Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato laikinas viršininkės funkcijas vykdančios Jurgitos Nausėdienės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarimo nutraukti R. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. P. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2018 m. liepos 4 d., apie 20.56 val. prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), esančioje pavėsinėje su sutuoktine G. P. vartojo alkoholinius gėrimus, nepilnamečius vaikus L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., (duomenys neskelbtini), palikęs vienus namuose be priežiūros. Tokie R. P. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

2. Atsiliepimu į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato laikinas viršininkės funkcijas vykdančios Jurgitos Nausėdienės pateiktą apeliacinį skundą R. P. su apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir prašo palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliacinis skundas yra paduotas valstybės įgaliotos institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnės, jame ginčijamos teismo išvados dėl R. P. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, būtent dėl to apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

7. Skundžiamu nutarimu teismas administracinio nusižengimo teiseną R. P. nutraukė, nes R. P. veikoje nenustatė administracinio nusižengimo sudėties. Apeliantė su tokiu R. P. veikos teisiniu vertinimu nesutinka.

8. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams, o 4 dalyje numatyta – už tėvų valdžios nenaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 4 d. redakcija), administraciniu nusižengimu laikoma – tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams.

9. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje R. P. administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas už tai, kad jis prie namų esančioje pavėsinėje su sutuoktine vartojo alkoholinius gėrimus, nepilnamečius vaikus palikęs vienus namuose be priežiūros. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad tokie R. P. veiksmai įvertinti kaip atitinkantys tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams administracinio nusižengimo sudėties obejektyviosios pusės požymį.

11. Tėvų valdžia gali būti suprantama ir aiškinama kaip tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visuma. CK 3.155 straipsnyje yra reglamentuotas tėvų valdžios turinys. Pagal CK 3.155 straipsnio 2 dalį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

12. Kitas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymis, kuris turi būti aiškiai suprantamas ir apibrėžtas – vaiko interesai.

13. Vaiko interesais gali būti laikoma visa tai, kas lemia jo teigiamą vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius.

14. Apeliantė teigia, kad R. P., būdamas neblaivus, negalėjo užtikrinti savo nepilnamečių vaikų tinkamos priežiūros ir nepanaudojo savo, kaip tėvo, valdžios vaikų interesais, jis neužtikrino vaikų teisės naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, būti apsaugotiems nuo neigiamos socialinės aplinkos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

15. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti į įvykio vietą dėl garsiai leidžiamos muzikos ir alkoholio vartojimo. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės rašte ir tyrėjo tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad policijos pareigūnai gavo pranešimą, jame nurodoma: „<...> garsiai leidžia muziką, trukdo ilsėtis. Šalia palapinė, taip pat vartoja alkoholį“. Nuvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad muzika nesklido, tačiau bendro naudojimo kieme, lauko pavėsinėje rado G. P. ir R. P., kurie turėjo pasidėję alkoholinius gėrimus. Pranešėja nurodė, kad namuose yra trys nepilnamečiai vaikai, kurie yra neprižiūrimi, t. y. K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., (duomenys neskelbtini). Asmenims nustatytas girtumas alkotesteriu. Vaikai perduoti R. P. brolio žmonai ir apie įvykį informavo vaiko teisių apsaugos skyrių (b. l. 3–4). Taigi į įvykio vietą policijos pareigūnai vyko dėl garsiai sklindančios muzikos ir alkoholio vartojimo, o nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad muzika nesklido, R. P. ir jo žmoną rado vartojančius alkoholį, o taip pat nustatė, kad vaikai tuo metu buvo namuose.

16. Apeliantė teigia, kad R. P. ir jo žmona girtavo vaikų akivaizdoje, savo netinkamu elgesiu darė žalą vaikų vystymuisi, tačiau byloje duomenų, kad jie tai darė vaikų akivaizdoje nėra. Iš pareigūnų tarnybiniame pranešime bei rašte pateiktų duomenų yra matyti, kad vaikai buvo namuose ir duomenų, kad vaikų tėvai būtų girtavę vaikų akivaizdoje nėra. Apeliantė teigia, kad R. P. vartojo alkoholį lauke iki tol, kol atvyko policija, susirinko daiktus esančius lauke ir nusinešė į namus, t. y. kur buvo palikti nepilnamečiai vaikai, todėl yra akivaizdu, kad girtavimas buvo pratęstas namų aplinkoje, nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Tačiau R. P. teigia, kad po to, kai atvyko policija vaikai buvo perduoti jo brolio žmonai. Tai patvirtina ir byloje esačių pareigūnų raštas bei tarnybinis pranešimas, kuriuose nurodyta, kad vaikai perduoti R. P. brolio žmonai. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jos argumentą, kad girtavimas buvo pratęstas namų aplinkoje, nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Kitaip tariant, apeliantės teiginys, kad asmenys girtavo vaikų akivaizdoje yra tik prielaida, kurios nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo teismo nutarimo motyvais, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl R. P. veikos – buvimo kieme (pavėsinėje), jo nepilnamečiams vaikams kilo kokių nors žalingų padarinių, susijusių su vaikų teisėmis ir interesais. Byloje nenustatyta, kad vaikai būtų pasijutę nesaugiai, išsigandę ar patyrę kitų neigiamų emocijų. Kartu pažymėtina, kad mažamečiai vaikai L. P. ir E. P. namuose buvo kartu su savo seserimi K. Š., kuriai yra 15 metų, o policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą vaikai buvo perduoti giminaičiams tik dėl R. P. ir jo sutuoktinei nustatytos neblaivumo aplinkybės.

17. Tad anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad R. P. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama įrodyti R. P. kaltę dėl šio administracinio nusižengimo padarymo, atmetami kaip nepagrįsti.

18. Apeliantė teigia, kad R. P. tą patį vakarą, kai girtavo vaikų akivaizdoje, buvo nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį už tai, kad namo kieme garsiai klausėsi muzikos, triukšmavo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra niekaip susiję su R. P. kalte dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl R. P. veikos pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir skundžiamame teismo nutarime yra padaryta teisinga išvada, jog jo veikoje nenustatyta požymių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

19. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą teismo nutartį, apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, jog apeliaciniame skunde skundžiamas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato laikinas viršininkės funkcijas vykdančios Jurgitos Nausėdienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.