Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SB lizingas“, UAB „Lateko lizingas“, Lietuvos Respublika, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Z. P., Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas, Joniškio rajono savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė S. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo D. K. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 109, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „K.“; nepilnametės dukros D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai D. K., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo 953 Eur nepilnametės dukros D. K. išlaikymo įsiskolinimą; ją paskirti nepilnametės dukros D. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra D. K. tvarką: atsakovas bendrauja su dukra tik dalyvaujant jai; apie savo ketinimą bendrauti su dukra atsakovas informuoja ją ir suderina su ja savo bendravimo su dukra laiką ne vėliau kaip likus 24 val. iki numatomos bendravimo pradžios; atsakovo bendravimas su dukra neturi prieštarauti dukros norui, dienos režimui ir interesams; šalių bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą padalinti ir kreditinius įsipareigojimus tarp šalių paskirstyti taip:

3) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis lieka šios prievolės: UAB „Lateko lizingas“ 106,59 Eur sumai, pagal Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-524-645/2010; Lietuvos Respublikai 115,85 Eur sumai pagal Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11.-479-457/2011; Lietuvos Respublikai 1448,10 Eur sumai pagal Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-844-874/2012; Valstybinei mokesčių inspekcijai 233,72 Eur sumai pagal sprendimą Nr. (23.17-08)-320-95458; Z. P. 637,16 Eur sumai pagal Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-874/2014; Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 776,44 Eur sumai pagal Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-874/2014; Joniškio rajono policijos komisariatui 11 Eur sumai pagal Joniškio rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 62N-32253255-15; Joniškio rajono savivaldybės administracijai 87,27 Eur sumai pagal Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4268-257/2019.

Atsakovui D. K. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (šaukimas įteiktas atsakovo mamai J. K. (CPK 123 straipsnio 3 dalis)), todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalinimo. Išvadoje nurodė, kad ieškovės šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai – K. B., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 4a klasėje ir D. K., kuri lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinę klasę. Ieškovė nėra registruota Institucijoje dėl vaikų nepriežiūros ar kokių nors vaiko teisių pažeidimų. Ieškovė gyvena erdviame nuomojamame bute, sąlygos vaikams augti ir ilsėtis yra sudarytos geros. Nuo 2019 m. gegužės mėn. atsakovas gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nesirūpina dukra ir neteikia jokio materialinio išlaikymo, nesidomi dukros ugdymo pasiekimais, visa dukros išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Ieškovės prašoma priteisti 200 eurų išlaikymo suma yra protinga ir atitinka šių dienų ekonominę situaciją ir vaiko poreikius. Vaikas D. K. nuo gimimo gyvena su ieškove, jas sieja artimas ryšys, ieškovė rūpinasi dukros ugdymu, jai sudarytos sąlygos lankyti darželį, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, todėl tikslinga D. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Išvadą teikianti institucija, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, palaiko ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės ir jos atstovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, esančiais byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 109. Iš gimimo įrašo kopijos matyti, jog šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. K.. Ieškovė turi ir nepilnametį sūnų K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvas yra D. B.. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesio darbo užmokestis yra apie 500 eurų. Ieškovės vardu, asmeninės nuosavybės teise yra registruoti žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas bei kiti pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bei du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovė įgijo 2009 m. liepos 24 d. Dovanojimo sutarčių Nr. 1-2703, 1-2700, 1-2699 pagrindu. Nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Atsakovas jokio nekilnojamojo turto, registruoto Lietuvos Respublikoje, neturi. Ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio privalomo registruoti nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neįgijo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, jog santuoka iširo dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią poziciją, nepateikė, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat, nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių, atsakovas apskritai nepateikė atsiliepimo į ieškovės jam pateiktą ieškinį, neatvyko į bylos nagrinėjimą, nors jam tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo abejingumą šeimai, prioritetų gyvenime teikimą ne šeimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Esant aptartai situacijai, teismas vertina, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, nerėmė šeimos bei iš esmės pažeidė santuokoje prisiimtas pareigas. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nori pasilikti santuokinę, t. y. K. pavardę. Atsižvelgiant į tai, sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės –K. ir K.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas teisės į išlaikymą neturi (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo, kad jos ir atsakovo nepilnametės dukros D. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad vaiko poreikius geriausia atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatytas su ieškove.

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o 2 dalyje nustatyta, kad, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat, tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat, brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė D. K. nuo gimimo gyvena kartu su ieškove. Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, nepilnametė D. K. liko gyventi su ieškove, ieškovė viena rūpinasi dukros auginimu, išlaikymu, auklėjimu, ugdymu, priežiūra ir pan. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad ieškovė nėra registruota Institucijoje dėl vaikų nepriežiūros ar kokių nors vaiko teisių pažeidimų. Ieškovė gyvena erdviame nuomojamame bute, sąlygos vaikui augti ir ilsėtis yra sudarytos geros. Vaiką D. K. su ieškove sieja artimas ryšys, ieškovė rūpinasi dukros ugdymu, jai sudarytos sąlygos lankyti darželį, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos išvadą, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina (ieškove) geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl ieškovės prašymas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja yra tenkintinas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat, negalima atsisakyti jos vykdyti.

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium, vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat, žaidimams ir pan. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad jos nepilnametės dukros D. K. mėnesio poreikių patenkinimui yra reikalinga ne mažesnė nei 400 Eur suma. Ši suma neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA). Nustatydamas iš atsakovo vaikui D. K. priteistiną išlaikymo sumą, teismas įvertina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo, nes ji gyvena nuomojamame bute, dirba ir gauna darbo užmokestį apie 500 Eur per mėnesį, turi dar vieną išlaikytinį, t. y. sūnų K. B., turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto; 2) atsakovas šiuo metu niekur nedirba, ieškovės teigimu, gyvena pas savo mamą, privalomo registruoti nekilojamojo ar kilnojamojo turto neturi, teismas neturi duomenų, apie atsakovo turimus kitus išlaikytinius, tačiau atsakovas yra visiškai darbingas, jauno amžiaus ir turi realias galimybes gauti 555 Eur (1 MMA) dydžio mėnesio pajamas. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 200 Eur išlaikymo suma yra per didelė, neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai, todėl mažintina iki 150 Eur per mėnesį.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Priteisus iš atsakovo išlaikymą, šalių vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 953 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d., nes atsakovas tuo metu nepilnametei dukrai neteikė jokio išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomas nepilnametei dukrai priteisti išlaikymo dydis yra sumažintas iki 150 Eur per mėnesį, tai prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma yra atitinkamai mažintina, t. y. iš atsakovo priteistinas 715 Eur ((150 EurX4 mėnesių)+((150 Eur:30 dienų)X23 dienų)) išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas galimai piktnaudžiauja alkoholiu, o būdamas neblaivus jis negalėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukras tvarkos nustatymo yra pilnai tenkintinas.

Dėl santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims

Iš valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašų ir valstybės įmonės „Regitra“ registro duomenų apie transporto priemones matyti, kad šalys santuokos metu neįgijo privalomo registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, priklausančio šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. C908220031 pagrindu įsigijo kompiuterį, kurio vertė, kaip nurodo ieškovė, yra 600 Eur. Ieškovė prašo šį kompiuterį perduoti jos nuosavybėn, nes šis kompiuteris buvo įgytas ieškovės sūnaus poreikių tenkinimui, be to, ieškovė įsipareigoją įvykdyti kreditinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal jau minėtą 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C908220031. Teismas, įvertinęs, kad kompiuteris buvo įgytas ieškovės sūnaus poreikiams, ieškovė įsipareigoja kreditoriui UAB „SB lizingas“ ir toliau vykdyti įsipareigojimus pagal 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C908220031, todėl ieškovės prašymas yra tenkintinas.

