Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-03-06 · Civilinė byla Nr. B2-50-368/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-06
Bylos Nr.
B2-50-368/2018
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00260-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-931-368/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00260-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 126.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Almecha“, kooperatyvo „Pieno puta“ ir trečiojo asmens bankrutuojančios AB (toliau BAB) Ūkio banko pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei individualiai įmonei (toliau IĮ) „T. technika“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme 2014 m. birželio 23 d. gautas UAB „Almecha“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „T. technika“ (2–7 b. l.). Prašė iškelti bendrovei bankroto bylą, atsakovės administratoriumi paskirti UAB „Ekvalda“.

Šiaulių apygardos teisme 2014 m. liepos 25 d. gautas trečiojo asmens BAB Ūkio banko prašymas iškelti IĮ „T. technika“ bankroto bylą (76–78 b. l.). Prašė atsakovės administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“.

Šiaulių apygardos teisme 2014 m. liepos 21 d. gautas ieškovo kooperatyvo „Pieno puta“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „T. technika“ (106–107 b. l.). Ieškovas prašė iškelti bendrovei bankroto bylą, atsakovės administratoriumi paskirti UAB „Nemokumo sprendimai“.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „T. technika“ tenkintini.

Dėl atsakovės IĮ „T. technika“ nemokumo kaip pagrindo iškelti bankroto bylą

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 9 straipsnį 7 dalies 1 punktą bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, o minėto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.), o pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas, ištyrus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės balansas ir pradelsti įsipareigojimai, kurių santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai atspindi įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 25 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimis įpareigojo atsakovės IĮ „T. technika“ vadovą per 5 dienas nuo šios nutarties gavimo dienos pateikti teismui įmonės finansinius dokumentus (60–61, 98–99 b. l.). Nors atsakovės vadovas buvo tinkamai informuotas apie prieš tai minėtus teismo įpareigojimus (132–133, 135 b. l.), iki 2014 m. rugsėjo 16 d. atsakovė nutarčių įpareigojimų neįvykdė ir nepateikė teismui svarbių duomenų, kurie yra svarbūs nustatant įmonės turtinę padėtį ir vertinant įmonės mokumą / nemokumą.

Teismas sprendžia, kad šių dokumentų nepateikimas yra vertintinas kaip sąmoningas atsakovės blogos turtinės padėties ir nemokumo slėpimas, siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo. Tokią teismo poziciją patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika (pvz., 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-479/2011).

Ieškovė UAB „Almecha“ nurodė, kad atsakovės skola siekia 6006,30 Lt. Šiaulių apygardos teismui 2014 m. liepos 7 d. nutartimi įpareigojus šią ieškovę pateikti teismui duomenis, ar atsakovė atsiskaitė su ieškove (69 b. l.), teismas buvo informuotas, kad atsakovė visiškai neatsiskaitė (71 b. l.), ir tai pripažino pati atsakovė, nurodydama, kad šiuo metu skolinga ieškovei 5506,30 Lt (102 b. l.).

Trečiasis asmuo BAB Ūkio bankas pažymėjo, kad atsakovės pradelsta skola sudaro 77425,12 Lt (77 b. l.).

Ieškovas kooperatyvas „Pieno puta“ nurodė, kad yra atsakovės kreditorius ir pridėjo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-356-901/2014, pagal kurį iš atsakovės ieškovui priteista 81 977,50 Lt avansas, 3395,89 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, ir 10 850,01 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, prieš tai minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-854-267/2014), todėl ginčo skola neįskaitoma į pradelstų įsipareigojimų sumą.

Šiaulių apygardos teismas savo iniciatyva gavo „Sodros“ duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 7761,39 Lt (136 b. l.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovės IĮ „T. technika“ ieškovei AB „Lietuvos dujos“, 1496,58 Lt skolą už suteiktas gamtines dujas, 17,62 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 72,00 Lt žyminį mokestį. Teismo sprendimas už akių įsiteisėjo.

LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-76-641/2014 priteisė iš atsakovės IĮ „T. Technika“ ieškovei UAB „SCT Lubricants“ 99 500,00 Lt avansą, 3 582,00 Lt delspinigius, 7,51 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nors atsakovė IĮ „T. Technika“ pateikė teismui apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, skundas nebuvo priimtas atsakovei nesumokėjus už jį žyminio mokesčio, o atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą buvo atmestas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi, ir teismas nustatė apeliantei IĮ „T. technika“ 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumams – sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui. Iš teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties turinio matyti, kad atsakovė nurodė, jog jos turtinė padėtis yra sunki, įmonė turi apie 95 810,06 Lt pradelstų įsipareigojimų. Ši teismo nutartis buvo apskųsta Šiaulių apygardos teismui, byla dar neišnagrinėta.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013).

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1819-650/2014 tenkino pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Hansa Flex hidraulika“ prašymą dėl skolininko T. B. (atsakovės IĮ „T. Technika“ savininko) turto dalies nustatymo. Iš teismo nutarties matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-7807-650/2012 priteisė iš atsakovės IĮ „T. technika“ ieškovei UAB „Hansa Flex hidraulika“ 4000,00 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanos ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau skola nebuvo išieškota. Teismo vertinimu, tai parodo, kad IĮ „T. technika“ neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, konstatuoja, jog IĮ „T. technika“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros

LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. ĮBĮ normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui, o vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Iš minėtuose straipsniuose įtvirtintų teisės normų seka, kad įstatymo leidėjas suteikė teismui, iškėlusiam įmonei bankroto bylą, prerogatyvą kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. CPK 3 straipsnio 7 dalis nustato, jog tuo atveju, kai įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, be kita ko, ar nėra ĮBĮ nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi.

Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, reikia siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2818/2011).

Teismas pažymi, kad nei darbo patirties kriterijus (vykdomų ir baigtų bankroto procedūrų santykis), nei teritorinis kriterijus (įmonės buveinės, jos filialų ar darbuotojų gyvenamoji vieta), nei administratorių funkcijas realiai vykdančių fizinių asmenų darbo krūvis savaime nėra tie kriterijai, kurie lemia administratoriaus kandidatūros parinkimą, tačiau, atsižvelgdamas į savo pareigą paskirti administratorių, teismas, be kita ko, turi įvertinti paminėtų aplinkybių visumą ir nuspręsti, kuri kandidatūra galės geriausiai atlikti administratoriaus funkcijas konkrečioje bankroto byloje.

Spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo IĮ „T. technika“ administratoriumi, teismas įvertina tą faktą, kad ieškovai ir trečiasis asmuo pateikė teismui tris bankroto administratorių kandidatūras.

Tuo atveju, kai keli bankroto administratoriai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, be kita ko, turi būti įvertinta teikiamų kandidatūrų patirtis, kvalifikacija, darbo krūvis ir kiti kriterijai, galintys turėti įtakos įgyvendinant bankroto proceso tikslus.

Pasisakydamas dėl UAB „Ekvalda“ kandidatūros, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad leidimas vykdyti procedūras įmonei išduotas 2012-05-28, šiuo metu administratorius vykdo dvidešimt devynias procedūras, septynios procedūros yra baigtos. Pažymėtina, kad šis administratorius turi mažiau darbuotojų, nei kiti pasiūlyti administratoriai, įmonėje dirba trys darbuotojai, kurie vidutiniškai šiuo metu vykdo po trylika bankroto procedūrų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad du administratoriaus darbuotojai turi nežymią darbo patirtį, vienas iš jų nėra pabaigęs nė vienos bankroto procedūros, kitas – tik vieną. Įmonės buveinės adresas nurodytas Vilniuje, ir tai, teismo vertinimu, gali lemti nesklandžią bankroto proceso eigą. Be to, aplinkybė, kad bendrovės darbovietės adresas nurodytas Vilniuje, gali turėti neigiamos įtakos operatyviam bankroto procesui vykdyti, kadangi atsakovės kreditoriams bus sunkiau bendradarbiauti su administratoriumi.

Administratoriai UAB „Insolvensa“ ir UAB „Nemokumo sprendimai“ darbuotojai turi nemažą darbo patirtį, UAB „Insolvensa“ dirba šeši, o UAB „Nemokumo sprendimai“ – keturi darbuotojai, tačiau UAB „Nemokumo sprendimai“ darbuotojų užimtumas yra mažesnis, vidutiniškai po septynias bankroto procedūras, o UAB „Insolvensa“ – po 19,8 bankroto procedūrų. Be to, UAB „Insolvensa“ adresas nurodytas Vilniuje, o UAB „Nemokumo sprendimai“ turi filialą Šiauliuose, ir tai sukuria prielaidas mažinti administravimo išlaidas, geriau užtikrinti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, operatyviai reaguoti į bankroto procedūrų metu kylančias aktualijas. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę, sprendžia, kad UAB „Nemokumo sprendimai“ paskyrimas IĮ „T. technika“ administratoriumi užtikrins sklandžią, ĮBĮ reikalavimus atitinkančią bankroto proceso eigą.

Pažymėtina, kad, jeigu teismo paskirtas administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, pakeitimo (ĮBĮ 11 str. 8 str. 2 p., 23 str. 13 p.).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-963/2011; 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-585/2011; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2087/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1373/2010 ir kt.) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtasis administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų.

Kaip minėta, atsakovo administratoriumi skirtina UAB „Nemokumo sprendimai“. Nenustatyta aplinkybių, nurodytų LR ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių UAB „Nemokumo sprendimai“ negalėtų būti IĮ „T. technika“ administratoriumi. Šio administratoriaus kandidatūra suderinta su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos (44 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4, 9 ir 10 straipsniais, teismas

nutaria:

Iškelti bankroto bylą IĮ „T. technika“ (įmonės kodas 144521194, buveinės adresas Šiaulių m. sav., Šiaulių m., Elnio g. 10).

Bankrutuojančios IĮ „T. technika“ administratoriumi paskirti UAB „Nemokumo sprendimai“ (įmonės kodas 302917417, įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA173, pateiktas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos sutikimas).

Pavesti įmonės administratoriui pateikti nutarties kopiją dėl IĮ „T. technika“ turto arešto vykdymo pasirinktam antstoliui.

Uždrausti IĮ „T. technika“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti IĮ „T. technika“ turtą.

Nustatyti terminą IĮ „T. technika“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 3 p., 4 p. 7 d. 8 p., 11 str. 3 d., bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

Įpareigoti IĮ „T. technika“ valdymo organus per 15 dienas po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos IĮ „T. technika“ įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Apie iškeltą IĮ „T. technika“ bankroto bylą pranešti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius