Kauno apygardos teismo nutartis, AN2-190-876/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-05
Bylos Nr.: AN2-190-876/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00333-2023-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje

Teisėjas: Judita Sungailaitė (pirm.)
Institucija: Kauno apskrities VPK Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai: Gintarė Girdzijauskienė, Sigrida Eglė Šalūgaitė, Singrida Eglė Šalūgaitė

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-190-876/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00333-2023-8

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.11.10

Kauno apygardos teismasNuTARTIS2023 m. liepos 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) ir asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, T. Š. (toliau – T. Š.) skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria panaikintas Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. 2023 m. sausio 12 d. 18.00 val. O. Š. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad vaiko (14 m.) gyvenamoji vieta paskirta su tėvu, pranešėja su buvusiu vyru kalbėjo telefonu, įtaria, kad tėvas T. Š. yra neblaivus, kalbėjo nerišliai, prašė patikrinti.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2023 m. kovo 24 d. Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad 2023 m. sausio 12 d. apie 18.04 val. T. Š. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus prie savo nepilnamečio sūnaus T. Š., gimusio 2008 m. (duomenys neskelbtini), kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,43 prom. girtumas ir būdamas neblaivus, negalėjo tinkamai užtikrinti nepilnamečio T. Š. saugumo ir vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su Institucijos 2023 m. kovo 24 d. nutarimu O. Š. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui prašydama Institucijos 2023 m. kovo 24 d. nutarimą panaikinti, pripažinti T. Š. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir skirti T. Š. administracinę nuobaudą, arba panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi O. Š. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. kovo 24 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei prašymai

4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir 2023 m. kovo 24 d. Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

4.1. Skunde Institucija nurodo, jog 2023 m. sausio 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atvyko į įvykio vietą ir atliko vaiko saugumo analizę, nustatė, kad vaikui aplinka saugi ir jo nuo tėvo neizoliavo. Taip pat buvo atliktas išsamesnis patikrinimas ir surašyta vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nors ir vertinamas vaiko teisių pažeidimas, tačiau konstatuojama, kad vaikas 2023 m. sausio 12 d. jautėsi saugus. Vaiko situacijos vertinimo anketoje T. Š. (gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini)) (įvykio metu 14 m. ) apklausoje matyti, kad vaikas buvo namuose, nes sirgo, kad tėvas vartojo alkoholi nematė. Ryte tėvas buvo išėjęs į darbą. Vakare T. Š. geriant vaistus atvažiavo policijos pareigūnai. Namuose triukšmo ar konflikto nebuvo, jis namuose jaučiasi saugus. Su mama važiuoti kategoriškai atsisakė, sutiko, kad jį prižiūrėtų tėvo draugai, su kuriais ir buvo paliktas.

4.2. Institucijos skunde taip pat nurodoma, jog 2023 m. sausio 12 d. įvykis buvo filmuotas pareigūnų kūno kameromis, kuriomis užfiksuoti visi veiksmai įvykio metu. Pirminiai įvykio metu užfiksuoti duomenys yra aktualiausi ir labiausiai atspindi įvykio aplinkybes sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, vertinant įvykio aplinką, pirminius parodymus ir atliktus veiksmus. Vaizdo įrašuose fiksuota namo aplinka tvarkinga, nesimato jokių požymių, kad namuose buvo girtaujama. Taip pat iš vaizdo įrašo matosi, kad T. Š. bendraudamas su policijos pareigūnais negriuvinėja, nešlitinėja, jo kalba rišli, mintys reiškiamos logiškai, asmuo suvokia jį supančią aplinką, jis diskutuoja.

4.3. Skunde taip pat nurodoma, jog 2023 m. kovo 24 d. vyko administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, kuriame dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. Š. ir jo atstovė advokatė Sigrida Eglė Šalūgaitė. Bylos žodinio nagrinėjimo metu T. Š. teikė savo paaiškinimus, kad su sutuoktine O. Š. blogi santykiai nuo 2017 m., nuo 2022 m. vyksta skyrybų procesas, turi du nepilnamečius vaikus, dėl užsitęsusio skyrybų proceso daromas neigiamas poveikis nepilnamečiams vaikams. Vienas iš judviejų vaikų - T. Š. gyvena kartu su tėvu, adresu (duomenys neskelbtini), privačiame name, nepilnametis turi savo atskirą kambarį, jie gyvena dviese. T. Š. nurodė, kad 2023 m. sausio 12 d. namo po darbo grįžo apie 18 val., prieš grįžtant namo vartojo su kolegomis alkoholį, policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų neginčija. Nurodė, kad susitarė su drauge Ž. J. ir jos suaugusiu sūnumi A. J., kad šie šį vakarą prižiūrės T., nes jis vartojo alkoholį. A. J. atvyko į jo namus anksčiau nei jis grįžo, t. y. iki 18 val., o Ž. atvyko vėliau. Policijos pareigūnams atvykus šiems pasakė, kad T. pas senelius, nes nenorėjo psichologiškai traumuoti vaiko. Tuo metu A. J. buvo namo kieme ir policininkai jo negalėjo matyti, o Ž. J. laikinai buvo išėjusi iki parduotuvės. Tauras buvo antrame aukšte savo kambaryje. Grįžęs po darbo su T. nesimatė, todėl jokio poveikio jam nedarė ir negalėjo daryti. Kaltės nepripažįsta, prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nusižengimo neįvykdė.