Iš byloje esančio antstolės Vaivos Šimkienės 2019 m. rugsėjo 6 d. pranešimo dėl turto arešto ir siūlymo sudaryti susitarimą dėl turto padalijimo matyti, kad atsakovas turi eilė kreditinių įsipareigojimų: UAB „Lateko lizingas“ 106,59 Eur sumai, pagal Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-524-645/2010; Lietuvos Respublikai 115,85 Eur sumai, pagal Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11.-479-457/2011; Lietuvos Respublikai 1448,10 Eur sumai pagal Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-844-874/2012; Valstybinei mokesčių inspekcijai 233,72 Eur sumai pagal sprendimą Nr. (23.17-08)-320-95458; Z. P. 637,16 Eur sumai pagal Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-874/2014; Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 776,44 Eur sumai pagal Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-874/2014; Joniškio rajono policijos komisariatui 11 Eur sumai pagal Joniškio rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 62N-32253255-15; Joniškio rajono savivaldybės administracijai 87,27 Eur sumai pagal Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4268-257/2019.

Nagrinėdamas ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat, kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat, žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Taigi, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad beveik visi kreditiniai įsipareigojimai atsakovo buvo įgyti iki santuokos su ieškove sudarymo, t. y. iki 2017 m. spalio 28 d., be to, dalis atsakovo prievolių yra baudos už įvykdytus administracinius nusižengimus, neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir pan., todėl visi atsakovo kreditiniai įsipareigojimai yra pripažintini jo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, nėra. Ieškovė šioje byloje nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei buvo atleista 2019 m. rugpjūčio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-1996-13852.

Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis valstybei santuokos nutraukimo dalyje – 75,00 Eur; vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir susijusiame reikalavime dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo dalyse – 75,00 Eur; išlaikymo priteisimo dalyje – 41,00 Eur (150,00 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.), išlaikymo įsiskolinimo dalyje – 16,00 Eur (715 Eur x 3 proc. x 75 proc.), kompiuterio perdavimo ieškovei dalyje – 15 Eur, kreditorinių reikalavimų paskirstymo dalyje – 75,00 Eur; t. y. iš viso 297 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš 2019 m. gruodžio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-6906 matyti, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 251,63 Eur.

Tenkinus ieškinį iš dalies, t. y. patenkinus 78,82 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovo priteistinas 234,10 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 198,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 109, tarp D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K. (iki santuokos – B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl D. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. K. palikti „K.“ pavardę, o S. K. palikti „K.“ pavardę.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2019 m. rugsėjo 24 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 715 Eur (septynių šimtų penkiolikos eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Vaikui D. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti ieškovę S. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra D. K. tvarką: atsakovas D. K. bendrauja su dukra dalyvaujant ieškovei S. K.; apie savo ketinimą bendrauti su dukra atsakovas informuoja ieškovę ir suderina su ja savo bendravimo su dukra laiką ne vėliau kaip likus 24 val. iki numatomos bendravimo pradžios; atsakovo bendravimas su dukra neturi prieštarauti dukros norui, dienos režimui ir interesams.

Santuokos metu šalių įgytą kilnojamąjį turtą padalinti sekančiai – ieškovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybės perduoti kompiuterį, 600 Eur vertės.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lieka solidarūs skolininkai kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. C908220031, tačiau, nekeičiant kredito sutarties sąlygų nustatyti, kad kreditinius įsipareigojimus šiam kreditoriui po santuokos nutraukimo vykdo ieškovė S. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis lieka šios prievolės:

- uždarajai akcinei bendrovei „Lateko lizingas“ 106,59 Eur sumai, pagal Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-524-645/2010;

- Lietuvos Respublikai 115,85 Eur sumai, pagal Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11.-479-457/2011;

- Lietuvos Respublikai 1448,10 Eur sumai, pagal Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-844-874/2012;

- Valstybinei mokesčių inspekcijai 233,72 Eur sumai, pagal sprendimą Nr. (23.17-08)-320-95458;

- Z. P. 637,16 Eur sumai, pagal Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-874/2014;

- Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 776,44 Eur sumai pagal Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-874/2014;

- Joniškio rajono policijos komisariatui 11 Eur sumai, pagal Joniškio rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 62N-32253255-15;

- Joniškio rajono savivaldybės administracijai 87,27 Eur sumai. pagal Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4268-257/2019.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 234,10 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 198,33 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 33 ct) teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.