- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-854-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07339-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- IĮ „T. technika”
- Ieškovas
- kooperatyvo „Pieno puta“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės IĮ „T. technika” apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-356-901/2014 pagal ieškovo kooperatyvo „Pieno puta“ ieškinį atsakovei IĮ „T. technika“ dėl sumokėtos kainos dalies ir patirtų nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Bagaslaviškio pieninė“, taip pat pagal atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo, išvadą teikiančios institucijos Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos ir Valstybinė mašinų bandymo stotis prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kooperatyvas „Pieno puta” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei IĮ „T. technika”, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 81977,50 Lt sumokėto avanso ir 3395,89 Lt nuostolių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2012-11-08 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/11/08, kuria atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais pagaminti bei pristatyti UAB „Bagaslaviškio pieninė“ sutartyje numatytų specifikacijų pieno fasavimo įrenginį FRZF-1000 ir grietinės fasavimo įrenginį BG32A-4. Ieškovas sumokėjo atsakovei sutartyje numatytą 81977,50 Lt avansą. Ieškovo teigimu atsakovo pagaminti įrenginiai yra nekokybiški, nesaugūs, yra netinkami naudoti net po atsakovo atliktų įrenginių derinimo darbų, įrenginiai nėra pagaminti pilnai iš nerūdijančio 304 markės plieno, kaip buvo sutarta, todėl pieno ir grietinės įrenginiai rūdija, UAB „Bagaslaviškio pieninė“ darbuotojai, turintys dirbti su pieno įrenginiu nebuvo pilnai apmokyti, iki šiol nepateikta instrukcija kaip naudotis pieno įrenginiu, o instrukcija dėl grietinės įrenginio naudojimo nepilna. Antstolio konstatuota, kad įrenginiai nevienodai dozuoja pieną ir grietinę, pieno ir grietinės indeliai tinkamai neužsandarinami, nekokybiškai sulydomos pieno maišelių siūles, todėl į pakelius patenka oro ir sulydyti maišeliai leidžia pieną. Be to, ant indelių ir maišelių blogai matosi pagaminimo datos. Ieškovas buvo suteikęs atsakovei labai ilgą laiko tarpą įrenginių trūkumams pašalinti, tačiau trūkumai neištaisyti iki šiol ir apie metus įrenginiai stovi nenaudojami. Kadangi atsakovo pateikti pieno ir grietinės įrenginiai visiškai neatitinka kokybės ir saugos reikalavimų ir yra netinkami naudoti, įrenginių trūkumai negali būti pašalinti, ieškovas 2013 m. liepos mėn. nutraukęs sutartį reikalavo grąžinti sumokėtą avansą, taip pat priteisti ieškovo paskaičiuotas palūkanas nuo avanso sumokėjimo iki ieškinio padavimo dienos.
Atsakovė IĮ „T. technika“ su ieškovo ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš ieškovo kooperatyvo „Pieno puta” 81977,50 Lt nesumokėtos kainos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kadangi ieškovas nepagrįstai nutraukė sutartį, todėl vadovaujantis Sutarties 4.3 punktu atsakovė turi teisę pasinaudoti šiame punkte įtvirtinta nuostata pasilikti avansą ieškovui atsisakius dėl vienokių ar kitokių priežasčių priimti įrenginius ir už juos sumokėti. Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytais įrenginių trūkumais, teigdama, kad perduodant įrenginius šie veikė tinkamai, o galimi trūkumai atsirado dėl to, kad buvo netinkamai naudojami įrenginiai, nepasiekiama reikiama temperatūra, nebuvo paruoštos patalpos, neužtikrintas suspausto oro tiekimas, reikalingas grietinės įrenginio veikimui, taip pat nebuvo naudojamas pieno padavimo įrenginys ir t. t. Be to, nurodė, kad šalys buvo sutarusios tik dėl fasavimo įrenginių pagaminimo, todėl papildomus įrenginius (pieno padavimo įrenginį, kompresorių ir kt.) ieškovas turėtų atskirai įsigyti. Atsakovo teigimu šalys sutarė, kad iš nerūdijančio plieno bus pagamintos tik tos įrenginių dalys, kur liečiasi su maistu, kas ir buvo padaryta, kaip to reikalauja Europos Sąjungos įrenginių mechanikos ir automatikos bendri reikalavimai, o dėl ekonomiškumo likusios dalys (rėmas ir kt.) pagaminta iš pigesnio metalo, kadangi jei visas įrenginys būtų gamintas iš nerūdijančio plieno, įrenginių kainos būtų ženkliai didesnės.