4.4. Institucijos vertinimu, buvo atlikti visi būtini ir reikalingi tyrimo veiksmai, surinkti reikiami ir pakankami duomenys tam, kad būtų priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas dėl skundžiamo įvykio aplinkybių, o apylinkės teismo vertinimas dėl neatliktų visų būtinųjų veiksmų yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

4.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo nustatyta duomenų, kad T. Š. vaiko akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus. T. Š. teigė, kad jau išgėręs grįžo namo iš darbo, o nepilnamečio T. Š. apklausa patvirtina, kad nematė tėvo vartojant alkoholį. T. Š. įvykio dieną buvo namuose, nes sirgo. Kaip teigė T. Š., pastarasis grįžęs po darbo su T. nesimatė, todėl jokio poveikio jam nedarė ir negalėjo daryti. Nėra jokių duomenų, kad dėl T. Š. būvimo namuose neblaiviam jo nepilnamečiui vaikui kilo kokių nors žalingų padarinių, susijusių su vaikų teisėmis ir interesais. Vaikas buvo savo kambaryje, žaidė kompiuterinius žaidimus, teigė kad jam yra saugu, namuose konfliktų ar triukšmo fiksuota nebuvo. Byloje nenustatyta, kad T. Š. būtų pasijutęs nesaugiai, išsigandęs ar patyręs kitų neigiamų emocijų. Peržiūrėjus pareigūnų kūno kamerų išrašus nenustatyta, kad T. Š. dėl savo neblaivumo negalėtų pasirūpinti namuose esančiu sūnumi, asmuo kalbėjo rišliai, nešlitinėjo, negriuvinėjo, mintis reiškė logiškai, suvokė jį supančią aplinką. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti ir tai, kad tarp T. Š. ir O. Š. yra susiklostę konfliktiški santykiai, dėl santuokos nutraukimo, todėl tikėtina, kad jos pareigūnų kvietimas, buvo tikslingas siekis sukompromituoti T. Š., siekiant palankių sprendimų tolimesniuose civiliniuose ginčuose. Kaip matyti, nepilnamečio T. Š. santykiai su mama nėra geri, jo gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Įvykio dieną T. Š. nustačius neblaivumą, T. Š. nesutiko vykti iš namų su mama, o liko su tėčio draugais.

4.6. Skunde taip pat nurodoma, kad T. Š. įvykio metu jau buvo keturiolika metų, duomenų, kad pastarasis negali pasirūpinti savimi nebuvo nustatyta. Keturiolikos metų vaikas yra pakankamai savarankiškas, gebantis trumpa laiko tarpa pasirūpinti savimi. Skunde taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad vaikui kilo kokie nors žalingi padariniai, nenustatyta, kad vaikas būdamas namuose vienas, pasijuto nesaugiai ar buvo išsigandęs, patyręs kitų neigiamų emocijų. Be to, vaikas paliktas namuose buvo šviesiu paros metu, vakaro pradžioje. Institucija, priimdama nutarimą dėl šių aplinkybių, nevertino vaiko vieno palikimo fakto, nes vaikas pilnai galėjo pabūti vienas namuose ir nesant suaugusių jį prižiūrinčių asmenų. Būtent dėl nurodytų aplinkybių Institucija ir neatliko Ž. J. ir A. D. apklausų, nes Institucijos manymu, jos neturi jokios tiesioginės įtakos priimtam sprendimui. Pažymėtina ir tai, kad po pareigūnų apsilankymo nepilnametis T. Š. buvo paliktas su suaugusiais blaiviais asmenimis.

