Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 2YT-2042-671/2016.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saukupa“ skundu kreipėsi į antstolį, prašydama pripažinti antstolio V. D. veiksmus, kuriais į antstolio depozitinę sąskaitą 2016-07-27 buvo nurašytos 28 408,33 Eur UAB „Saukupa“ lėšų ir kurias antstolis atsisakė grąžinti, neteisėtais, įpareigoti antstolį grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi priėmė UAB „Saukupa“ direktoriaus S. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Saukupa“. Teismas nutartyje nurodė, kad priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įmonės turtas pagal vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau areštuoto turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš jo yra sustabdomas pagal įstatymą. Šios nutarties kopija buvo išsiųsta antstoliui V. D., tačiau antstolis 2016-07-27 neteisėtai nusirašė UAB „Saukupa“ lėšas – 28 408,33 Eur (3–9 b. l.).

Antstolis V. D. 2016-08-12 Patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą, nurodė, kad skolininkas vengia vykdyti prievoles, daro viską, kad užvilkintų jų vykdymą ar padarytu neįmanomu, jau kelintą kartą UAB „Saukupa“ teikia pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nenurodyti jokie įpareigojimai antstoliui grąžinti į antstolio depozitinę sąskaitą pervestas lėšas. Anksčiau laiko grąžinus skolininkei lėšas, būtų pažeistos kreditoriaus teisės (1–2 b. l.).

Išieškotoja AB DFDS Seaways atsiliepimu į skundą prašė UAB „Saukupa“ skundo netenkinti, palikti 28 408,33 Eur antstolio V. D. depozitinėje sąskaitoje. Nurodė, kad UAB „Saukupa“ vengia atsiskaityti su išieškotoja, išieškotoja nėra atgavusi nė dalies įsiskolinimo, pinigų laikymas antstolio depozitinėje sąskaitoje nesuteikia išieškotojai teisės naudotis šiais pinigais, todėl tai negali būti laikoma sprendimo įvykdymu. Skolininkė siekia panaudoti pinigines lėšas investicijoms į nekilnojamąjį turtą, tačiau vengia atsiskaityti su išieškotoja (45–46 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Saukupa“ skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo 2016-07-25 Klaipėdos apygardos teisme uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ ankstesniais antstolio patvarkymais areštuotos lėšos 2016-07-27 buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau antstolis, vadovaudamasis LR CPK 756 str. nuostatomis, nepriėmė patvarkymų dėl pareiškėjos lėšų, pervestų į antstolio depozitinę sąskaitą, paskirstymo, todėl teismas laikė, kad antstolis išieškojimo nevykdė. Nors nagrinėjamu atveju lėšos buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau jos liko pareiškėjos (skolininkės) nuosavybė ir priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebuvo paskirstytos ir perduotos išieškotojai. Be to, pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme nereiškia, jog įmonė bus restruktūrizuojama, todėl šiuo atveju lėšų, pervestų į antstolio depozitinę sąskaitą, grąžinimas po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo prieštarautų protingumo ir teisingumo principams bei sukeltų grėsmę tinkamam išieškotojos interesų užtikrinimui bei įgyvendinimui. Teismas konstatavo, kad antstolis V. D. nepažeidė Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-25 nutarties bei LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Saukupa“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą (64–69 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Esant privalomam vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui, nurodytam Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 2 d., turi būti sustabdomi bet kokie išieškojimo veiksmai, tame tarpe ir lėšų nurašymas į antstolio depozitinę sąskaitą, išskyrus turto paieškos ir arešto veiksmus.

6.2. Teismo vienintelis argumentas, kad lėšų nurašymas į antstolio depozitinę sąskaitą nėra išieškojimo veiksmas, yra absoliučiai nepagrįstas, nes ĮRĮ 7 str. 2 d. aiškiai įtvirtinta, jog priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, visi išieškojimo veiksmai, išskyrus galimybę areštuoti, yra sustabdomi.

6.3. Antstolis, 2016-07-27 nurašęs pareiškėjos lėšas į savo depozitinę sąskaitą, veikė ultra vires ir atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ignoravo ĮRĮ 7 str. 2 d. įtvirtintą imperatyvų išieškojimo sustabdymo pagrindą, todėl antstolis turi grąžinti UAB „Saukupa“ lėšas į banko sąskaitas, iš kurių jos buvo nurašytos.

6.4. Pareiškėja dėl antstolio V. D. atlikto neteisėto lėšų nurašymo negali sklandžiai vykdyti krovinių pervežimo veiklos: bendrovės automobiliai dėl lėšų kurui ir kelių mokesčiams stygiaus negali nepertraukiamai tęsti krovinių pervežimų, dėl ko bendrovei yra taikomos baudos. Antstoliui V. D. nurašius pinigines lėšas, bendrovė patiria didelius nuostolius, nes šiai dienai neturi lėšų bendrovės veiklai vystyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 str.).

10. Apeliantė skundą grindžia aplinkybe, kad antstolio V. D. veiksmai pervedant pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, yra neteisėti, kadangi jie buvo atlikti po nutarties priimti apeliantės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Su tokiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

11. Byloje nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-820-460/2016 dėl 90 483,94 Eur skolos ir 3218,07 Eur delspinigių, šešių procentų palūkanų nuo priteistos sumos (93 702,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2425 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Saukupa“ išieškotojos akcinės bendrovės DFDS Seaways naudai. 2016-07-07 Patvarkymu priimtas vykdyti išieškotojos pateiktas vykdomasis dokumentas, 2016-07-07 Raginimu skolininkė paraginta per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą (v. b. 9, 10 l.). Antstolis V. D., 2016-07-08 Patvarkymu areštuoti turtą nesuėjus raginime nustatytam prievolės įvykdymo geruoju terminui, tenkino išieškotojos prašymą – areštavo skolininkės turtą, surašant atskirus turto arešto aktus (v. b. 14 l.). 2016-07-08 Patvarkymu sustabdyti lėšų išmokėjimą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai antstolis nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš UAB „Saukupa“ atsiskaitomosios sąskaitos 100 158,73 Eur sumai (v. b. 15 l.). 2016-07-25 priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuria areštuotos 104 564,26 Eur dydžio piniginės lėšos, esančios UAB „Saukupa“ kasoje (v. b. 46 l.). 2016-07-26 turto arešto aktu areštuotas skolininkės nekilnojamasis turtas (v. b. 51–52 l.). 2016-07-26 antstolio V. D. kontoroje gauta Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-25 nutartis, kuria priimtas UAB „Saukupa“ direktoriaus S. K. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Saukupa“ (v. b. 53–55 l.). Iš banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad 2016-07-27 į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervestos 28 408,33 Eur dydžio piniginės lėšos (v. b. 56 l.). Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje buvo atliekami iki 2016 m. liepos 26 d., kuomet antstolis V. D. buvo informuotas apie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą Klaipėdos apygardos teisme. Patvarkymas sustabdyti lėšų išmokėjimą, kuriuo nutrauktas piniginių lėšų nurašymas skolininkei UAB „Saukupa“ 100 158,73 Eus sumai, priimtas ir Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai išsiųstas dar 2016 m. liepos 8 d., t. y. beveik prieš 20 dienų iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui pateikimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad piniginės lėšos buvo areštuotos ankstesniais antstolio patvarkymais, tačiau tik 2016-07-27 jos buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis V. D. skolininkės 28 408,33 Eur pinigines lėšas būtų paskirstęs ar jas pervedęs išieškotojai. Priešingai, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi netenkino antstolio V. D. prašymo paskirstyti antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias skolininkės pinigines lėšas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-916/2016 ir 2016 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-686/2016 konstatavo, kad tokia nuostata reiškia, jog nuo teismo nutarties priėmimo antstolis negali atlikti jokių turto realizavimo ar išieškojimo iš jo veiksmų (CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau jos pagrindu vykdomoji byla nestabdoma (CPK 626 straipsnio 1 dalis). Tuo metu antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti ar atlikti kitus su turto realizavimu ar išieškojimu nesusijusius vykdymo veiksmus. Vienas tokių – į antstolio depozitinę sąskaitą atliekamų mokėjimų priėmimas. Kol teisme sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, antstoliui leidžiama priimti į jo depozitinę sąskaitą atliekamus mokėjimus. Tuo pagrindu gautos lėšos, galiojant išieškojimo sustabdymui, nėra paskirstomos išieškotojams, bet antstolio yra saugomos iki nustos galioti pirmiau aptarti draudimai.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tai pat išaiškinta, jog kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininkas šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010). Tai reiškia, kad nors nagrinėjamu atveju lėšos buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau jos liko skolininkės (pareiškėjos) nuosavybė ir, sustabdžius vykdomąją bylą, nebuvo paskirstytos ir neperduotos išieškotojai.

14. Vadovaujantis anksčiau nurodytais motyvais bei kasacinio teismo išaiškinimais, apeliantės deklaratyvaus pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisiškai pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį ar padaryti kitokias, nei pirmosios instancijos teismas, išvadas (CPK 37 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.