Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, T. Š. įgaliotajai atstovei advokatei S. E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. kovo 24 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. Š. 2023 m. sausio 12 d. 18.00 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad vaiko (14 m.) gyvenamoji vieta paskirta su tėvu, pranešėja su buvusiu vyru kalbėjo telefonu, įtaria, kad tėvas T. Š. yra neblaivus, kalbėjo nerišliai. Prašo patikrinti (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 18–20).

Skunde nurodoma, kad pranešus apie galimą administracinį nusižengimą, pareiškėjai 18.11 val. paskambino iš policijos, prisistatė ir prašė patikslinti kas atsitiko, policijos pareigūnas informavo, jog siunčia ekipažą į įvykio vietą. Pareiškėja taip pat nuvyko į įvykio vietą. Apie 18.40 val. atvyko policijos pareigūnai D. R. ir R. P.. Pareigūnai nurodė pareiškėjai laukti ir nuėjo patikrinti T. Š. namą. Po maždaug 10 minučių grįžę pareigūnai pasakė, kad nepilnamečio T. Š. namuose nėra – jis yra pas senelius Druskininkuose. Pareiškėja įtikino policijos pareigūnus grįžti ir patikrinti visus T. Š. namo kambarius, o tai atlikę pareigūnai grįžo po maždaug 10 minučių ir pranešė, kad rado T. Š. besislepiantį savo kambaryje. Tuo metu, kol pareiškėja prie T. Š. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), laukė iš namo grįžtančių policijos pareigūnų, apie 15-30 minučių po policijos pareigūnų atvykimo, nurodytu adresu automobiliu atvažiavo A. D. ir Ž. J.. Šie asmenys išlipo iš automobilio ir nuėjo prie T. Š. namo, kur policijos pareigūnams nurodė, neva jie čia jau buvo iki atvykstant policijos pareigūnams. Pareiškėjos manymu, Ž. J. ir A. D. buvo pakviesti atvykti T. Š., siekiant sukurti gynybinę poziciją dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo. Be to, bylą nagrinėjęs pareigūnas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog T. Š. namuose nevartojo alkoholio, jog T. Š. grįžęs į namus tiesioginio kontakto su nepilnamečiu vaiku neturėjo, nes tokios aplinkybės yra paaiškintos išimtinai tik administracinėn atsakomybėn traukiamo T. Š. paaiškinimais. T. Š. turi didelį suinteresuotumą administracinio nusižengimo bylos baigtimi (jos nutraukimu), bylos medžiagoje yra nustatyta, kad jis sąmoningai melavo policijos pareigūnams (nurodė, kad nepilnametis sūnus yra pas senelius Druskininkuose), todėl T. Š. paaiškinimai negali būti laikomi objektyviais ir teisingais, jais negalėjo būti remiamasi priimant skundžiama nutarimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo T. Š. veiksmai ir paaiškinimai patvirtina, kad jis yra linkęs sąmoningai meluoti ir nurodyti tikrovės neatitinkančius faktus, todėl jo paaiškinimai turi būti nevertinami arba vertinami itin kritiškai. Šiuo atveju bylą nagrinėjęs pareigūnas T. Š. paaiškinimais nepagrįstai vadovavosi kaip objektyviais ir patikimais, taip pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių, ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, jog Ž. J. ir A. D. policijos pareigūnams nurodė, jog jie jau ankščiau čia (t. y. T. Š. namuose, adresu (duomenys neskelbtini)) buvo, o policijos pareigūnai tariamai jų nematė. Tuo tarpu skundžiamas nutarimas motyvuojamas tuo, jog T. Š. prieš grįždamas į namus pasirūpino, kad nepilnameti sūnų prižiūrėtų blaivūs suaugę asmenys, t. y. Ž. J. ir A. D.. Tačiau tokias faktines aplinkybes patvirtina tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. Š. ir jo draugų Ž. J. ir A. D. paaiškinimai. Tuo tarpu veiksmus įvykio vietoje atlikusių pareigūnų paaiškinimuose abejojama, ar Ž. J. ir A. D. buvo namuose, kai atvyko policijos pareigūnai, o pareiškėja aiškiai nurodė, kad Ž. J. ir A. D. atvyko nurodytu adresu tik apie 15-30 minučių po policijos pareigūnu atvykimo (atitinkamai, vėliau, kai namo grižo T. Š. ir po to pareiškėja atvažiavo prie namo). Dėl esmingai reikšmingos aplinkybės – ar Ž. J. ir A. D. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), prieš namo atvykstant neblaiviam T. Š. – kuria remiamasi skundžiamame nutarime, byloje kyla neaiškumų. Šių neaiškumų pašalinimas, galimai su papildomomis procesinėmis priemonėmis, galėtų lemti skundžiamo nutarimo pagrįstumą arba nepagrįstumą. Administracinio nusižengimo byloje šie neaiškumai turi būti pašalinami. Pareiškėjos įsitikinimu, Institucija šiuos neaiškumus gali pašalinti nustatant įvykio metu tikslią Ž. J. ir A. D. buvimo vietą, ją nustatant pagal asmenų mobiliojo ryšio telefonų buvimo vietą.