4.7. Institucija nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Skunde pabrėžiama, jog šiuo skundžiamu atveju, Institucijos pareigūnui priėmusiam Kauno apylinkės teismo panaikintą nutarimą, pilnai užteko byloje esančių duomenų dėl administracinės teisenos nutraukimo T. Š. atžvilgiu, kuriuos pagrindė motyvuodamas nutarime.

4.8. Skunde Institucija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nutartį panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kadangi, kaip numato teisinis reguliavimas, grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, galima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Šiuo atveju apylinkės teismo nustatyti trūkumai iš esmės yra neapklausti keli liudytojai, kas galėjo būti pašalinta teisme nagrinėjimo metu ir tai nėra priežastis grąžinti medžiagą Institucijai. Be to, Institucija nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kad nebuvo apklaustas T. Š., nes pastarasis išsamius įvykio paaiškinimus pateikė žodinio bylos nagrinėjimo metu, kurie fiksuoti pareigūno nutarime. Institucija manymu, liudytojų Ž. J. ir A. D. apklausos būtų pertekliniai veiksmai, kurie neturi tiesioginės įtakos priimtam sprendimui, todėl Institucija pasirinko šių asmenų neapklausti.

4.9. Institucijos vertinimu, byloje buvo pakankamai duomenų baigiamajam procesiniam sprendimui priimti, be to, teismas taip pat turėjo galimybę būti aktyvus ir pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams pašalinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik nusižengimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Institucija nurodo, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta pažeidžiant teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

5. Asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, T. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir 2023 m. kovo 24 d. Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

5.1. T. Š. įsitikinimu, bylos grąžinimas institucijai yra ultima ratio priemonė, taikoma tik tada, kai teisme negalima išsiaiškinti svarbių bylai aplinkybių, o nagrinėjamu atveju jokios išimtinės aplinkybės neegzistuoja, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

5.2. Skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog tyrimo metu neapklausta O. Š. bei T. Š., tačiau pareiškėja O. Š. dėl 2023 m. sausio 12 d. įvykio aplinkybių buvo apklausta 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. Š. - 2023 m. kovo 24 d. vykusiame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka. Taigi, šių asmenų parodymai yra byloje ir pirmosios instancijos teismas privalėjo jais vadovautis.

5.3. Skundo autorius nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. rezoliucijoje nurodė, kad į teismo posėdį kviečia liudytojais Ž. J. bei jos sūnų A. D.. Dėl nepaaiškinamų priežasčių minėtiems liudytojams nebuvo išsiųsti teismo šaukimai, dėl ko liudytojai apie teismo posėdį nežinojo, jame nedalyvavo ir jame negalėjo būti apklausiami. Tačiau pirmosios instancijos teismas savo padarytos klaidos neištaisė, neatidėjo bylos nagrinėjimo siekiant iškviesti liudytojus ir apklausti juos teismo posėdyje. Taigi, liudytojai Ž. J. ir A. D. nebuvo apklausti dėl teismo aplaidumo, nevykdant teisėjo rezoliucijos. Pažymėtina, kad nusprendęs šiuos asmenis kviesti ir apklausti kaip liudytojus, teismas nelaikė, kad dėl šių veiksmų administracinio nusižengimo bylos tyrimas išsiplės, dėl ko būtų būtina grąžinti bylą atgal institucijai. Skunde taip pat nurodoma, jog iš pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašų aiškiai matyti visos įvykio aplinkybės, girdėti minėtų liudytojų paaiškinimai, todėl nėra jokio tikslo apklausti liudytojus dar ir teismo posėdyje. Juo labiau, kai pats teismas, turėjęs galimybę šiuos liudytojus apklausti teismo posėdyje, vėliau nusprendė, kad šių liudytojų apklausa teismo posėdyje nėra tikslinga, nes teismo posėdžio neatidėjo ir liudytojų į teismo posėdį nekvietė.

Šalies argumentai

5.4. Skunde aukštesnės instancijos teismui T. Š. nurodo, jog pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą 2023 m. sausio 12 d., visos aplinkybės puikiai matosi iš pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašų ir mažai tikėtina, kad pareigūnai apklausiami galėtų pasakyti ką nors daugiau ar kitaip nei užfiksuota vaizdo medžiagoje. Skunde pažymima, kad po įvykio praėjo beveik pusė metų, o pareigūnai, kurie kasdien vyksta pagal iškvietimus, negalėtų teisme paaiškinti kažkokių kitokių aplinkybių, nei tos, kurios yra fiksuotos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašais. Be to, pirmosios instancijos teismas galėjo iškviesti policijos pareigūnus į teismo posėdį ir teismo posėdyje juos apklausti, jei manė, kad apklausos metu jie galėtų nurodyti kokias nors reikšmingas aplinkybes, kurių nematyti iš pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašų. Tačiau teismas laikė, kad apklausti policijos pareigūnus teismo posėdyje nėra tikslinga ir išnagrinėjęs bylą 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje, išėjo priimti procesinio teismo sprendimo.