Trečiasis asmuo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ su ieškovo ieškiniu sutiko, priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad iš pradžių UAB „Bagaslaviškio pieninė“ su atsakove tarėsi dėl pieno ir grietinės įrenginių iš nerūdijančio plieno pagaminimo pagal atsakovės pateiktus komercinius pasiūlymus, tačiau pasikeitus bendrovės akcininkams sutartis su atsakove nutraukta, sumokėtą avansą atsakovė grąžino, o sutartį dėl tų pačių įrenginių pagaminimo sudarė ieškovas su atsakove. Pagal susitarimą pieno ir grietinės įrenginiai turėjo būti faktiškai pristatyti UAB „Bagaslaviškio pieninė“. Patvirtino, kad įrenginiai yra nekokybiški, nesaugūs ir yra visiškai netinkami naudoti, apie metus stovi nenaudojami. UAB „Bagaslaviškio pieninė“ darbuotojai nebuvo apmokyti dirbti su įrenginiais, atsakovas atvažiuodavo taisyti ir derinti įrenginius bei apmokyti darbuotojus apie tai iš anksto nepranešęs, dažniausiai į darbo pabaigą ar po darbo laiko.
Išvadą teikiančių institucijų Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos ir Valstybinė mašinų bandymo stotis prie Žemės ūkio ministerijos išvadose patvirtino, kad atsakovės įrenginiai neatitinka saugos ir kokybės reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovo IĮ „T. technika“ 81977,50 Lt sumokėto avanso, 3395,89 Lt nuostolių, 6 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą 85373,39 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10850,01 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo kooperatyvo „Pieno puta“ naudai, kitą dalį ieškinio atmetė.
Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl pieno ir grietinės įrenginių kokybės, dėl to, ar abu įrenginiai turėjo būti pilnai pagaminti iš nerūdijančio plieno ar tik jų dalys, besiliečiančios su maistu, ar atsakovas įvykdė pareigą apmokyti UAB „Bagaslaviškio pieninė“ darbuotojus dirbti su įrenginiais, pateikė tinkamas įrenginių atitikties deklaracijas ir naudojimosi įrenginiais instrukcijas, ar atsakovo pagaminti ir parduoti įrenginiai tiek nekokybiški, nesaugūs ir netinkami naudoti, kad pirkėjas turėjo teisę nutraukti sutartį ir atsisakyti mokėti likusią dalį sumos už įrenginius. Teismas, įvertinęs proceso dalyvių ir išvadą teikiančių institucijų atstovų paaiškinimus, visą bylos medžiagą – 2013 m. spalio 1 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, šalių ir UAB „Bagaslaviškio pieninė“ susirašinėjimą ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškovo pateiktą filmuotą medžiagą, iš kurios akivaizdžiai matosi, kad įrenginiai tinkamai neveikia ir nefasuoja nei pieno maišelių nei grietinės indelių, padarė išvadą, kad atsakovės perduoti įrenginiai yra nekokybiški, nesaugūs, iki šiol nėra suderinti, sutaisyti ir neveikia tinkamai, kaip kad galėtų tikėtis gavęs tokią prekę pirkėjas, iki šiol stovi nenaudojami. Teismas nurodė, kad atsakovė savo teiginių, kad apie tris mėnesius šiuos įrenginius UAB „Bagaslaviškio pieninė“ naudojo niekuo nepagrindė (CPK 178 str.). Sprendė, kad atsakovės įmonės savininkas pripažindamas, kad įrenginių derinimo darbai dar tebevyko 2013 m. birželio mėn., po ko įrenginių nepavyko paleisti normaliam darbui, tuo pačiu pripažino faktą, kad įrenginiai nebuvo suderinti per sutartyje šalių sutartą laikotarpį, t. y. kad įrenginiai bus suderinti per 5 darbo dienas nuo jų perdavimo. Konstatavo, kad atsakovė taip pat neįrodė savo teiginių, kad ji pagal Sutarties sąlygas per 5 darbo dienas nuo įrenginių perdavimo tinkamai apmokė ieškovo ar UAB „Bagaslaviškio pieninė“ darbuotojus dirbti su įrenginiais.
