- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- II-241-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00114-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- E. N.
- Kategorijos
- 3.1.2Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (ANK 73 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. N. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. sausio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 2ANN-12.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 2ANN-12 administracinio nusižengimo teisena J. R. atžvilgiu pagal pareiškėjos E. N. 2022 m. gruodžio 15 d. pareiškimą buvo nutraukta.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. N., nesutikdama su Institucijos 2023 m. sausio 6 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti. Pareiškėja skunde nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elektroniniu paštu pateikė pareiškimą dėl J. R. atsakomybės už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesais dėl to, kad 2021 m. liepos 9 d. pirmą kartą pagal laikiną bendravimo tvarką sūnų G. pasiėmęs į savo namus, su svetimais vaikui žmonėmis vartojo alkoholį, nors privalėjo tą dieną bendrauti su sūnumi ir jį prižiūrėti; pareiškėja, sužinojusi apie tai, vaiką iš nesaugios aplinkos pasiėmė namo. Administracinio nusižengimo teisenos pagal Pareiškėjos pareiškimą nutraukimą Institucija motyvavo tuo, kad pagal Pareiškėjos pateiktus dokumentus ir vaizdo įrašą negalima konstatuoti, jog J. R. 2021 m. liepos 9 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes jo neblaivumas nebuvo nustatytas, nėra galimybės nustatyti, ar J. R. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir negalėjo rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi G. R., nėra galimybės nustatyti, kokie gėrimai buvo vaizdo įraše užfiksuotose taurėse ir buteliuose, nėra užfiksuota aplinkybių, kurios leistų teigti, kad vaikui buvo nesaugu J. R. namuose. Pareiškėjos nuomone, nutarimas neteisėtas, todėl naikintinas, nes nutarime išdėstytos išvados tendencingos, nepagrįstos, aiškiai prieštarauja Pareiškėjos pateiktiems duomenims. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. liepos 9 d. J. R. bendravimas su sūnumi vyko pagal Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, tai buvo pirmas kartas, kai J. R. sūnų pasiėmė į savo namus, o apie 20 val. pareiškėja sulaukė neprisistačiusios moters, galimai gyvenančios kaimynystėje, skambučio, kad pas J. R., esant vaikui, girtaujama. Nuvykusi J. R. rado pusnuogį, susivėlusį, akivaizdžiai apsvaigusį, sėdintį prie vaišių stalo, ant stalo buvo alkoholis. Institucijai pateiktame 2022 m. kovo 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (kurį J. R. inicijavo dėl tariamai neteisėto Pareiškėjos patekimo į jo kiemą 2021 m. liepos 9 d.) yra aiški informacija, kad pas J. R. buvo vaikui svetimi asmenys I. Z. ir K. S.. I. Z. patvirtino, kad „iš po stalo E. ištraukė vyno butelį”. Visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir apie J. R. būklę, patvirtina Institucijai pateiktas vaizdo įrašas, J. R. pats pripažino, kad tai jau antras butelis. Jei Institucijos atstovams trūksta kompetencijos pagal užfiksuotą J. R. išvaizdą vertinti, ar jis yra apsvaigęs, turėjo pasikonsultuoti su specialistais - narkologais, psichiatrais. Pagal situaciją buvo matyti, kad alkoholio vartojimas dar nebuvo baigtas, dėl ko visiškai aišku, kad galimybių ir gebėjimų pasirūpinti mažamečiu vaiku galėjo bet kada nelikti. Alkoholio vartojimas prie vaikų nėra draudžiamas įstatymu ar poįstatyminiais aktais, nulio promilių taisyklės nėra, tačiau Institucija turėjo pareigą vertinti aplinkos saugumą vaikui, kai su juo esantis vienintelis iš tėvų yra akivaizdžiai apsvaigęs, apsvaigimas laikytinas aukštos rizikos veiksniu. Argumentai, kodėl negalima vartoti alkoholio prie vaikų, yra visiškai paprasti ir objektyvūs. Pirmiausia, pavartojus alkoholio sutrinka koordinacija, lėtėja reakcija, apsvaigęs žmogus negali tinkamai įvertinti rizikos, pvz., ima mėtyti vaiką į viršų ir gaudyti ore, ir pan. Pavartojus alkoholio dingsta padorumo ribos, girdint vaikams ištariami žodžiai ar laidomi sąmojai, kurių vaikas neturėtų girdėti. Pavartojus alkoholio tėvai darosi nepastabūs, dingsta atsakomybės jausmas, vaikai neprižiūrimi, o iki nelaimės tik vienas žingsnis. J. R. namai vaikui buvo nauja vieta, name yra laiptai, balkonai, todėl vaikas turėjo būti stebimas nuolat. Pareiškėja sūnų G. augina alkoholio nevartojančioje aplinkoje. Alkoholio vartojimas vaiko akivaizdoje žalingas vaikui, nes vaikų mąstymo, elgesio bei vertybinės nuostatos formuojasi stebint suaugusiųjų elgesį.
Kaip nurodė pareiškėja, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.159 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams, o 4 dalyje numatyta - už tėvų valdžios naudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį administraciniu nusižengimu laikoma tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai taiko interesams. Tėvų valdžia suprantama ir aiškinama kaip tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visuma. Pagal CK 3.155 straipsnio 2 dalį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę daryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Kitas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymis - vaiko interesai. Vaiko interesai yra visa tai, kas lemia jo teigiamą vystymąsi, įžvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius. Pareiškėjo teigimu, J. R., 2021 m. liepos 9 d. su draugais vartodamas alkoholį vaiko akivaizdoje ir būdamas neblaivus, negalėjo užtikrinti savo nepilnamečio sūnaus tinkamos priežiūros ir nepanaudojo savo, kaip tėvo, valdžios vaiko interesais, neužtikrino saugios aplinkos vaikui, darė jam neigiamą poveikį, todėl jo veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje požymių.
Atsiliepimas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio nuostatos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė J. R. taikyti administracinę atsakomybę, kadangi vaiko akivaizdoje jis vartojo alkoholį, jam esant neblaiviam, vaikui buvo nesaugi aplinka. Konkrečiu atveju svarbi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau - Metodika Nr. 1) nuostatos. Remiantis Metodikos Nr. 1 2 punktu, medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti sudaro tam tikri veiksniai: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau - Metodika Nr. 2) 2 punkto nuostatomis, šie veiksmai yra laikytini vienais iš požymių, kuriais remiantis nustatoma bendra asmens būklė. Atkreiptinas dėmesys, kad nė vienas iš anksčiau minėtų veiksnių nustatant J. R. neblaivumą nebuvo vertinti, pareiškėja dėl V. R. neblaivumo remiasi tik vaizdo įrašu, bei pačios pareiškėjos teiginiais, kuriais ji grindžia asmens neblaivumą. Pareiškėjos pateiktas vaizdo įrašas nenustačius minėtų veiksnių, nėra vertinamas kaip įrodymas girtumui nustatyti. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, Institucija prašo E. N. skundą atmesti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė atsiliepime į skundą nurodytus nesutikimo su skundo motyvus ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 2ANN-12 administracinio nusižengimo teisena J. R. atžvilgiu pagal pareiškėjos E. N. 2022 m. gruodžio 15 d. pareiškimą buvo nutraukta. Pareiškėja skunde nurodė, kad pas J. R., kuris su pareiškėja turi bendrą vaiką ir šiam būnant pas tėvą, buvo jų vaikui svetimi asmenys I. Z. ir K. S.. I. Z. patvirtino, kad „iš po stalo E. ištraukė vyno butelį”. Visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir apie J. R. būklę, patvirtina Institucijai pateiktas vaizdo įrašas, J. R. pats pripažino, kad tai jau antras butelis. Jei Institucijos atstovams trūksta kompetencijos pagal užfiksuotą J. R. išvaizdą vertinti, ar jis yra apsvaigęs, turėjo pasikonsultuoti su specialistais - narkologais, psichiatrais.
Pažymėtina, kad asmens neblaivumas ar girtumas yra nustatomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintomis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau - Metodika Nr. 1) nuostatomis. Remiantis Metodikos Nr. 1 2 punktu, medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti sudaro tam tikri veiksniai: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau - Metodika Nr. 2) 2 punkto nuostatomis, šie veiksmai yra laikytini vienais iš požymių, kuriais remiantis nustatoma bendra asmens būklė.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nė vienas iš anksčiau minėtų veiksnių nustatant J. R. neblaivumą nebuvo vertinti.
Pareiškėja J. R. neblaivumą grindžia savo teiginiai ir pateiktu vaizdo įrašu, tačiau pareiškėjos pateiktas vaizdo įrašas nenustačius Metodikoje nurodytų veiksnių, negali būti laikomas kaip įrodymas girtumui nustatyti.
ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Byloje nesurinkus jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad J. R. savo kaip tėvo valdžią būtų panaudojęs priešingai vaiko interesams, šiuo atveju jo atžvilgiu taikyti ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybę nėra pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos E. N. skundas netenkintinas, o skundžiamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. sausio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2ANN-12 paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. N. skundą atmesti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. sausio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2ANN-12.palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.