Nurodyti neaiškumai turi būti pašalinami ne vien dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo ar nepagrįstumo nustatymo, tačiau ir dėl Ž. J. ir A. D. galimos atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jų parodymai yra prieštaringi, pavyzdžiui, Ž. J. nurodė, jog buvo išėjusi iki parduotuvės (nenurodė ir nenustatyta kokios), bet taip pat tikino, jog buvo namo viduje anksčiau, o pareigūnai nepastebėjo, nors Ž. J. grižo vėliau (ne iki 18 val.), todėl negalėjo būti namo viduje ir prižiūrėti nepilnametį T. Š.. Šių parodymu patikrinimui turėjo būti paimti parduotuvės, kuria reikėjo tiksliai nustatyti, vaizdo įrašai. Ž. J. ir A. D. policijos pareigūnams galimai pateikė melagingus parodymus, jog neva T. Š. prieš grįždamas į namus pasirūpino, kad nepilnametį sūnų prižiūrėtų blaivūs suaugę asmenys. Faktinės aplinkybės yra tokios, kad T. Š. jau būdamas vienas namuose neblaivus su nepilnamečiu T. Š. O. Š. skambino 16.52 val. Taigi, T. Š. neteisingai nurodo faktines aplinkybes dėl parvykimo ir buvimo namuose neblaiviu. Tikslioms faktinėms aplinkybėms nustatyti būtina įpareigoti Instituciją išreikalauti ir pateikti teismui duomenis apie įvykio metu T. Š. tikslią buvimo vietą, nustatant pagal T. Š. mobiliojo ryšio telefonu buvimo vietą – išreikalauti mobiliojo telefono išklotines, iš kurių būtų galima nustatyti prie kokiu adresu esančių telekomunikacinių tinklų bokštų rišdamasi veikė T. Š. telefono SIM kortelė.

Administracinio nusižengimo bylos teisenoje pašalintini anksčiau išvardinti neaiškumai, atliktini kiti būtini veiksmai ir atsižvelgiant į šio bei kitų būtinų procesinių veiksmų rezultatus yra priimtinas procesinis sprendimas. Šiuo atveju administracinis nusižengimas nebuvo ištirtas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai, nebuvo tinkamai taikyti įstatymai, kaltas asmuo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Bylą nagrinėjęs pareigūnas visapusiškai ir objektyviai neištyrė veikos aplinkybių, nepagrįstai vadovavosi deklaratyviais, kitų asmenų (policijos pareigūnų, pareiškėjos) paaiškinimams prieštaraujantiems administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. Š. paaiškinimais, todėl nepagrįstai sutiko su teiginiais, kad T. Š. namuose nevartojo alkoholio, prieš grįždamas į namus pasirūpino, kad nepilnametį sūnų prižiūrėtų blaivūs suaugę asmenys (Ž. J. ir A. D.), T. Š. grįžęs į namus tiesioginio kontakto su nepilnamečiu neturėjo. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra neteisėtas ir nepagristas, todėl yra naikintinas (b. l. 1–8).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.159 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams, o 4 dalyje numatyta, kad už tėvų valdžios nenaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį administraciniu nusižengimu laikoma tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams. Tam, kad asmens veika būtų tinkamai kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, reikėtų nustatyti, kas yra laikoma tėvų valdžia.