Įvertinęs bylos medžiagą, šalių, trečiojo asmens ir išvadą teikiančių institucijų atstovų paaiškinimus, teismas pripažino, kad ieškovas įrodė, jog atsakovės jam pateikti gaminiai yra iš esmės nekokybiški, nesaugūs ir netinkami naudoti (CPK 185 str.), todėl ieškovas pagrįstai pasinaudojo CK 6.334 str. 4 p. numatyta teise atisakyti sutarties dėl esminių sutarties pažeidimų perdavus iš esmės nekokybišką daiktą, ir reikalauti grąžinti sumokėtą už daiktą kainą. Teismo vertinimu, tokia ieškovo teisių gynybos priemonė yra adekvati, o kiti pirkėjo teisių gynybos būdai, tokie kaip nekokybiško daikto pakeitimas kitu, kainos sumažinimas ar kiti šiuo atveju negalėjo būti pritaikyti, nes pirkėjas iš esmės negavo ko tikėjosi, daikto trūkumai esminiai ir negali būti pašalinti, pirkėjas ir UAB „Bagaslaviškio pieninė“ perduotais įrenginiais faktiškai visiškai negalėjo pasinaudoti pagal paskirtį ilgą laiko tarpą.
Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai atsisakė sutarties, ją pagrįstai vienašališkai nutraukdamas, pagrįstai atsisakymas pasirašyti įrenginių perdavimo aktus ir pagrįstai atsisakydamas sumokėti už įrenginius likusią sumą, reikalaudamas grąžinti už įrenginius sumokėtas sumas (avansą).
Kadangi atsakovė savo pareigų tinkamai neįvykdė, ieškovas pagrįstai atsisakė pasirašyti įrenginių priėmimo-perdavimo aktus, todėl ieškovas neturi pareigos mokėti atsakovei likusią sumą už įrenginius dar ir remiantis minėta sutartine nuostata. Įvertinus tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės priešieškinio reikalavimus priteisti iš ieškovo likusią nesumokėtą kainos dalį (81977,50 Lt) už įrenginius. Kadangi atsakovės parduoti ieškovui įrenginiai buvo nekokybiški, nesaugūs ir netinkami naudojimui, dėl ko pirkėjas atsisakė sutarties ir įrenginių, teismo vertinimu, atsakovė negalėjo remtis Sutarties 4.3 punkte numatyta teise atsisakyti grąžinti avansą, kadangi tokia teise pardavėjas galėtų pasinaudoti tik jei ieškovas sutarties ir įrenginių būtų atsisakęs dėl nereikšmingų priežasčių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atsakovė IĮ „T. technika“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo kooperatyvo „Pieno puta“ 2013-10-16 ieškinį dėl sumokėtos kainos dalies ir patirtų nuostolių priteisimo, o atsakovės IĮ „T. technika“ 2013-12-02 priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad IĮ „T. technika“ savininkas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog tartasi buvo ne dėl visų įrenginių dalių pagaminimo iš nerūdijančio plieno, bet tik dėl tų, kurios liečiasi su maistu. Toks buvo užsakovo reikalavimas, kadangi užsakovas siekė, kad įrenginiai būtų pigesni ir jam buvo puikiai žinoma ir suprantama, kad įrenginių, pilnai pagamintų iš nerūdijančio plieno, kaina būtų buvusi ženkliai didesnė. Teismo posėdžio metu iškilus šiam ginčui ir atsakovei paprašius kviesti į bylą liudytoju E. G., kuris užsakė įrenginius, teismas šį prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir užkirto kelią išklausyti šio asmens paaiškinimus bei nustatyti objektyvią tiesą byloje. Apeliantei neaišku, kuo remiantis teismas daro išvadą, kad įrenginiai, kuriuose tam tikros su maistu nesiliečiančios dalys yra ne iš nerūdijančio plieno, negalėtų dirbti agresyvioje ar sprogioje aplinkoje. Tokie teismo samprotavimai neturi jokio logiško paaiškinimo. Teismas vienašališkai ir nepagrįstai nusprendė, kad toks trūkumas, jeigu jis ir būtų, negalėtų būti pašalintas. Apeliantė pabrėžia, kad visų pirma, tai nėra trūkumas, nes toks buvo užsakovo pageidavimas, antra, atskirai aptarus sąlygas su ieškovu, pageidaujamos dalys gali būti pakeistos nerūdijančio plieno dalimis.Mano, kad