiu.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė neįrodė savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams. Ieškovės ir atsakovės šiuo metu nesaisto valstybinės žemės sklypo subnuomos sutarties nuostatos, todėl neįrodyta, kad atsakovės, kaip valstybinės žemės naudotojos, reklaminis stendas ir valdymo spinta, t. y. daiktų, reikalingų degalinės veikloje, buvimas valstybinės žemės sklype, naudojamame pagal tikslinę paskirtį, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.

18. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CK 1.5 str., CK 4.103 str., 6.394 str.; Žemės įstatymo 9 str.; Žemės reformos įstatymo 22 str.; CPK 2 str., 7 str. 178 str., 185 str.).

19. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

21. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė patyrė 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas priteisia iš apeliantės 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės naudai (CPK 93 str., 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Pabulum“ 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės UAB „Neste Lietuva“ naudai.

Teisėjos Rūta BurdulienėRosita PatackienėNeringa Švedienė