Tėvų valdžia gali būti suprantama ir aiškinama kaip tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visuma. CK 3.155 straipsnyje yra reglamentuotas tėvų valdžios turinys. Pagal CK 3.155 straipsnio 2 dalį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Kitas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymis, kuris turi būti aiškiai suprantamas ir apibrėžtas – vaiko interesai. Vaiko interesais gali būti laikoma visa tai, kas lemia jo teigiamą vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius.

Kaip matyti iš bylos medžiagos 2023 m. sausio 12 d. 18 val. 04 min. policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini)vyko pagal O. Š. pranešimą, kad vaiko (14 m.) gyvenamoji vieta paskirta su tėvu, pranešėja su buvusiu vyru kalbėjo telefonu, įtaria, kad tėvas T. Š. yra neblaivus, kalbėjo nerišliai. Prašė patikrinti.

Pareigūnai reagavę į minėtą įvykį nurodė, kad jiems atvykus prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo privažiavo pranešėja O. Š., kuri nurodė, kad namuose su nepilnamečiu vaiku T. Š. yra vyras T. Š., su kuriuo jau keletą metų vyksta skyrybų procesas. Namo duris atidarė T. Š., kuris įsileido į namo vidų, į svetainę, kur apart T. Š. nieko kito atrodė namuose nėra. T. Š. nurodė, kad jo sūnus T. Š. yra Druskininkuose pas senelius. Grįžus iki tarnybinio automobilio ir bendrauta su pranešėja O. Š., kuri patikino, kad namuose tikrai yra jos sūnus T. Š., kadangi ji neseniai kalbėjo su juo telefonu. Pakartotinai užėjus į namą buvo patikrinti visi namo kambariai ir namo antrajame aukšte rastas T. Š.. Nusileidus į apačią, einant pasiimti alkoholio matuoklio iš tarnybinio automobilio, prie namų įėjimo buvo pastebėti T. Š. draugai: Ž. J. ir A. D., kurie užėjo į namo vidų ir tikino, kad jie jau ankščiau čia buvo, nors jie jų nepastebėjo. Alkoholio matuokliu buvo patikrintas T. Š. blaivumas ir nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,43 prom. Per Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoją buvo informuoti vaikų teisių specialistai. Apie 19.20 val. atvyko Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai: vyriausioji specialistė A. P. ir vyriausiasis specialistas V. Ž., kurie sprendė tolimesnį vaiko saugios aplinkos klausimą. 2023 m. sausio 19 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini), T. Š. (įvykio metu 14 m.) apklausoje matyti, kad vaikas buvo namuose, nes sirgo, kad tėvas vartojo alkoholį nematė. Ryte tėvas buvo išėjęs į darbą. Vakare jam geriant vaistus atvažiavo policijos pareigūnai. Namuose triukšmo ar konflikto nebuvo. Namuose jaučiasi saugus. Su mama važiuoti kategoriškai atsisakė. Sutiko, kad jį prižiūrėtų tėvo draugai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos nebuvo nustatyta duomenų, kad T. Š. vaiko akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus. T. Š. teigė, kad jau išgėręs grįžo namo iš darbo, o T. Š. apklausa patvirtina, kad nematė tėvo vartojant alkoholį. T. Š. (14 m.) buvo namuose, nes sirgo. Kaip teigė, T. Š., pastarasis grįžęs po darbo su T. nesimatė, todėl jokio poveikio jam nedarė ir negalėjo daryti. Nėra jokių duomenų, kad dėl T. Š. buvimo namuose neblaiviam jo nepilnamečiui vaikui (14 m.) kilo kokių nors žalingų padarinių, susijusių su vaikų teisėmis ir interesais. Nes, vaikas buvo savo kambaryje, žaidė kompiuterinius žaidimus, teigė kad jam yra saugu, namuose konfliktų ar triukšmo fiksuota nebuvo. Byloje nenustatyta, kad 14 metų T. Š. būtų pasijutęs nesaugiai, išsigandęs ar patyręs kitų neigiamų emocijų. Peržiūrėjus pareigūnų kūno kamerų išrašus nenustatyta, kad T. Š. dėl savo neblaivumo negalėtų pasirūpinti namuose esančiu 14 metų sūnumi, asmuo kalba rišliai, nešlitinėja, negriuvinėja, mintis reiškia logiškai, suvokia jį supančią aplinką.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad tarp T. Š. ir O. Š. susiklostę konfliktiški santykiai, dėl santuokos nutraukimo, todėl tikėtina, kad O. Š. pareigūnų kvietimas, buvo tikslingas siekis sukompromituoti T. Š., siekiant palankių sprendimų tolimesniuose civiliniuose ginčuose. Kaip matyti, T. Š. santykiai su mama nėra geri, T. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. T. Š. nustačius neblaivumą, T. Š. nesutiko vykti iš namų su mama, o liko su tėčio draugais. Kaip matyti, T. Š. įvykio metu jau buvo 14 metų, duomenų, kad pastarasis negali pasirūpinti savimi nebuvo nustatyta. 14 metų vaikas yra pakankamai savarankiškas, gebantis trumpą laiko tarpą pasirūpinti savimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad vaikui kilo kokie nors žalingi padariniai, nenustatyta, kad vaikas, būdamas namuose vienas, pasijuto nesaugiai ar buvo išsigandęs, ar patyręs kitų neigiamų emocijų. Be to, vaikas paliktas namuose buvo šviesiu paros metu, vakaro pradžioje. Institucija, priimdama nutarimą dėl šių aplinkybių, nevertino vaiko vieno palikimo fakto. Pažymėtina ir tai, kad po pareigūnų apsilankymo T. Š. buvo paliktas su suaugusiais blaiviais asmenimis.