5.5. Skunde nurodoma, jog Kauno apylinkės teismui nereikėjo atlikti jokio didelės apimties tyrimo, tik pasivadovauti byloje esančiais O. Š. ir T. Š. parodymais, Ž. J. ir A. D. bei policijos pareigūnų paaiškinimais, užfiksuotais pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašuose. Todėl skundo autoriaus įsitikinimu, neegzistavo joks išimtinis atvejis, dėl ko byla galėjo būti grąžinta Institucijai dėl tyrimo papildymo. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą.

5.6. T. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog ANK 567 straipsnio nuostatos imperatyviai numato, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 632 straipsnio 5 dalis numato, kad nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas turi teisę atlikti bet kokį Baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą (tame tarpe ir liudytojų, nukentėjusiojo, įtariamojo apklausos ir kt.). Kauno apylinkės teismas privalėjo tinkamai įteikti teismo šaukimus liudytojams, kviesti į teismo posėdį liudytojais policijos pareigūnus, jei manė, kad jų apklausa tikslinga. Vieno teismo posėdžio metu galėjo būti apklausti visi proceso dalyviai ir priimtas atitinkamas baigiamasis teismo procesinis sprendimas. Tačiau, pirmosios instancijos teismas pasirinko bylą perduoti Institucijai, kurios specialistai turės atskirai apklausinėti proceso dalyvius, rengti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą bei dar kartą priimti nutarimą ne teismo tvarka, kurį skųs arba viena, arba kita pusė ir byla vėl atsidurs teisme. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra nepateisinami ir akivaizdžiai prasilenkia su minėto proceso operatyvumo principo užtikrinimu.

5.7. Skunde aukštesnės instancijos teismui T. Š. nurodo, kad O. Š. nėra pripažinta nukentėjusiąją šioje administracinėje byloje. ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas apskritai negalėjo priimti nagrinėti skundo. O. Š. šioje administracinio nusižengimo byloje laikytina asmeniu, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jai būtų padaryta turtinė ar neturtinė žala, o vien dėl asmens neblaivumo jokia žala kitam asmeniui nėra daroma. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 621 straipsnį, nes išnagrinėjo bylą pagal skundą, kurį padavė asmuo, neturintis teisės teikti skundą dėl nutarimo. Pažymėtina, kad šiomis aplinkybėmis T. Š. atstovė 2023 m. gegužės 11 d. apylinkės teismo posėdyje grindė savo poziciją, tačiau dėl šių motyvų pirmosios instancijos teismas nutartyje visiškai nepasisakė. Skunde taip pat akcentuojama, jog T. Š. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui laikant, kad O. Š. yra tinkamas subjektas skųsti 2023 m. kovo 24 d. Institucijos nutarimą, teismas turėjo priimti ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą procesinį sprendimą - palikti Institucijos 2023 m. kovo 24 d. nutarimą nepakeistą ir O. Š. skundo netenkinti.

5.8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl atsakomybės taikymo pagal ANK 73 straipsnį, pabrėžiama, kad visų pirma reikia nustatyti kas yra laikoma tėvų valdžia. Tėvų valdžia gali būti suprantama ir aiškinama kaip tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visuma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje yra reglamentuotas tėvų valdžios turinys. Pagal CK 3.155 straipsnio 2 dalį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Kitas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymis, kuris turi būti aiškiai suprantamas ir apibrėžtas - vaiko interesai. Vaiko interesais gali būti laikoma visa tai, kas lemia jo teigiamą vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius.