šioje vietoje labai svarbu akcentuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskiria, kad įrenginių atitikimas kokybės reikalavimams, saugumo reikalavimams ir tinkama jų dokumentacija yra trys skirtingi dalykai ir tai turi esminės reikšmės sprendžiant, ar šie trūkumai gali būti ištaisomi ir kokia ieškovo teisių gynybos priemonė būtų adekvati. Būtent specialistų išvadose ir jų paaiškinimuose nurodomi tik šie įrenginių trūkumai: saugos ir dokumentacijos. Todėl akivaizdu, kad tinkamas dokumentacijos įforminimas yra lengvai ištaisomas trūkumas, nedarantis įrenginių iš esmės nekokybiškų, ir teismo vertinimas, kad atsakovės ieškovui pateikti gaminiai yra iš esmės nekokybiški, prasilenkia su byloje esančia medžiaga, išvadą teikiančių institucijų atstovų paaiškinimais.Nurodo, kad teismas, darydamas išvadą, kad ieškovo pasirinkta teisių gynybos priemonė yra adekvati, visiškai neatsižvelgė ne tik į specialistų paaiškinimus, iš kurių akivaizdu, kad jų nurodyti saugos ir dokumentacijos trūkumai gali būti ir pieno įrenginio atveju, net nesudėtingai pašalinami, bet ir nesigilino į tas aplinkybes, jog įrenginiai yra labai specifiški, gaminti pagal specialų ieškovo užsakymą, skirti būtent jo poreikiams, todėl ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, nes atsakovė tokiu atveju įrenginių nebeparduotų ir patirtų itin didelius nuostolius.Teigia, kad net pats ieškovas bylos procese niekuomet neteigė fakto, kad grietinės įrenginys apskritai neveikia. Nors ieškovas pateikė antstolio fiksuotą medžiagą, kurioje neva įrenginiai veikia prastai, atsakovė pateikė medžiagą, filmuotą paties ieškovo patalpose, kuri įrodo, kad įrenginiai veikė gerai. Pastebi tai, kad įrenginius darbui turėjo paleisti jais apmokyti dirbti asmenys, o teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad įrenginius antstoliui aprodė ir juos paleido to nemokantis daryti asmuo. Be to, antstolio filmuotoje medžiagoje matyti, kaip vienas iš įrenginių paleidžiamas neišlaukus reikiamos temperatūros pakilimo, kas galėjo turėti lemiamą įtaką jo netinkamam veikimui. Dėl įrenginių derinimo laiko atsakovė nurodo, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino faktą, kad tam tikri atsakovei priklausantys įrenginiai dar iki šios dienos yra trečiojo asmens patalpose ir atsakovo yra neatsiimti. Šios aplinkybės itin svarbios, nes jomis paaiškinama, kodėl įrenginiai buvo derinami ilgesnį nei Sutartyje numatytą laiką, tačiau teismas jų neanalizavo.Mano, kad teismas įrodymų vertinimo taisykles pažeidė ir dėl darbuotojų apmokymų, kadangi byloje nėra pateikta nei darbo sutarčių, nei pareigybės aprašymų, iš kurių būtų galima spręsti apie apmokytų darbuotojų einamas pareigas ir darbo užduotis, atsakovė teismo posėdžio metu taip pat prašė kviesti šiuos liudytojus dalyvauti byloje, kad būtų tinkamai išsiaiškintos darbuotojų apmokymo ir akto pasirašymo aplinkybės. Tačiau teismas nei tenkino šio prašymo, nei įpareigojo ieškovą pateikti papildomus įrodymus, o pasirėmė ieškovo paaiškinimais kaip visiškai pakankamu ir bet kokias abejones išsklaidančiu įrodymu.Apeliantė nesutinka ir su teismo vertinimu, kad atsakovė negali remtis Sutarties 4.3 punkte numatyta teise atsisakyti grąžinti avansą, nes CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įsakmiai įtvirtino, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tiek pirmoji sutartis su UAB „Bagaslaviškio pieninė“, tiek perrašyta sutartis su kooperatyvu „Pieno puta“ turėjo analogišką sąlygą ir joje nebuvo numatyta jokių išlygų, kokiais atvejais ji netaikoma arba dėl kokių priežasčių ji taikoma.