Administracinių nusižengimų faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareiškėjais pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).

Institucijos manymu, dėl aukščiau aptarto, skundžiamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad T. Š. būdamas neblaiviu namuose netinkamai naudojo savo, kaip tėvo, valdžią priešingai savo vaiko T. Š. interesams ar pažeidė vaiko teises, todėl nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos O. Š. įgaliotoji atstovė advokatė G. G. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja O. Š. skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad policijos pareigūnus kvietė rūpindamasi savo nepilnamečio vaiko T. Š. aplinka, kurioje jis būna, kadangi jautė, kad vaikas yra nesaugioje aplinkoje su neblaiviu tėvu. Jai kalbant telefonu su vaiku girdėjo fone kalbantį savo sutuoktinį T. Š., todėl yra tikra, jog vyras buvo šalia jos sūnaus ir nepilnametis sūnus su tėvu tuo metu bendravo. Kalbant telefonu su sūnumi, jis patvirtino, kad namuose yra kartu su tėvu. Buvo įsitikinusi, jog T. Š. yra neblaivus, kadangi T. Š. jai skambino daug kartų, kalbėjo nerišliai, rėkė kalbėdamas telefonu, kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Su sutuoktiniu gyveno kartu 20 metų, todėl žino, kaip jis elgiasi būdamas neblaivus. Į T. Š. namus atvykę pareigūnai teigė, jog jos sūnaus namuose nėra bei T. Š. nurodė, jog sūnus yra Druskininkuose pas senelius. Ji įtikino pareigūnus, kad nepilnametis sūnus yra kartu su tėvu namuose, todėl policijos pareigūnai pakartotinai apsilankė T. Š. namuose ir rado jos sūnų besislepiantį savo kambaryje. Ji su pareigūnais kalbėjo tik įvykio vietoje, vėliau pareigūnų apklausta nebuvo. Institucija turėtų išsamiai atlikti tyrimą, nustatyti kur buvo Ž. J. ir A. D. įvykio metu, kadangi ji yra įsitikinusi, jog minėti asmenys su jos vaiku tuo metu nebuvo. Policijos pareigūnai, eidami antrą kartą į T. Š. namus, jos paprašė palaukti gatvėje už vartų. Belaukiant ji matė, kad už jos sustojo atvažiavęs automobilis, iš kurio išlipo Ž. J. ir A. D.. Ž. J., kuri yra jos sūnaus klasioko mama, su ja pasisveikino ir kartu su A. D. nuėjo į T. Š. namus.

Teismo posėdžio metu T. Š. įgaliotojo atstovė advokatė S. E. Š. prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir paaiškino, kad šioje byloje pareiškėja nėra pripažinta nukentėjusiąja, todėl, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 2 dalimi, pabloginti T. Š. padėties pagal pareiškėjos skundą teismas negali. Tarp T. Š. ir O. Š. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, vyksta skyrybų procesas, kurio metu sprendžiama dėl turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo vaikams nustatymo. O. Š. iniciatyva T. Š. atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, kurių vienas yra nutrauktas, o antrasis jau baigtas ir byla bus nagrinėjame teisme. O. Š. taip pat inspiravo keturias administracinių nusižengimų bylas T. Š. atžvilgiu, viena iš bylų šiuo metu nagrinėjama teisme, antroji buvo nutraukta 2023 m. sausio 2 d. nutarimu, o šioje priimtas skundžiamas nutarimas. Skyrybų procesą iniciavo T. Š., taigi tai paaiškina visą situaciją. O. Š. yra suinteresuota, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, kadangi santuokos nutraukimo byloje vyksta ginčas dėl sutuoktinių turto padalinimo.

Nesutinka su skundo argumentais, jog skundžiamame nutarime remiamasi tik T. Š. paaiškinimais, nes visi įvykiai buvo fiksuojami pareigūnų kūno kameromis. Iš kūno kamerų vaizdo įrašų aiškiai matyti T. Š. elgesys ir būklė, tai yra, kad jis kalbėjo aiškiai, nebuvo agresyvus, pareigūnams paaiškino situaciją. Taip pat matomi T. Š. namuose esantys Ž. J. ir A. D.. Iš vaizdo įrašų ir skundžiamo nutarimo taip pat matyti, jog namuose nebuvo girtaujama, T. Š. tik grįžo neblaivus namo. Vaikas buvo antrame namo aukšte, o tėvas pirmame, todėl vaikas tėvo net nematė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, beveik 15 metų vaikas gali būti paliktas vienas. Net ir vertinant, kad pirmą kartą atvykus policijos pareigūnams T. Š. namuose nebuvo Ž. J. ir A. D., tačiau antrą kartą atvykus pareigūnams jie jau buvo atvykę, T. Š. be priežiūros buvo paliktas labai trumpam laikui. Taip pat, atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai vaiko nuo tėvo neizoliavo ir paliko jį namuose, o tai rodo, kad vaikas jautėsi saugus ir tai patvirtino vaiko teisių apsaugos specialistams.

Mano, kad prašymas nustatyti Ž. J. ir A. D. buvimo vietą yra neteisėtas, nes negalima tirti liudytojų buvimo vietos, kadangi tai nėra atsakomybėn traukiami asmenys. Galima būtų nebent tirti T. Š. buvimo vietą bei nustatyti kada jis telefonu susisiekė su Ž. J.. Mano, kad nėra reikalinga apklausti Ž. J. ir A. D., nes iš pareigūnų kūnų kamerų vaizdo įrašų matyti, kad šie asmenys paaiškino situaciją.

T. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta T. Š. nedalyvaujant.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje teisena T. Š. atžvilgiu nutraukta.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2023 m. sausio 12 d. 18.00 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambino O. Š. ir pranešė, kad telefonu kalbėjosi su buvusiu vyru T. Š. ir įtaria, kad jis neblaivus, kalbėjo nerišliai. Su T. Š. yra nepilnametis vaikas (14 m.), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (T. Š.). Prašo patikrinti aplinkybes. Policijos pareigūnai atliko patikrinimą ir nurodė, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)), prie to paties namo privažiavo pareiškėja O. Š., kuri nurodė, kad su T. Š. namuose yra nepilnametis T. Š.. Namo duris atidarė T. Š., įsileido į vidų, į svetainę ir apart T. Š. atrodė, kad namuose nieko nėra. T. Š. nurodė, kad sūnus T. Š. yra Druskininkuose pas senelius. Grįžus iki tarnybinio automobilio bendrauta su O. Š., kuri nurodė, kad nepilnametis T. Š. tikrai namuose, su juo neseniai kalbėjo telefonu. Pakartotinai užėjus į namą buvo patikrinti visi namo kambariai ir namo antrajame aukšte rastas T. Š.. Einant pasiimti alkotesterio prie namų įėjimo pastebėti T. Š. draugai Ž. J. ir A. D., kurie užėjo į namo vidų ir tikino, kad jie jau anksčiau čia buvo, nors pareigūnai jų nepastebėjo. Alkoholio matuokliu T. Š. nustatytas 2,43 prom. neblaivumas. Iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistai.