5.9. T. Š. savo skunde nurodo, jog jokie nepilnamečio sūnaus T. interesai 2023 m. sausio 12 d. nebuvo pažeisti. T. Š. namuose nevartojo alkoholio, grįžinėdamas į namus jis pasirūpino, kad namuose būtų blaivūs asmenys - draugė Ž. J. ir jos sūnus A. D.. Taigi, nepilnametis T. nežinojo, kad tėvas yra neblaivus, jo nematė ir su juo namuose nesusitiko. Tai patvirtina ir tai, kad pirmą kartą atvykę ir į namus užėję policijos pareigūnai namuose, pirmame namo aukšte, prie T. Š. nerado sūnaus T. Kaip minėta, T. Š. buvo savo kambaryje antrame namo aukšte, su tėvu jokio kontakto neturėjo. Pilnametis A. D. buvo namo kieme, todėl policijos pareigūnai jo taip pat nepastebėjo, o Ž. J. buvo išėjusi į parduotuvę ir sugrįžo tuomet, kai pareigūnai užėjo į namus antrą kartą. Be to, net ir laikantis O. Š. pozicijos, kad neva T. Š. Ž. J. ir A. D. išsikvietė vėliau ir blaivių asmenų T. Š. grįžus į namus keletą minučių nebuvo, tai taip pat negali užtraukti T. Š. atsakomybės. Sūnus T. yra keturiolikos metų amžiaus ir labai savarankiškas vaikas, juo labiau, kad pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 8 dalį vienus vaikus namuose galima palikti nuo šešerių metų. Todėl net tai, kad keletą minučių namuose nebuvo blaivaus suaugusio asmens, vaiko interesų niekaip nepažeidė. Be to, nenustatyta, kad T. Š. namuose elgėsi neadekvačiai, kėlė grėsmę vaiko saugumui ir sveikatai, kad vaikas buvo išsigandęs, jautė neigiamas emocijas ar panašiai. Priešingai, vaikas buvo saugioje ir ramioje aplinkoje, jo tinkama priežiūra buvo pasirūpinta, T. Š. namuose elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai. Pažymėtina, kad neblaivumo faktas pats savaime neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 73 straipsnį. Vaikas antrame aukšte buvo rastas tik policijos pareigūnams po kelių minučių pakartotinai užėjus į namus ir užlipus į antrą namo aukštą. Antrą kartą užėjus į namus policijos pareigūnams, namuose tuo metu jau buvo pilnametis A. D. ir atvyko Ž. J., todėl T. Š. veiksmuose nėra ANK 73 straipsnio sudėties, nes keturiolikmetis T. Š. gali būti vienas namuose, o vėliau buvo pasirūpinta, kad namuose būtų kiti pilnamečiai asmenys A. D. ir Ž. J.. T. Š. pažymi, kad šiuo atveju O. Š. padarė žymiai didesnę žalą sūnui ir savo bendravimui su sūnumi, nes be jokio pagrindo į namus iškvietė policijos pareigūnus, dėl ko vaikas patyrė stresą.

5.10. Skunde taip pat nurodoma, jog tai, kad T. Š. veiksmuose nėra ANK 73 straipsnio sudėties patvirtina ir teismų praktika. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-290-380/2018 buvo susiklosčiusi situacija, kai vaikai vieni buvo namuose, o tėvas pavėsinėje prie namų vartojo alkoholį, tačiau tėvui nebuvo taikoma atsakomybė pagal ANK 73 straipsnį, nes alkoholis nebuvo vartojamas vaikų akivaizdoje, dėl ko jokia žala vaiko interesams nebuvo daroma. Analogiškai pasisakyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-289- 606/2018. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad vien tėvo neblaivumo faktas, net ir mažamečio vaiko akivaizdoje, neužtraukia tėvui atsakomybės pagal ANK 73 straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-37-957/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-94-966/2023). Šiuo atveju, T. Š. nevartojo alkoholio namuose ir net nebuvo neblaivus nepilnamečio T. Š. akivaizdoje, nes su sūnumi nepasimatė, todėl atsakomybė pagal ANK 73 straipsnį T. Š. negali būti taikoma.

5.11. T. Š. skunde taip pat pažymi, jog tarp jo ir O. Š. vyksta santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokinio turto padalinimo byla (Kauno apylinkės teismo Kaimo rūmų civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). O. Š. siekia, kad sūnaus T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, nors laikina sūnaus gyvenamoji vieta, atsižvelgiant ir į vaiko nuomonę, yra nustatyta su tėvu. Ji taip pat siekia ir turtinių interesų patenkinimo, siekdama šių tikslų yra inicijavusi T. Š. keturias administracinio nusižengimo bylas, iš kurių dvi yra nutrauktos, o dėl dviejų (tame tarpe ir dėl šios bylos) vyksta ginčas. Tokiu būdu O. Š., nepagrįstai inicijuodama administracinių nusižengimų teiseną, siekia spręsti civilinės bylos klausimus. Kauno apylinkės teismui aplinkybės dėl šalių santuokos nutraukimo ir turto padalinimo bylos buvo žinomos, todėl O. Š. paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į Institucijos ir asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, T. Š. apeliacinius skundus, O. Š. prašo apeliacinių skundų netenkinti ir palikti galioti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog Institucijos argumentai apeliaciniame skunde yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, siekiant pateisinti savo neveikimą, nes, kaip patvirtina byloje esančių įrodymų visuma ir ką nustatė pirmos instancijos teismas, egzistuoja didelė abejonė, kad nepilnametį vaiką namuose prižiūrėjo T. Š. draugai Ž. J. ir A. D., o labiausiai tikėtina, kad su nepilnamečiu vaiku T. Š. namuose buvo tik neblaivus tėvas T. Š.. Šiems neaiškumams pašalinti pirmos instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Todėl Institucija turi pareigą nustatyti įvykio metu, t. y. 2023 m. sausio 12 d., nuo 18:00 val. iki 19:30 val. tikslią asmenų Ž. J. ir A. D. buvimo vietą, ją nustatant pagal asmenų mobiliojo ryšio telefonų buvimo vietą, taip pat atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus ir atsižvelgiant į jų rezultatą priimti atitinkamą bei teisingą procesinį sprendimą. Atsiliepime taip pat prašoma priteisti pareiškėjos O. Š. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Institucijos ir asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, T. Š. apeliaciniai skundai tenkinami

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, T. Š. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, nesutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, jog Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių bei administracinio nusižengimo byloje neatlikti visi procesiniai veiksmai ir netinkamai bei nepagrįstai, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu Institucijos nutarimą panaikino ir grąžino bylą Institucijai tyrimui.

9. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šis nusižengimas tėvams užtraukia įspėjimą. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmenines teise ir pareigas apibrėžiančio CK 3.165 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų teises ir pareigas vaikams įtvirtina ir kiti įstatymai, be kita ko – Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas). Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas.

10. Apeliacinio skundo argumentų kontekste aktualus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnis, kurio 15 dalyje pateikta vaikui nesaugios aplinkos apibrėžtis. Pagal šią normą, vaikui nesaugi aplinka, tai vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai jo raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių. Vaiko nepriežiūra pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 4 punktą suprantama kaip tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Taigi, nors tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinius skundus O. Š. tvirtina, jog T. Š. įvykio dieną (2023 m. sausio 12 d.) savo veiksmais (neveikimu) ar elgesiu sudarė nepilnamečiui vaikui T. Š. nesaugią aplinką, negalėjo užtikrinti tinkamos jo priežiūros, turi būti pakankamai objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių, kad aplinka vaikui nebuvo saugi (kilo pavojus jo gyvybei, sveikatai, normaliai raidai) ir, kad jis nebuvo prižiūrimas taip, kaip tai apibrėžiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Aukštesniojo teismo vertinimu, sutiktina su Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. kovo 24 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota išvada nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kadangi tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

11. Nagrinėjamu atveju iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. sausio 12 d. 18.04 val. policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini), vyko pagal O. Š. pranešimą, kad vaiko (keturiolikos metų) gyvenamoji vieta paskirta su tėvu, pranešėja su buvusiu vyru kalbėjo telefonu, įtaria, kad tėvas T. Š. yra neblaivus, kalbėjo nerišliai. Pareigūnai, reagavę į minėtą įvykį, nurodė, kad jiems atvykus prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo privažiavo O. Š., kuri nurodė, kad namuose su nepilnamečiu vaiku T. Š. yra jo tėvas T. Š., su kuriuo jau keletą metų vyksta skyrybų procesas. Namo duris atidarė T. Š., kuris įsileido į namo vidų, į svetainę, jokių kitų asmenų name nesimatė. T. Š. policijos pareigūnams nurodė, kad jo sūnus T. Š. yra Druskininkuose pas senelius. Grįžus iki tarnybinio automobilio bendrauta su O. Š., kuri patikino, kad namuose tikrai yra jos sūnus T. Š., kadangi ji neseniai kalbėjo su juo telefonu. Pakartotinai policijos pareigūnams užėjus į namą buvo patikrinti visi namo kambariai ir namo antrajame aukšte buvo rastas nepilnametis T. Š.. Policijos pareigūnams nusileidus į pirmąjį namo aukštą, einant pasiimti alkoholio matuoklio iš tarnybinio automobilio, prie namų įėjimo buvo pastebėti T. Š. draugai – Ž. J. ir A. D., kurie užėjo į namo vidų ir parodė, kad jie jau ankščiau čia buvo, nors policijos pareigūnai jų nepastebėjo. Alkoholio matuokliu buvo patikrintas T. Š. blaivumas ir jam nustatytas neblaivumo laipsnis – 2,43 prom. Apie įvykį buvo informuoti Vaikų teisių specialistai, kurie atvyko apie 19.20 val. Itin svarbia aplinkybe apygardos teismas nagrinėjamos bylos kontekste laiko tai, jog Vaikų teisių specialistai nustatė, kad vaikui aplinka saugi ir jo nuo tėvo neizoliavo.

