Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

2. Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams;

3. Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir paskirta vykdyti laisvės atėmimo bausmė;

4. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

5. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose;

6. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. T. 2020 m. lapkričio 2 d. apie 02.40 val., (duomenys neskelbtini), kelio A16 (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tokią transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duodamas parodymus kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 1 d. jis buvo pas draugą, su juo kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu išgėrė butelį degtinės ir alaus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išgėrė du butelius degtinės, bet iš tikrųjų tiek neišgėrė. 2020 m. lapkričio 2 d. apie 2.00 val., jis nusprendė važiuoti pas tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Jis vairavo jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. miestą, sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinę girtumą, jį sulaikė, nes alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutinka. Vairuotojo pažymėjimo taip pat neturi, nes nėra jo įgijęs. Automobilį vairavo girtas ne pirmą kartą, supranta, kad kėlė pavojų eismo saugumui ir dėl savo poelgio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustas R. O.-K. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2020 m. lapkričio 1 d. dirbo kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. P.. Dirbant apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis A. P. sustabdė automobilį Audi A 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi reikėjo patikrinti dokumentus, siekiant išsiaiškinti paieškomus asmenis ir transporto priemones. Sustabdžius minėtą transporto priemonę, vyriausiasis patrulis A. P. nuėjo prie sustabdyto automobilio ir priėjęs bendravo su automobilio vairuotoju. Jis, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, pastebėjo, kaip vyriausiajam patruliui A. P. per automobilio Audi A6 langą vairuotojas padavė dokumentus. Netrukus vyriausiasis patrulis atsivedė automobilio Audi A6 vairuotoją prie tarnybinio automobilio. Kai atsivedė vairuotoją, jis pagal dokumentus matė, kad vairuotojas yra A. T.. Pagal automobilio dokumentus buvo nustatyta, kad automobilis taip pat priklauso jam, dokumentai buvo tvarkingi, išskyrus tai, kad vairuotojas A. T. neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Vyriausiajam patruliui A. P. kėlė įtarimą, kad A. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pirmas tikrinimas dėl girtumo vairuotojui A. T. buvo atliktas 2.44 val. ir nustatytas 1,97 promilių girtumas, pakartotinas tikrinimas atliktas 3.03 val. – nustatytas 1,81 promilių girtumas (b. l. 17 – 19).

5. Įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis su fotolentele, apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti kelyje (duomenys neskelbtini) 94 km 800 m, kryptimi link Vilniaus ir automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6 – 7, 8 -13).

6. Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, jog A. T. buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 6810“, ARFM - 0229, Nr. 1302384. Pirmas tikrinimas atlitkas 2.44 val., nustatyta 1,97 promilių girtumas, pakartotinis tikrinimas atliktas 3.03 val., nustatyta 1,81 promilių girtumas (b. l. 15).

7. Iš išrašo apie asmens duomenis matyti, jog A. T. nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo (b. l. 39).

8. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, patvirtina, kad A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2020 m. lapkričio 2 d. apie 02.40 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 95 km, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

10. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. T. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis A. T. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš draugo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į jo tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), kol jį sustabdę policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 1,81 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais A. T. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Prokuroras prašo skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones – trejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuoti automobilį.

Dėl bausmės

12. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

13. Skirdamas A. T. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. T. – jis teisiamas jau septintą kartą (b. l. 40 – 46), per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka du kartus, tačiau vieną kartą už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 32 – 33), nedirba (b. l. 54), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 55), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 57). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės A. T. gyvenime ir charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, o kartu ir nesilaikyti Kelių eismo taisyklių bei rodo, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų bei administracinių nusižengimų nepadarė ir vėl nusikalto, todėl norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, įvertinus tyčinį elgesį nusikalstamos veikos darymo metu, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą laisvės atėmimo bausmę (BK 55 straipsnis). Kadangi kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

15. Į paskirtą bausmę įskaitomas A. T. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 2 d. 3.05 val. iki 200 m. lapkričio 2 d. 11.10 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (b. l. 62 – 63, 64).

16. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016).

18. Teismas įvertinęs, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, savo veiksmų atžvilgiu yra kritiškas, savo šeimoje augina keturis nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam A. T. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

19. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

20. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo A. T. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra ne kartą teistas, baustas administracine tvarka du kartus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Neteisėti A. T. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į tai, jog kaltinamasis yra bedarbis, todėl teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu.

21. Iš bylos duomenų matyti, kad A. T. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo A. T. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

22. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

23. Nagrinėjamoje byloje automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam A. T. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi minėtas automobilis pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo A. T. vardu ir yra jo nuosavybė (b. l. 26). Šių nustatytų aplinkybių pagrindu automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atiduotas saugoti A. T. (b. l. 22), yra konfiskuojamas, kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė.

V. Kiti proceso klausimai

24. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu iki 2021 m. vasario 17 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 22 – 23). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (automobilio konfiskavimo), o jį pradėjus vykdyti, panaikinamas.

25. Kaltinamajam A. T., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliekama galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o jį pradėjus vykdyti, panaikinama (b. l. 70 – 71).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti A. T. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į bausmės laiką A. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo2020 m. lapkričio 2 d. 3.05 val. iki 200 m. lapkričio 2 d. 11.10 val. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo A. T. faktinio sulaikymo momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti A. T. bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį:

- tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Skaičiuoti bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejus) metus uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja(-ą) teise(-ę) – teise(-ę) vairuoti transporto priemones, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos atitinkamai likusį laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. T. priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), atiduotą saugoti A. T..

Palikti galioti A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Palikti galioti automobiliui Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki nuosprendžio įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Informuoti kaltinamąjį A. T. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.