Įvertinusi šias aplinkybes, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotą medžiagą, taip pat T. Š. žodinius paaiškinimus, iš kurių matyti, kad T. Š. neneigė, jog 2023 m. sausio 12 d. namo grįžo neblaivus, tačiau teigė, jog susitarė su Ž. J. ir A. D., kad jie prižiūrės nepilnametį T. Š., nes jis (T. Š.) vartojo alkoholio; A. J. į namus atvyko anksčiau nei grįžo T. Š., t. y. iki 18.00 val., o Živilė atvyko vėliau; A. J. buvo kieme, todėl atvykę pareigūnai jo negalėjo matyti, o Ž. J. buvo išėjusi iki parduotuvės; nepilnametis T. Š. buvo savo kambaryje antrame namo aukšte, sūnus jo nematė, todėl jokio poveikio jam nepadarė, Institucija skundžiamu nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, teiseną T. Š. atžvilgiu.

Skundžiamas Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną iš esmės motyvuojamas tuo, kad T. Š. nepažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir CK teisės normų, jam deleguotų pareigų reikalavimų. T. Š. namuose nevartojo alkoholio, prieš grįždamas į namus pasirūpino, kad nepilnametį sūnų prižiūrėtų blaivūs suaugę asmenys. Namuose konfliktinių situacijų buvimo nenustatyta, aplinka tvarkinga, T. Š. grįžęs į namus tiesioginio kontakto su nepilnamečiu neturėjo, nes vaikas buvo savo kambaryje ir dėl to tiesiogiai blogos įtakos nepilnamečiui negalėjo padaryti. T. Š. bendraudamas su pareigūnais negriuvinėja, nešlitinėja, kalba rišli, mintys reiškiamos logiškai.

Pareiškėja pateiktame skunde nurodė, jog skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėtas ir nepagrįstas, neištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, sprendimo priėmimui reikšmingi duomenys įvertinti formaliai. Pasak pareiškėjos, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad T. Š. nepilnamečio sūnaus T. Š. akivaizdoje buvo neblaivus, neužtikrino vaikui tinkamų sąlygų augti ir vystytis ir tokiu elgesiu veikė priešingai vaiko interesams.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas Institucijos 2023 m. kovo 24 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną T. Š. atžvilgiu buvo priimtas skubotai, kruopščiai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.

Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad po to, kai pareiškėja paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pareigūnus, o pareigūnai atvykę į įvykio vietą aiškinosi situaciją, iš esmės jokio aplinkybių patikslinimo nebuvo atlikta. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, prie bylos buvo pridėti tik policijos pareigūnų kūno kamera padaryti vaizdo įrašai, prijungta vaiko situacijos vertinimo anketa, teismo procesiniai sprendimai civilinėse bylose, T. Š. skundas kitoje administracinio nusižengimo byloje.

Teismo posėdžio metu pareiškėja O. Š. paaiškino, kad nepilnametis T. Š. buvo vienas namuose su neblaiviu tėvu. Kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, ji taip pat nedelsiant atvažiavo. Praėjus kuriam laikui po jos atvykimo, kai pareigūnai buvo namo viduje, už jos automobilio privažiavo kitas automobilis ir sustojo, iš kurio išlipo A. D. ir Ž. J.. Jie atvyko kartu ir tuo metu namo viduje jau buvo pareigūnai. O. Š. teigė, kad T. Š. kalbėjo nerišliai, pažįsta jį, todėl suprato, kad yra neblaivus ir negali pasirūpinti sūnumi. Po šio įvykio, daugiau pareigūnai su ja susisiekę nebuvo, jokio paaiškinimo neprašė pateikti.

Gavus asmens skundą ar pareiškimą būtent Institucijai savo kompetencijos ribose tenka pareiga atlikti išsamų jo aplinkybių tyrimą, siekiant nustatyti įvykiui reikšmingas aplinkybes ir atlikti jų teisinį vertinimą. Šiuo atveju, Institucija po to, kai policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą ir informacija buvo perduota vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, iš esmės jokio tyrimo neatliko, nors pati turėjo pareigą nustatyti įvykiui reikšmingas konkrečias aplinkybes ir galimus T. Š. tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams faktus, ar juos motyvuotai paneigti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, O. Š. kreipėsi į policiją dėl to, kad T. Š. galimai buvo neblaivus nepilnamečio vaiko akivaizdoje ir negalėjo vaiku pasirūpinti. Iš vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuoto O. Š. paaiškinimo matyti, kad T. Š. 2023 m. sausio 12 d. paskambino O. Š. ir ji suprato, kad T. Š. neblaivus. Po to T. Š. nebekėlė ragelio, todėl ji paskambino sūnui T. Š. ir paprašė, kad T. Š. jai paskambintų. Kai paskambino, pradėjo visokiais keiksmažodžiais. Tuo tarpu iš toje pačioje vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotų T. Š. paaiškinimų matyti, kad jis tos dienos vakarą kalbėjo su O. Š. ir sutarė susitikti, kad galėtų taikiai išspręsti skyrybų klausimą, tačiau po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai. Iš įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų užfiksuotų aplinkybių matyti, kad atvykus policijos pareigūnams nenustatyta, kad be T. Š. ir savo kambaryje buvusio nepilnamečio T. Š. namuose būtų buvę kitų asmenų. Iš byloje užfiksuotų duomenų nustatyta, kad pareigūnai A. D. ir Ž. J. prie įėjimo į namo vidų pastebėjo tik jiems einant pasiimti alkotesterio. Paminėti asmenys teigė, kad jie buvo atvykę anksčiau, tačiau laikinai buvo išėję į kiemą (A. D.) ir parduotuvę (Ž. J.). Tuo tarpu O. Š. teigė, kad paminėti asmenys atvyko kartu tuo pačiu automobiliu praėjus kuriam laikui po pareigūnų ir pačios O. Š. atvykimo. T. Š. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad su A. D. ir Ž. J. dėl vaiko priežiūros buvo sutaręs iš anksto ir jie pas nepilnametį T. Š. atvyko dar iki T. Š. grįžimo.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai siekiant, kad būtų priimtas teisingas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, todėl teismui nėra galimybės iš byloje esančių įrodymų visumos vertinti priimto administracinio nusižengimo byloje nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą. Tyrimo metu įstatymų nustatyta tvarka neapklausta O. Š., Ž. J. ir A. D., administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Š., taip pat galimai ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, galintys turėti reikšmingos informacijos. Surinkus šią informaciją, gauti duomenys vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, įskaitant, bet neapsiribojant ir vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotais O. Š. ir T. Š. paaiškinimais, O. Š. pateikta nuomone ir joje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytas argumentus darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi papildomo aplinkybių tyrimo metu būtina surinkti visą reikiamą informaciją ir tik tada kruopščiai įvertinti, ar T. Š. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Įvertinus byloje esančius duomenis tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, byloje neatlikti visi procesiniai veiksmai, kurie padėtų tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, ir nesant galimybės kilusius neaiškumus pašalinti teisme, kadangi teismas turėtų atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, faktiškai pats turėtų atlikinėti šio įvykio tyrimą, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęstų nepateisinamai ilgai, būtų pažeidžiami efektyvumo, ekonomiškumo, operatyvumo principai, kainuotų daug laiko ir sąnaudų, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai.

Byloje gauti asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukta, T. Š. įgaliotosios atstovės advokatės S. E. Š. prašymas T. Š. atlyginti patirtas proceso išlaidas dėl jo atstovės dalyvavimo teismo posėdyje ir pareiškėjos O. Š. prašymas atlyginti jai patirtas proceso išlaidas.

ANK 666 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmeniui administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo metu patirtos išlaidos atlyginamos tuomet, kai jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, siekiant neapriboti proceso dalyvių teisės ateityje reikalauti bylinėjimosi išlaidų priteisimo priklausomai nuo priimto galutinio sprendimo rezultato, pareiškėjos ir T. Š. įgaliotosios atstovės advokatės S. E. Š. prašymai priteisti proceso išlaidas, paliktini nenagrinėti. Šie klausimai spręstini Institucijai atlikus papildomus tyrimo veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

O. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. kovo 24 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini)medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Pareiškėjos O. Š. prašymą priteisti proceso išlaidas ir T. Š. įgaliotosios atstovės advokatės S. E. Š. prašymą priteisti proceso išlaidas įstatymų nustatyta tvarka, palikti nenagrinėtus.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.