12. Apeliaciniams skundams nagrinėti pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančioje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Anketa), kuri atlikta su vaiku bendraujant 2023 m. sausio 12 d. apie 20.00 val., t. y. praėjus nedaug laiko po policijos pareigūnų apsilankymo T. Š. namuose, vyriausiasis specialistas V. Ž. nurodė, jog su T. Š. buvo bendraujama atskirai jo kambaryje, tėtis tam neprieštaravo, užėjus į vaiko kambarį jis žaidė kompiuteriu, buvo užsidėjęs ausines, apsirengęs tvarkingai. T. Š. bendravimo metu su specialistu nurodė, jog dienos metu buvo namuose, į mokykla nėjo, nes serga. Nematė, kad tėtis įvykio dieną vartotų alkoholį namuose, triukšmo ar konflikto namuose taip pat nebuvo. Vaikas parodė, kad žino, jog mama iškvietė policijos pareigūnus, T. nepatinka, kad mama jį filmuoja, įrašinėja, kviečia policijos pareigūnus, toks mamos elgesys jį nervuoja ir gaišta jo laiką. Bendravimo su specialistu metu vaikas taip pat nurodė, jog mamos ir tėčio santykiai skyrybų metu nėra geri, T. su mama bendrauja telefonu, kada buvo susitikęs neatsimena. T. Š. nurodė, jog namuose jaučiasi saugus bei kategoriškai atsisakė važiuoti su mama ar laikinai pabūti pas ją, jis nori likti namuose ir sutinka, kad jį prižiūrėtų tėvo draugė Ž. J.. Berniukas buvo išėjęs į lauką pabendrauti su motina ir jai nepavyko įkalbėti jo važiuoti su ja. Anketoje taip pat nurodyta, jog vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, vaikas turi atskirą kambarį, jame yra lova, rašomas stalas, drabužių spinta, keli kompiuteriai, kambaryje švaru ir tvarkinga, patalynė švari (administracinių nusižengimų bylos medžiagos b. l. 39-58).

13. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su T. Š. apeliacinio skundu argumentais, jog jokie nepilnamečio sūnaus T. Š. interesai 2023 m. sausio 12 d. nebuvo pažeisti. Pirma, atvykus policijos pareigūnams į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jie pirmą kartą vaiko nerado ir tik užėjus į minėtą antrą kartą, jie T. Š. rado antrame namo aukšte, savo kambaryje, žaidžiantį kompiuterinius žaidimus. Iš pareigūnų tarnybiniame pranešime bei rašte pateiktų duomenų yra matyti, kad vaikas buvo namuose, savo kambaryje antrame aukšte, ir duomenų, kad T. Š. būtų girtavęs T. Š. akivaizdoje nėra. Kitaip tariant, O. Š. teiginys, kad tėvas girtavo vaiko akivaizdoje yra tik prielaida, kurios nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys. Antra, policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, jog prie namo minėtu adresu buvo du kiti suaugusieji, t. y. Ž. J. ir A. D.. Svarbi aplinkybė yra ta, jog įvykio dieną, 2023 m. sausio 12 d., (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui V. Ž. bendraujant su T. Š. jis nurodė, jog sutinka likti su Ž. J. ir nenori vykti niekur su mama O. Š.. Tai tik patvirtina, jog vaikas namuose jautėsi saugus ir nebuvo pažeisti jokie jo teisėti interesai.