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas kooperatyvas „Pieno puta“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog Įrenginių specifikacijose buvo padaryta klaida nurodant plieno, iš kurio turėjo būti pagaminti įrenginiai, rūšį, tačiau įvertinus tai, kad Įrenginių specifikacijas rengė atsakovė, ieškovo nuomone, atsakovei ir tenka neigiamos ieškovo suklaidinimo pasekmės. Taip pat nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymais pagrįstų paskaičiavimų, iš kurių matytųsi, jog pagaminti Įrenginius iš nerūdijančio plieno būtų kainavę neprotingai daugiau, negu iš rūdijančio ir pabrėžia, kad pats korpuso plienas nėra vienintelė įrenginio gamybos kaštų sudedamoji dalis. Be to, ieškovo vertinimu, įrenginių neatitiktis imperatyviems saugumo reikalavimams laikytina įrenginių kokybės trūkumu. Ieškovo teigimu, byloje nustatyta, jog pieno įrenginys nevienodai dozuoja, kad nekokybiškai sulydo siūles, jog į pakelius patenka oro, kad sulydyti maišeliai leidžia pieną, o VMBS protokole dėl Grietinės įrenginio buvo nustatyta, jog Grietinės įrenginio apskritai nepavyko paleisti ir nors atsakovė, ginčydama VMBS protokoluose nustatytus įrenginių trūkumus teigia, kad VMBS specialistai negalėjo tinkamai įvertinti įrenginių, nes neturėjo tinkamų įrenginių instrukcijų, pabrėžia, jog tinkamas įrenginių instrukcijas ieškovui privalėjo pateikti būtent atsakovė. Ieškovė nurodo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000-03-06 įsakymu Nr. 28 patvirtinto techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.1.2.e punktas numato, jog „Mašinos turi būti tiekiamos su visa specialiąja įranga ir reikmenimis, būtinais joms saugiai reguliuoti, prižiūrėti ir naudoti, todėl būtent atsakovė laikytina atsakinga už tai, kad atsakovė įrenginių iš karto nepristatė su visa reikiama įranga. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad nei tinkamų Įrenginių atitikties deklaracijų, nei pieno įrenginio instrukcijos atsakovė nepateikė ir į bylą. Ieškovas mano, kad atsakovės pateikiamas Sutarties 4.3. punkto aiškinimas neatitinka tokių bendrųjų civilinės teisės principų kaip teisingumas, protingumas ir sąžiningumas, nes remiantis atsakovės pateikiamu aiškinimu, atsakovė apskritai prarastų bet kokį suinteresuotumą pristatyti kokybiškus įrenginius, nes žinotų, jog kad ir kokius nekokybiškus įrenginius atsakovė bepristatytų, atsakovė vis tiek galėtų susigrąžinti įrenginius ir pasilikti ieškovo sumokėtą avansą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo ieškinį. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl jų detaliau nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde, tačiau privalo pasisakyti dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės ieškovui pagaminti įrenginiai yra su trūkumais, tai pripažįsta ir pati atsakovė (CPK 187 str.), tačiau atsakovė nesutinka su tuo, kad tai yra įrenginių kokybės trūkumai, ir kad šie trūkumai yra tokie, jog jų negalima pašalinti. Apeliantė apeliaciniame skunde smulkiai analizuoja sprendimo motyvus dėl įrodymų vertinimo, mano, kad teismas nepagrįstai vertino tik ieškovo įrodymus ir paaiškinimus, nepagrįstai atmesdamas atsakovės argumentus ir nesivadovaudamas atsakovės pateiktais leistinais įrodymais. Taigi apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir esminis ginčas byloje kyla dėl įrodymų vertinimo, t. y. ar byloje pakanka leistinų įrodymų pripažinti aplinkybę, kad atsakovė pagamino ir pardavė ieškovui tokius nekokybiškus įrenginius, kad ieškovas turėjo teisę nutraukti sutartį ir atsisakyti mokėti likusią pinigų sumą už įrenginius. Be to, atsakovė nesutinka ir su sutarties aiškinimu, susijusiu su jos priešieškinio reikalavimais dėl avanso negrąžinimo pirkėjui.
Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį civilinėse bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, vienas esminių atsakovės apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad ieškovas ir atsakovė nesitarė, kad įrenginiai bus pagaminti vien iš nerūdijančio plieno, buvo tartasi tik dėl atskirų įrenginių dalių, o šią atsakovės nurodomą aplinkybę, jos teigimu, patvirtina tai, kad įrenginių, kurie būtų pagaminti vien iš nerūdijančio plieno, kaina būtų ženkliai didesnė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, byloje nustatyta, kad atsakovė IĮ „T. technika“ 2012 m. lapkričio 8 d. sudarė su ieškovu (pirkėju) kooperatyvu „Pieno puta“ pirkimo-pardavimo sutartį dėl fasavimo į plastikinius indelius įrenginio ir fasavimo į maišelius įrengimo pagaminimo ir pardavimo pirkėjui. Prie šios sutarties buvo pasirašytas Priedas Nr. 1, kuriame aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog tiek fasavimo į maišelius, tiek fasavimo į indelius įrenginiai bus pagaminti iš nerūdijančio 304 markės plieno. Pažymėtina, kad savo teiginių, jog iš tiesų buvo tartasi tik dėl dalies įrenginių pagaminimo iš nerūdijančio plieno atsakovė leistinais įrodymais nepagrindė, deklaratyviai nurodydama, kad vien iš nerūdijančio plieno įrenginio kaina būtų ženkliai didesnė. Todėl šiuo atveju, remiantis vien atsakovės paaiškinimais, nėra pagrindo daryti kitokios, nei pirmosios instancijos teismo, išvados – kad šalys tarėsi dėl kitokios įrenginių medžiagos. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tokią sutarties šalių valią (dėl įrenginių pagaminimo iš nerūdijančio plieno) pagrindžia ir ta aplinkybė, kad būtent ne iš nerūdijančio plieno įrenginiuose esančios detalės pradėjo rūdyti (CK 6.193 str.), todėl akivaizdu, kad įrenginiai, tam, jog juos būtų galima tinkamai naudoti ir jie būtų saugūs, įvertinus aplinkybę, kad jie bus naudojami sąlyčiui su maistu, turėjo būti pagaminti būtent pagal sutarties sąlygas.
Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis kompetentingų institucijų išvadomis, konstatavo, jog atsakovės pagaminti ir parduoti įrenginiai yra nekokybiški. Atsakovės teigimu, įrenginiai yra nesaugūs, ką iš esmės galima lengvai pašalinti, bet ne nekokybiški. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovės pagaminti ir parduoti įrenginiai per garantinį laikotarpį surūdijo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei Valstybinės mašinų bandymo stoties bandymų rezultatai, rodo, kad įrenginiai nefasuoja pieno gaminių kokybiškai. Nors atsakovė teigia, kad būtent dėl paties ieškovo kaltės naudojant nekokybiškus maišelius ir indelius gaminiai yra fasuojami netinkamai, leistinų įrodymų, kad ieškovas naudojo netinkamus maišelius ar indelius byloje nėra (CPK 178 str.), be to pažymėtina, kad nei sutartyje, nei priede nebuvo nurodyti, kaip teigia atsakovė, tokie įrenginių eksploatavimo nurodymai, kad turės būti naudojami konkrečios rūšies maišeliai ar indeliai.
