Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. S. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. S. kreipėsi į antstolį A. B. su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė : 1) pripažinti turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip perteklinį ir nepagrįstą, o su juo susijusias vykdymo išlaidas kaip neteisėtas ir jų netraukti į vykdymo išlaidų paskaičiavimą; 2) pripažinti patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės pateikimo vertės nustatymui kaip perteklinį ir nepagrįstą, o su juo susijusias vykdymo išlaidas kaip neteisėtas ir jų netraukti į vykdymo išlaidų paskaičiavimą; 3) pripažinti užklausą į valstybinį ginklų registrą kaip perteklinį ir nepagristą, o su juo susijusias vykdymo išlaidas kaip neteisėtas ir jų netraukti į vykdymo išlaidų paskaičiavimą; pripažinti atlyginimą antstoliui, kaip neteisėtą ir jo netraukti į vykdymo išlaidų paskaičiavimą.Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos el. paštu gavo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie laiku nesumokėtos baudos (60 Eur) išieškojimą iš turto. Nedelsdamas (2017 m. lapkričio 8 d.) padengė įsiskolinimą ir apie tai informavo Valstybinę mokesčių inspekciją. Tą pačią dieną, 2017 m. lapkričio 8 d. antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, atliko eilę veiksmų ir surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma 115,14 Eur (gautas 2017 m. lapkričio 9 d.). 2017 m. lapkričio 10 d. VMI priėmė sprendimą, kuriuo pripažino sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) netekusiu galios. 2017 m. lapkričio 17 d. susirašinėjimo elektroniniu paštu su antstoliu metu, buvo gautas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paruoštas 2017 m. lapkričio 10 d., dėl vykdymo išlaidų, kurių bendra suma 158,54 Eur.Nurodė, jog nuo to momento, kai įvykdytas vykdomasis dokumentas, negalima imtis skolininko atžvilgiu priverstinių vykdymo veiksmų. Nuo to momento, kai išieškotojui yra sumokėta vykdomajame dokumente nurodyta pinigų suma, jis praranda teisę į priverstinį skolos išieškojimą, nes su vykdomojo dokumento įvykdymu pasibaigia skolininko pareiga, todėl visi vėlesni priverstinio skolos išieškojimo veiksmai skolininko, sumokėjusio skolą, atžvilgiu, laikytini neteisėtais. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai (nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2585-855/2011 Vilniaus rajono apylinkės teismas, nutartis civilinėje byloje Nr. 2-15474-512/2014 Klaipėdos miesto apylinkės teismas, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 25-537-123/2015).Vadovaujantis teismų praktika, išdėstyta veiksmų eiga, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), mano, kad turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo veiksmas, patvarkymas dėl transporto priemonės pateikimo vertės nustatymui Nr. (duomenys neskelbtini) ir užklausa į valstybinį ginklų registrą buvo pertekliniai ir nepagrįsti, todėl turto arešto akto išlaidos 24,00 Eur ir su turto arešto aktu bei minėtais patvarkymais ir užklausomis susijusios vykdymo išlaidos neturi būti įtrauktos į vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Taip pat, 79,99 Eur atlyginimo antstoliui reikalavimą vertina kaip piktnaudžiavimu teise bei siekiu nepagrįstai praturtėti, nes antstolis priverstinai baudos neišieškojo, kadangi ji jau buvo sumokėta.Antstolis A. B. 2017 m. gruodžio 26 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atsisakė patenkinti. Nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) 5 punkte numatyta, kad išieškojimuose iki 100 Eur, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtas baudas, antstolis įsiskolinimo, būtinų vykdymo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų išieškojimą nukreipia į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Šiuo atveju iš skolininko išieškoma laiku nesumokėta bauda už administracinį nusižengimą, todėl ši tvarka netaikoma.Nurodė, jog vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, šis faktas nesuponuoja vertinimo, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdo atitinkamą vykdomąjį dokumentą jau pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, - po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos be išimties vykdymo išlaidos, įskaitytinai ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2008, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 120/2012). M. S. skolą sumokėjo jau pasibaigus baudos už administracinį pažeidimą sumokėjimo terminui ir VMI vykdomąjį dokumentą jau pateikus antstoliui.Pažymėjo, jog vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministro įsakymu patvirtinta SVI. SVI yra nustatyti vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai pagal vykdomųjų dokumentų kategorijas. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidos yra paskaičiuotos vadovaujantis sprendimų vykdymo instrukcija, todėl nėra pagrindo jas sumažinti. Visos vykdymo išlaidos patirtos iki tol, kol skolininkas apmokėjo skolą, todėl iš M. S. yra išieškomos pagrįstai.Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, jog vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta 2017 m. lapkričio 8 d. pagal tą pačią dieną gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu (2017 m. lapkričio 7 d. Sprendimas išieškoti laiku nesumokėtos baudos už administracinius nusižengimus iš turto Nr. ((duomenys neskelbtini)), dėl 60,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. S. (v. b., b. l. 1, 3-4).Antstolis užvedęs vykdomąją bylą 2017 m. lapkričio 8 d., priėmė tos pačios dienos Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100 Eur išieškojimo, vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo paštu išsiųsti skolininkui M. S. (v. b., b. l. 2, 3-4, 5-6) ir įteikti 2017 m. lapkričio 9 d. (v. b., b. l. 15). Be to, tą pačią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 8 d., antstolis patikrinęs LR apsidraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis bei LR kelių transporto priemonių registro duomenis, nustatė, jog skolininkas dirba bei jo vardu yra registruota transporto priemonė (v. b., b. l. 7, 8), todėl 2017 m. lapkričio 8 d. buvo priimtas Patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tą pačią dieną buvo išsiųstas skolininkui ir jo darbdaviams (v. b., b. l. 9-13). Taip pat, antstolis 2017 m. lapkričio 8 d. areštavo skolininko turimą transporto priemonę bei priėmė Patvarkymą dėl transporto priemonės pateikimo vertės nustatymui Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b., b. l. 17-18, 19-21, 22-23). Iš mokėjimo nurodymo kopijos matyti, jog skolininkas 60,00 Eur skolą susimokėjo 2017 m. lapkričio 8 d. (v. b., b. l. 37). VMI 2017 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti laiku nesumokėtos baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b., b. l. 24, 36), iš kurio matyti, jog VMI skolos įmoką gavo 2017 m. lapkričio 9 d.. 2017 m. lapkričio 10 d. antstolis A. B., gavęs minėtą VMI sprendimą (v. b., b. l. 24), 2017 m. lapkričio 10 d. priėmė Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, Patvarkymą dėl patvarkymo naikinimo, kuriuo panaikino 2017 m. lapkričio 8 d. Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), Patvarkymą dėl arešto turtui panaikinimo (v. b., b. l. 25, 28, 29-30). Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles, bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Vadovaujantis CPK nuostatomis, pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį patirtos vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. CPK 661 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo.Pažymėtina, jog sprendžiant vykdymo išlaidų atlyginimo klausimus, reikšminga aplinkybė yra skolininko elgesys ir tai, ar jis geranoriškai stengėsi pats vykdyti savo prievoles, ar tą padarė tik tada, kai dėl jo imtasi priverstinio vykdymo priemonių. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis, t. y. ar antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų, kurie buvo nebūtini konkrečiu atveju, taip pat ar vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso – už veiksmus, kurių jis neatliko. Tik tada galima laikyti, kad antstolio atlyginimas pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2008). Taigi, nepaneigiant to, kad priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią vykdant antstoliui susiklosto teisėti ekonominiai lūkesčiai ir įgyjama teisė į atlyginimą už darbą, kad antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis gauti nustatytą atlyginimą už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog antstoliui priteisiamas atlyginimas už darbą (vykdymo funkcijų atlikimą) privalo būti pagrįstas ir siejamas su realiai atliktais vykdymo veiksmais. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad, nustatant konkretų atlyginimo dydį, turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės : skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, skolininko elgesys ir bendradarbiavimas su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu, skolos išieškojimo būdas ir momentas, skolos dydis, atskiri atlikti vykdymo veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Pažymėtina, jog vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti dar nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, be kitų duomenų, patikrinama : ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog antstoliui 2017 m. lapkričio 8 d. buvo pateiktas vykdyti VMI išduotas nutarimas administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu (2017 m. lapkričio 7 d. Sprendimas Nr. ((duomenys neskelbtini) išieškoti laiku nesumokėtos baudas už administracinius nusižengimus iš turto) dėl 60,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. S.. Iš minėto dokumento turinio matyti, jog geranoriškas skolos susimokėjimo terminas skolininkui buvo nustatytas iki 2017 m. spalio 6 d. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog VMI, praėjus daugiau nei 1 mėnesiui nuo savanoriškos baudos sumokėjimo termino pabaigos, t. y. 2017 m. lapkričio 8 d. pateikė minėtą dokumentą priverstiniam vykdymui, o antstolis patikrinęs, jog nėra kliūčių priimti pateikto vykdomojo dokumento, 2017 m. lapkričio 8 d. priėmė Patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100 Eur, išieškojimo (pastebėtina, jog dokumentas antstolio pasirašytas elektroniniu parašu 8:04:18 val. (v. b., b. l. 4)). Pažymėtina, jog pats pareiškėjas savo skunde nurodė, kad kai 2017 m. lapkričio 8 d. iš VMI el. paštu gavo sprendimą apie laiku nesumokėtos baudos išieškojimą iš turto (b. l. 1), tuomet tą pačią dieną 2017 m. lapkričio 8 d. skolą jis ir susimokėjo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog skolininkas M. S. skolą sumokėjo tik tada, kai dėl jo buvo imtasi priverstinio vykdymo priemonių ir jis buvo asmeniškai apie tai informuotas. Teismas, vertindamas antstolio vykdytus veiksmus vykdomoje byloje, pažymi, jog jie atlikti nuo pat antstolio darbo pradžios 2017 m. lapkričio 8 d., ir byloje veiksmai atlikinėti visą dieną : 8.04 val., 8.05 val., 10.24 val., 10.25 val., 13.02 val., 14.07 val., 14.09 val. ir t. t., tuo tarpu pareiškėjas nepateikė konkretesnio laiko, kuomet jis 2017 m. lapkričio 8 d. skolą sumokėjo. Be to, vertinant pareiškėjo veiksmus pažymėtina, jog jis, žinodamas apie tai, jog VMI jau kreipėsi į antstolio kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo, visų pirma informavo VMI, o ne antstolį, ir VMI apie 2017 m. lapkričio 8 d. sumokėtą skolininko skolą antstolį informavo tik 2017 m. lapkričio 9 d. (v. b., b. l. 24), pats M. S. apie sumokėtą skolą antstolį informavo tik 2017 m. lapkričio 13 d. elektroninių paštu, nors antstolio dokumentus gavo jau 2017 m. lapkričio 9 d. (b. l. 1, v. b., b. l. 35).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisminę praktiką, bei pritariant antstolio patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą išdėstytiems argumentams, darytina išvada, kad antstolis, esant pagrindui pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, todėl antstolis A. B. pagrįstai įgijo teisę į atlygį, kuris, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktu, yra numatytas konkrečia 79,99 Eur pinigų suma, todėl, atsižvelgiant į išieškomą 60 Eur sumą, atlygis yra teisėtas ir pagrįstai įtrauktas į vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Kaip jau buvo minėta, skolininkas M. S. skundu taip pat prašo pripažinti turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Patvarkymą dėl transporto priemonės pateikimo vertės nustatymui Nr. (duomenys neskelbtini) kaip perteklinius ir nepagrįstus, o su juo susijusias vykdymo išlaidas kaip neteisėtas ir jų netraukti į vykdymo išlaidų paskaičiavimą.CPK 663 straipsnio 1 dalis nustato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Antstolis gali areštuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko pajamų sprendimas nebus įvykdytas. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų (v. b., b. l. 7), antstolis 2017 m. lapkričio 8 d. užklausęs VSDFV, gavo duomenis apie tai, kad skolininkas kas mėnesį gauna 2,32 Eur dydžio pajamas, iš kurių akivaizdu, jog skolininkas nesugebės per 6 mėnesius padengti visos skolos, todėl antstolis pagrįstai, patikrinęs LR kelių transporto priemonių registro duomenis ir nustatęs, jog skolininko vardu yra registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ (v. b., b. l. 8) 2017 m. lapkričio 8 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b., b. l. 19-21) areštavo pareiškėjui (skolininkui) priklausančią transporto priemonę, ko pasėkoj priėmė Patvarkymą dėl transporto priemonės pateikimo vertei nustatymui (v. b., b. l. 17-18). Dėl išdėstyto, darytina išvada, jog antstolis, esant pagrindui ir būtinybei, areštavo skolininkui priklausantį turtą. Teismas tokius antstolio veiksmus vertintina kaip racionalius, atitinkančius teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir protingumo principus, todėl jie laikytini teisėti, tuo pačiu antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidų sumos paskaičiuotos už šiuos konkrečius veiksmus laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis. Teismas dėl pareiškėjo M. S. skunde nurodyto reikalavimo pripažinti užklausą į valstybinį ginklų registrą kaip perteklinį ir nepagristą, o su juo susijusias vykdymo išlaidas kaip neteisėtas ir jų netraukti į vykdymo išlaidų paskaičiavimą, plačiau nepasisako, nes byloje nėra duomenų apie šios konkrečios užklausos vykdymą, jų nėra pateikęs ir pareiškėjas (skolininkas).Atsižvelgiant į tai, kad antstolio veiksmai vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikti pagal antstoliui suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu – 292 straipsniu, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.