14. Skundžiamoje nutartyje Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog įvertinus byloje surinktus duomenis, byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai siekiant, kad būtų priimtas teisingas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, todėl pirmosios instancijos teismui nėra galimybės iš byloje esančių įrodymų visumos vertinti priimto administracinio nusižengimo byloje nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą. Tyrimo metu įstatymų nustatyta tvarka neapklausta O. Š., Ž. J. ir A. D., administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Š., taip pat galimai ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, galintys turėti reikšmingos informacijos. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su tokia Kauno apylinkės teismo išvada. Asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, T. Š. dalyvavo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, atstovaujamas advokatės Singridos Eglės Šalūgaitės. Išsamūs jo parodymai yra užfiksuoti Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. kovo 24 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (administracinių nusižengimų bylos medžiagos b. l. 1-2). Taip pat pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. gegužės 11 d. posėdyje dalyvavo O. Š. bei jos atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė. Iš informacinės pažymos apie teismo posėdį matyti, jog tiek pareiškėja, tiek jos atstovė bylą nagrinėjant buvo aktyvios ir atsakinėjo į pateiktus teismo klausimus (1 t., b. l. 53-57). Dėl liudytojų Ž. J. ir A. D. apklausų. Administracinio nusižengimo byloje esančio 2023 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog Kauno apylinkės teismo posėdžių sekretorė K. M. asmeniškai telefonu informavo liudytojus apie 2023 m. gegužės 11 d. vykusį administracinio nusižengimo bylos žodinį nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, taip pat liudytojus informavo, jog teismo šaukimai jiems siunčiami nebus (1 t., b. l. 28). Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, paklausus proceso dalyvių nuomonės dėl minėtų liudytojų dalyvavimo teismo posėdyje, T. Š. atstovė pasisakė, jog netikslinga kviesti minėtų liudytojų, O. Š. atstovė išreiškė, jog tikslinga kviesti liudytojus ir juos apklausti. Pažymėtina, jog teismas išklausęs proceso dalyvių nuomonės, nutarė nekviesti pakartotinai liudytojų Ž. J. ir A. D., kadangi byloje yra pakankamai duomenų teismui priimti procesinį sprendimą. Dėl policijos pareigūnų apklausos, kurie vyko į 2023 m. sausio 12 d. įvykį, apygardos teismo nuomone sutiktina su T. Š. apeliacinio skundo argumentu, jog situacijoje minėtų policijos pareigūnų apklausa nėra tikslinga bei sutinka su Institucijos skundo argumentu, kad pirminiai įvykio metu užfiksuoti duomenys yra aktualiausi ir labiausiai atspindi įvykio aplinkybes sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, vertinant įvykio aplinką, pirminius parodymus ir atliktus veiksmus. Vaizdo įrašuose iš pareigūnų kūno kamerų fiksuota namo aplinka tvarkinga, nesimato jokių požymių, kad namuose buvo girtaujama. Taip pat iš vaizdo įrašo matosi, kad T. Š. bendraudamas su policijos pareigūnais negriuvinėja, nešlitinėja, jo kalba rišli, mintys reiškiamos logiškai, asmuo suvokia jį supančią aplinką, jis diskutuoja.

15. Pareiškėja O. Š. viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu (tiek Institucijoje, tiek skundo dėl 2023 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme) prašė išreikalauti Ž. J. ir A. D. buvimo vietą, ją nustatant pagal asmenų mobiliojo ryšio telefonų buvimo vietą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, toks O. Š. prašymas yra nepagrįstas ir perteklinis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, beveik penkiolika metų vaikas gali būti paliktas vienas, o nagrinėjamu atveju – T. Š. yra keturiolika metų. Apygardos teismas sprendžia, jog nenustatyta, kad nepilnamečiui vaikui būnant savo tėvo namuose, būtų kilusi grėsmė jo saugumui, sveikatai ar gyvybei dėl nesaugios aplinkos ar vaiko nepriežiūros. Vien tai, kad T. Š. buvo nustatytas girtumas (apeliaciniuose skunduose ginčo dėl to nėra), nenustačius, kad dėl to jis negalėjo pasirūpinti savo vaiku, kad vaikas buvo paliktas be priežiūros, nesaugioje, grėsmę jam keliančioje aplinkoje, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas T. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą ir taikyti jam administracinę atsakomybę. Be to, aukštesnės instancijos vertinimu iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad tarp O. Š. ir T. Š. susiklostę ypatingai konfliktiški santykiai ir teigti, jog jie neturi jokios įtakos ir administracinio nusižengimo bylos inicijavimui, pagrindo nėra. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjos O. Š. parodymai negali būti vertintini kaip visiškai objektyvūs dėl vykstančių civilinių ginčų ir susiklosčiusių tėvų abipusių konfliktinių santykių.

16. Tad anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad T. Š. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių bei netinkamai pritaikė įstatymą, todėl apylinkės teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti Institucijos nutarimas.

17. O. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat buvo išdėstytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikti 363 Eur išlaidas patvirtinantys dokumentai – 2023 m. birželio 20 d. išankstinė sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. birželio 21 d. apmokėjimo patvirtinimas. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Aptariamo straipsnio pirma dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir palieka galioti Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)), todėl toks prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo pareiškėjai yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Judita Sungailaitė