Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. N. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį J. R. atžvilgiu nutraukta. Institucija padarė išvadą, kad pateiktų įrodymų analizė neleidžia konstatuoti, jog J. R. veiksmai organizuojant susitikimą su draugais 2021 m. liepos 9 d., buvo nukreipti prieš sūnaus G. R. interesus ir, kad jo veiksmuose yra ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno)) prerogatyva. Tai nepaneigia proceso dalyvių teisės teikti siūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokie pasiūlymai (nuomonė) teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuoti ir jame nėra prieštaravimų.

8. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmenines teise ir pareigas apibrėžiančio CK 3.165 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų teises ir pareigas vaikams įtvirtina ir kiti įstatymai, be kita ko – Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas).

9. Apeliacinio skundo argumentų kontekste aktualus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnis, kurio 15 dalyje pateikta vaikui nesaugios aplinkos apibrėžtis. Pagal šią normą, vaikui nesaugi aplinka, tai vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai jo raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių. Vaiko nepriežiūra pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 4 punktą suprantama kaip tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Taigi, skunde tvirtinant, kad J. R. savo veiksmais (neveikimu) ar elgesiu sudarė vaikui nesaugią aplinką, negalėjo užtikrinti tinkamos jo priežiūros, turi būti pakankamai objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių, kad aplinka vaikui nebuvo saugi (kilo pavojus jo gyvybei, sveikatai, normaliai raidai) ir, kad jis nebuvo prižiūrimas taip, kaip tai apibrėžiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Tokios aplinkybės, atlikus tyrimą pagal E. N. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo, nebuvo nustatytos.

10. Kaip matyti iš skundo argumentų, esmine aplinkybe, įrodančia, kad J. R. neužtikrino vaiko priežiūros, sudarė jam nesaugią aplinką, yra laikoma tai, kad J. R., namuose būnant mažamečiui vaikui, vartojo alkoholinius gėrimus su kitais, vaikui nepažįstamais asmenimis. Šiai aplinkybei pagrįsti buvo pateiktas E. N. darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas jos apsilankymas J. R. namuose. Vis tik šis vaizdo įrašas, priešingai, negu tvirtinama skunde, tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams neįrodo. Pateiktame vaizdo įraše iš tikrųjų yra užfiksuota, kad prie stalo sėdi vyras be marškinėlių, ant stalo maistas, taurės su skysčiu. Užfiksuota ir tai, kaip filmuojantis asmuo (E. N.) nuo žemės paima tamsios spalvos (galimai vyno) butelį. Tačiau priešingai, nei tvirtinama skunde, aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad vaikas buvo nesaugioje aplinkoje ir neprižiūrimas, šiame įraše nėra užfiksuotos, o jokių kitų E. N. teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų nebuvo gauta.

11. Sutinkant su skundžiamos nutarties argumentais, kad J. R. neblaivumas (girtumas) pagal patvirtintas metodikas nebuvo patikrintas (nustatytas), pažymėtina ir tai, kad ne vien tik ši aplinkybė teikia pagrindą pareiškėjos atstovės skundo argumentų nelaikyti pagrįstais ir juos atmesti. Skunde tvirtinama, kad J. R., atvykus pareiškėjai, buvo akivaizdžiai apsvaigęs, tačiau byloje esantis vaizdo įrašas tokios J. R. būklės (būsenos) vertinimo nesuponuoja. Nors ant stalo matyti taurės su gėrimu, vartojantis alkoholį J. R. aptariamame įraše nėra užfiksuotas. Taip pat neužfiksuota, kad atvykus pareiškėjai (vaiko motinai), J. R. būtų elgęsis neadekvačiai, kad jo koordinacija būtų sutrikusi, kalba nerišli, kad jis būtų agresyvus ar atlikęs kokius nors kitus grėsmę (pavojų) pareiškėjai ar vaikui keliančius veiksmus. Vaizdo įraše užfiksuota ir tai, kad tuo metu, kai pareiškėja įeina į namus ir eina link terasos, vaikas su moterimi yra patalpoje, vaikas su ja aktyviai bendrauja. Nors E. N. teigė, kad moteris buvo akivaizdžiai girta, ši aplinkybė jokiais objektyviais duomenimis taip pat nepagrįsta.

12. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad pareiškėja visą laiką, kai jos ir J. R. sūnus buvo tėvo (J. R.) namuose, kartu nebuvo ir nesant jokių kitų objektyvių duomenų, leidžiančių J. R. elgesį vertinti kaip priešingą teisei ANK 73 straipsnio 1 dalies prasme, skundo argumentai dėl tinkamos priežiūros neužtikrinimo bei nesaugios aplinkos sudarymo laikytini aiškiai nepagrįstais. Nesaugios aplinkos sudarymas skunde motyvuojamas ir tuo, kad vaikui aplinka buvo nauja, neįprasta, nepritaikyta mažų vaikų saugumui, namuose buvo vaikui svetimi asmenys, tačiau tokie skundo teiginiai laikytini deklaratyviais ir vertintini kaip subjektyvi faktinių aplinkybių interpretacija. Kaip matyti iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo (J. R.) gyvenamasis būstas įvertintas kaip tinkamas vaiko poreikių patenkinimui, pritaikytas vaiko saugumui, įrengti atskiri kambariai žaidimui ir miegui. Taip pat nustatyta, kad vaikas jam nepažįstamų asmenų nebijo, noriai bendravo, nejautė diskomforto. Šią aplinkybę parvirtina ir E. N. darytas vaizdo įrašas, kuriame, kaip minėta, užfiksuotas aktyvus ir laisvas vaiko bendravimas su jam svetima moterimi. Nepagrįstais laikytini ir teiginiai, kad J. R. su vaiku neužsiėmė, neskyrė jam dėmesio, nesidomėjo poreikiais, kadangi tai patvirtinančių objektyvių duomenų (faktų) teismui patektoje medžiagoje nėra, o aplinkybė, kad pareiškėjai atvykus į namus, vaikas tuo metu buvo ne su tėvu, o virtuvėje su kitu asmeniu (I. Z.), vaiko nepriežiūros niekaip neįrodo.

13. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina ir tai, kad pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu. Siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38/2014, 2K-10-693/2018).

14. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių turinti veika nebuvo padaryta. Nenustatyta, kad mažamečiui vaikui būnant savo tėvo namuose, būtų kilusi grėsmė jo saugumui, sveikatai ar gyvybei dėl nesaugios aplinkos ar vaiko nepriežiūros. Vien tai, kad galimai buvo vartojamas alkoholis, nenustačius, kad J. R. buvo neblaivus ir dėl to negalėjo pasirūpinti savo vaiku, kad vaikas buvo paliktas be priežiūros, nesaugioje, grėsmę jam keliančioje aplinkoje, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas J. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą ir taikyti jam administracinę atsakomybę.

15. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos (nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka) J. R. prašymu, kadangi pareiškėja (E. N.) nesudarė sąlygų (trukdė) vaiko tėvui bendrauti su vaiku, dėl tokio trukdymo J. R. ne kartą teko kreiptis pagalbos, prašant padėti susitarti su vaiko motina dėl galimybės bendrauti su vaiku. Šios aplinkybės nustatytos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, J. R. 2021 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį (dėl galimai neteisėto E. N. patekimo į J. R. namus 2022 m. liepos 9 d., triukšmo kėlimo, filmavimo), šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2022 m. kovo 9 d. nutarimu. Taigi akivaizdu, kad E. N. ir J. R. santykiai yra konfliktiški. Šios aplinkybės, kartu įvertinus tai, kad su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo į Valstybinės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyrių E. N. kreipėsi 2022 m. gruodžio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po tariamo nusižengimo padarymo, taip pat po to, kai J. R. inicijuotas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, teikia pagrindą abejoti skunde nurodomų aplinkybių objektyvumu. Pareiškėja, būdama įsitikinusi, kad jos vaiko teisės ir teisėti interesai dėl tėvo valdžios naudojimo priešingai vaiko interesams yra pažeidžiami, vaikui daroma žala, turėdama objektyvią galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas, to iš karto nepadarė. Nors kreipimosi į kompetentingas institucijas laikas savaime nėra aplinkybė, įrodanti pareiškime dėl nusižengimo padarymo nurodytų aplinkybių neobjektyviam (nepagrįstumą), vis tik nelogiška ir neįtikima, kad vaiko motina, būdama įsitikinusi dėl vaikui daromos žalos, nebūtų ėmusis jokių priemonių, kad kaltas asmuo būtų patrauktas atsakomybėn.

16. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas, remdamasis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Tiek Institucija, priimdama nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tiek apylinkės teismas, atmesdamas skundą, pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas byloje nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti, todėl vien tai, kad teismas, akcentuodamas J. R. neblaivumo nenustatymą pagal patvirtintas metodikas, kitų duomenų (aplinkybių) plačiau neaptarė, nėra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti. Teismo išvada, kad tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad J. R. padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra pagrįsta ir teisinga, todėl vien tik motyvacijos trūkumas nutarties nedaro neteisėta ir (ar) nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartį nepakeistą ir E. N. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.