Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams T. D. ir D. D. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. gegužės 5 d. buvo pasirašytas Turto pardavimo iš varžytinių aktas, atitinkamai ieškovui Valstybės įmonei Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuosavybės teise nekilnojamasis turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame, ieškovo turimais duomenimis, iki šiol gyvena buvęs savininkas T. D. ir jo nepilnametis sūnus D. D., be to abiejų jų deklaruota gyvenamoji vieta 2022 m. gegužės 10 d. yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovas, gavęs duomenis, kad jo nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyvena T. D. kartu su nepilnamečiu sūnumi D. D., kreipėsi į T. D. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) su 2022 m. gegužės 10 d. pretenzija „Dėl patalpų atlaisvinimo“, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Ieškovas, negavęs atsakymo, elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei registruotąja pašto siunta išsiuntė 2022 m. gegužės 12 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad T. D. iki 2022 m. gegužės 18 d. neatlaisvinus buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir neperdavus raktų, 2022 m. gegužės 19 d. 13.00 val. yra planuojamas patekimas į butą, antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes, taip pat aprašant T. D. galimai priklausantį kilnojamąjį turtą antstolio Dariaus Blizniko vykdomosiose bylose Nr. 0035/18/0591 ir Nr. 0035/18/09184, kuris bus realizuotas vykdant išieškojimą iš T. D.. Apie planuotą patekimą į ieškovui priklausantį butą buvo informuotas antstolis Darius Bliznikas, taip pat Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas. 2022 m. gegužės 19 d. 13.00 val. dalyvaujant turto savininkui S. S. bei jo atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei, taip pat antstoliui Rimantui Vižainiškiui, avarinio durų atidarymo bendrovės UAB „Vitemus“ darbuotojui, taip pat turto vertintojai, teismo ekspertei Astai Lisauskienei buvo atvykta prie buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų. Nors durų niekas neatidarė, bute buvo girdimas šuns lojimas, o telefonu susisiekus su T. D., pastarasis nurodė, kad bute gyvena kartu su savo nepilnamečiu sūnumi. Faktines aplinkybes, tame tarpe telefoninį pokalbį su T. D., konstatavo antstolis Rimantas Vižainiškis, atitinkamai buvo surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Telefoninio pokalbio metu T. D. patvirtino, kad dokumentus elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) gauna.

3. Atsakovas užėmė pasyvią poziciją, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti 2022 m. birželio 28 d., žinodamas savo teises ir pareigas tinkamu atstovavimu nepasirūpino – iš viešai prieinamų Teismų informacinės sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovas turėjęs ne vieną teisminį procesą.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nesutinta su ieškinio dalimi dėl nuostolių atlyginimo, kadangi ieškovas neįrodė, jog būstas butų išnuomotas. Atsakovai išsikeldintų iš karto, jeigu turėtų kitą gyvenamąjį plotą, tačiau šiuo metu neturi kur išeiti, vaikas lanko mokyklą Naujininkuose.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tarnybos vyriausioji specialistė 2022 m. birželio 21 d. mobiliuoju telefonu susisiekė su atsakovu, kuris paaiškino, kad nemato apsilankymo būtinumo, nes greitu metu planuoja išsikraustyti, todėl pokalbis vyko telefonu. Atsakovas nurodė, kad ieško kito būsto nuomai, tačiau dėl prastos finansinės padėties ir kylančių nuomos kainų situacija sudėtinga. Vyriausioji specialistė pažymėjo, kad nepilnamečio D. D. tėvas T. D. privalo užtikrinti savo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. Tarnybos vertinimu, nepilnametis vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, todėl atsakovų iškeldinimas iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų tik tuo atveju, jeigu atsakovas užtikrins savo sūnaus teisę į kitą gyvenamąjį būstą. Teismui priėmus sprendimą iškeldinti atsakovus, Tarnyba mano, kad būtų tikslinga nustatyti terminą iki kada atsakovai turi išsikelti iš gyvenamųjų patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 5 d. buvo pasirašytas Turto pardavimo iš varžytinių aktas, atitinkamai ieškovui Valstybės įmonei Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuosavybės teise nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame, ieškovo turimais duomenimis, iki šiol gyvena buvęs savininkas T. D. bei D. D.. Abiejų nurodytų asmenų deklaruota gyvenamoji vieta 2022 m. gegužės 10 d. yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovas, gavęs duomenis, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyvena T. D. kartu su nepilnamečiu sūnumi D. D., kreipėsi į T. D. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) su 2022 m. gegužės 10 d. pretenzija „Dėl patalpų atlaisvinimo“, tačiau atsakymo negavo. Negavęs atsakymo, ieškovas T. D. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei registruotąja pašto siunta išsiuntė 2022 m. gegužės 12 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad T. D. iki 2022 m. gegužės 18 d. neatlaisvinus buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir neperdavus raktų, 2022 m. gegužės 19 d. 13.00 val. planuojamas patekimas į butą, antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes, taip pat aprašant T. D. galimai priklausantį kilnojamąjį turtą antstolio Dariaus Blizniko vykdomosiose bylose Nr. 0035/18/0591 ir Nr. 0035/18/09184, kuris bus realizuotas vykdant išieškojimą iš T. D.. Apie planuotą patekimą į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo informuotas antstolis Darius Bliznikas, taip pat Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas. 2022 m. gegužės 19 d. 13.00 val. dalyvaujant turto savininkui S. S. bei jo atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei, taip pat antstoliui R. V., avarinio durų atidarymo bendrovės UAB „Vitemus“ darbuotojui, taip pat turto vertintojai, teismo ekspertei Astai Lisauskienei buvo atvykta prie buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų. Nors durų niekas neatidarė, bute buvo girdimas šuns lojimas, o telefonu susisiekus su T. D., pastarasis nurodė, kad bute gyvena kartu su savo nepilnamečiu sūnumi. Faktines aplinkybes, tame tarpe telefoninį pokalbį su T. D., konstatavo antstolis Rimantas Vižainiškis, atitinkamai buvo surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo turto

7. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: jog jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

8. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos gali nulemti skirtingas teisės į būstą apsaugos priemones. Kasacinis teismas išaiškino, kad teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje, Nr. 3K-3-260/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013 ir kt.).

9. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad panaudos sutarties sudarymui konstatuoti esminę reikšmę turi panaudos davėjo realus turto perdavimas naudotis panaudos gavėjui ir pastarojo priėmimas šį turtą naudoti, t. y. panaudos davėjo išoriškai (formaliai) išreikštoji valia turi atitikti tikrąją (vidinę) jo valią bei tikslą, kurio šiuo sandoriu siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).

10. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte atsakovas gyvena be teisinio pagrindo, todėl konstatuotinas ieškovo, kaip ginčo turto savininko, teisių pažeidimas (CK 4.37 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad atsakovo veiksmai pažeidžia jo teises netrukdomai naudotis ir disponuoti savo nuosavybe – ginčo turtu. Ieškovas, įgydamas turtą tapo jo savininku, todėl turi pagrįstą lūkestį, kad gali nevaržomai įgyvendinti visas savininko teises, t. y. valdyti, naudoti, disponuoti turtu. Ieškovo teisė nevaržomai įgyvendinti savo teisę į nuosavybę negali būti paneigiama dėl to, kad atsakovas neturi kito gyvenamojo ploto ar dėl to, jog šiuo metu jo materialinė padėtis yra sunki.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaiko teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016).

12. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnį vaiko teisę į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, visų pirma, privalo užtikrinti vaiko tėvai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės normos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teisės (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1993-392/2015).

13. Atsakovas be jokio teisėto pagrindo neatlygintinai naudojasi privačia nuosavybe, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumą. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės, jog jis ginčo turte gyvena be teisėto pagrindo. Atsakovas į bylą įrodymų, kad jis, kaip nepilnamečio vaiko tėvas, dėl kokių nors konkrečių objektyvių ar subjektyvių priežasčių neturi galimybių įgyvendinti pareigos užtikrinti kitą gyvenamąjį būstą savo nepilnamečiam vaikui, nepateikė. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas į bylą nėra pateikta, o aplinkybės, kad jo materialinė padėtis sunki, yra nulemtos jo paties subjektyvaus pasirinkimo. Atsakovas gali pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku ir yra pajėgus savarankiškai užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikui, todėl iškeldinimas iš ginčo turto neprieštarauja atsakovo nepilnamečio vaiko interesams. Teismo vertinimu, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo pripažinti teisinės būtinybės ginti vaiko interesus suvaržant buto savininkių teises, dėl to nėra teisinio pagrindo neiškeldinti atsakovo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, vaikų interesus privalo užtikrinti jų tėvai, todėl atsakovo argumentai, kad iškeldinimas pažeis nepilnamečio vaiko interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas turi galimybę pasirinkti naują gyvenamąją vietą užtikrinant jo nepilnamečiam vaikui galimybę tęsti ugdymo procesą toje pačioje mokymosi įstaigoje, be to, pareiga susirasti kitą būstą atsakovui atsirado ne šio teismo sprendimo priėmimo metu, o pasikeitus būsto savininkui, kurių valia iškeldinti jame gyvenančius asmenis, atsakovui buvo žinoma dar iki ieškinio surašymo dienos.

14. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš viešai prieinamų Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovas T. D. ir jo buvusi sutuoktinė R. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2YT-18328-1168/2022), prašydami patvirtinti taikos sutartį, kuria prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3973-869/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos. Pareiškėjams buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti ir išaiškinta, kad, siekdami pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3973-869/2022 patvirtintos sutarties sąlygas, pareiškėjai turėtų teismui pateikti susitarimą dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, kurioje aiškiai ir konkrečiai būtų nurodyti, kokie pasirašytos ir teismo patvirtintos sutarties punktai yra keičiami ir pateikti naują šių sutarties punktų redakciją (CPK 539 straipsnio 2 dalis), o ne prašyti patvirtinti taikos sutartį. Pareiškėjai trūkumų nešalino. Taigi nepilnamečio vaiko tėvai supranta, kad patys turi užtikrinti savo sūnaus interesus.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas su atsakovu buto nuomos ar panaudos sutarties nėra sudarę, į tai, jog ieškovas reikalauja iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos-buto teismine tvarka, taikytina įstatymo analogija numatyta CK 6.612 straipsnyje, ginant savininkių teises nuo pažeidimų nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), atsakovas su nepilnamečiu sūnumi iškeldintinas iš ginčo turto su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 straipsnis).

Dėl žalos atlyginimo

16. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų 366,60 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. ir po 18,33 Eur per dieną nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki atsakovų iškeldinimo su visu jiems priklausančiais daiktais ir (arba) naminiais gyvūnais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto/patalpos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaip patiriamus nuostolius už naudojimąsi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu.

17. Ieškinio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo iš esmės prašoma atsakovui taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), ieškovo patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, taip pat atsakovo kaltę, kuri pagal įstatymus preziumuojama (CK 6.246-6.249 straipsniai).

18. CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

19. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 5 d. buvo pasirašytas Turto pardavimo iš varžytinių aktas, atitinkamai ieškovui Valstybės įmonei Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuosavybės teise nekilnojamasis turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

20. Remiantis bylos medžiaga, teismo vertinimu, atsakovai neatlygintinai naudodamiesi ieškovui priklausančiu ginčo nekilnojamuoju turtu, kurį turėjo atlaisvinti 2022 m. gegužės 18 d. remiantis 2022 m. gegužės 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-22-35-15778 gauna naudą, t. y. nepatiria išlaidų, kurias paprastai patirtų sąžiningas ir rūpestingas asmuo, užtikrindamas savo gyvenamąjį būstą. Atitinkamai atsakovai ieškovui sudaro kliūtis disponuoti jam priklausančiu turtu, jį realizuoti ir iš jo gauti pajamų. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovams taikytina civilinė atsakomybė, remiantis ieškovo nagrinėjamo patikslinto ieškinio reikalavimo pagrindais (CK 6.245, 6.254, 6.263 straipsniai).

21. Nagrinėjamu atveju, atsakovų rūpestingumo pareigos pažeidimu laikytini neteisėti veiksmai – naudojimasis ieškovo ginčo gyvenamuoju būtu be teisinio pagrindo nuo 2022 m. gegužės 5 d., ko pagrindu ieškovas patyrė ir patiria nuostolius, negauna pajamų, kurias galėtų gauti (CK 6.249 straipsnis). Taigi įstatymas nustato netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, atlyginimą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai atsakingas už žalą asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

22. Remiantis bylos medžiaga, teismas laiko, kad ieškovas ginčo priklausančio gyvenamojo buto, iš kurio atsakovai keldintini, kuriuo ieškovas iki šiol negali naudotis, jį realizuoti ir iš jo gauti pajamų, kaip ginčo turto savininkas, negalėjo išnuomoti, kitaip panaudoti tretiesiems asmenims, nes atsakovai gera valia iš ieškovo ginčo turto neišsikelia. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, kad teismui pripažinus, kad asmuo neteisėtai naudojasi jam nepriklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, kartu pripažintina ir ta aplinkybė, kad šis asmuo iš to gauna naudos, o turto savininkas patiria nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004). Tokiu pagrindu teismas laiko, kad ieškovas negavo pajamų už atsakovų neteisėtai naudojamą ginčo turtą, todėl atsakovai privalo atlyginti žalą (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

23. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad iš atsakovo T. D. priteistinas 366,60 Eur žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. ir po 18,33 Eur per dieną nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki atsakovų iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais ir (arba) naminiais gyvūnais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto/patalpos Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

26. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1111,40 Eur: 363 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 48,40 UAB „Vitemus“ darbuotojo iškvietimo avariniam durų atrakinimui ir 500 Eur už advokato teisinę pagalbą.

27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš atsakovo T. D. ieškovui priteistinas 1111,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

28. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 17,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo T. D. (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir įpareigojant išsikraustyti nedelsiant įsiteisėjus teismo sprendimui.

Priteisti iš atsakovo T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 366,60 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 60 ct) žalos atlyginimo ir po 18,33 Eur (aštuoniolika eurų 33 ct) per dieną nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki atsakovo iškeldinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1111,40 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto vienuolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.