Kaip jau minėta ir kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, įrodymų vertinimo taisyklė civiliame procese yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovė, pagaminusi ir pardavusi ieškovui fasavimo įrenginius, netinkamai įvykdė sutartį, kadangi įrenginiai pagaminti ne iš tokios medžiagos, kokia buvo sutarta pagal sutartį, be to, byloje esantys leistini įrodymai leidžia teismui spręsti, kad labiau tikėtina, jog atsakovės pagaminti įrenginiai nekokybiškai atlieka savo pagrindines funkcijas, dėl ko negali būti naudojami pagal paskirtį.
Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovės pagamintų įrenginių trūkumai yra pašalinami ir kad ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, nes atsakovės ieškovui pagaminti įrenginiai yra itin specifiški ir negalės būti parduoti kitam pirkėjui. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovės pagaminti įrenginiai yra specifiniai, naudojami konkrečiai rinkai, tačiau tai, kad jie pagaminti išskirtinai ieškovui ir negalės būti naudojami kitų asmenų paneigia Priede Nr. 1 nurodyti įrenginio techniniai duomenys (pvz., tiek pienas, tiek grietinė fasuojami į 500-1000 l talpas, kas pagal šių gaminių atitinkamą rinką nelaikytina išskirtinumu, našumas rekomenduojamas mažoms ir vidutinėms įmonėms ir pan.).
Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, kad atsakovė negali remtis 2012 m. lapkričio 8 d. sutarties 4.3 punkte numatyta teise atsisakyti grąžinti avansą. Apeliantės teigimu, sutartyje nėra numatyta jokių išlygų, kokiais atvejais ši sutarties sąlyga netaikoma arba dėl kokių priežasčių ji taikoma. Pažymėtina, kad atmesdamas šį atsakovės reikalavimą teismas rėmėsi sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir pagrįstai nurodė, kad teise atsisakyti grąžinti avansą, pardavėjas galėtų pasinaudoti tik jei ieškovas sutarties ir įrenginių būtų atsisakęs dėl nereikšmingų priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje konstatavus, kad atsakovės pagaminti ir parduoti ieškovui fasavimo įrenginiai iš esmės yra nekokybiški, nesaugūs ir net netinkami naudojimui, išvada, kad atsakovė pagal sutartį turi neginčijamą teisę atsisakyti grąžinti avansą, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Atsižvelgusi į tai, kad atsakovė nepateikė leistinų įrodymų, įrodančių, kad ieškovui buvo pagaminti ir parduoti kokybiški ir tinkami naudojimui įrenginiai, ir paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų pagrindu priėmė sprendimą, o iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, atsakovė tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios, t. y. atsakovei naudingos, išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės iš esmės teisėto ir pagrįsto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija plačiau jų neanalizuoja.
Paskirstant bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-03 nutartimi atsakovei IĮ „T. technika“ buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinas 4347 Lt (nuo ginčijamos 167350,89 Lt sumos) žyminis mokestis valstybei. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į atsakovės apeliaciniame skunde keltus iš esmės nesudėtingus įrodymų vertinimo teisinius klausimus, įvertinusi ieškovo pateiktus dokumentus, pagrindžiančius ieškovo turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme (2 t., 156–158 b. l.), ieškovui kooperatyvui „Pieno puta“ iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį mažina iki 2000 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė Šiaulių apylinkės teismas, todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais pagristai iš dalies tenkino ieškovo ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmetė, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui kooperatyvui „Pieno puta“, į. k. 300045347, iš atsakovės IĮ „T. technika”, į. k. 144521194, 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės IĮ „T. technika”, į. k. 144521194, 4347 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą.