- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- 1-31-874/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00567-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- V. D., Z. P.
- Kaltinamasis
- D. K., V. Z.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Edmundas Jankaitis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., a. k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Paslaugų garantas“ pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Joniškio r. apyl. teismo 2013-01-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. – laisvės apribojimu 6 mėn.; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, dirbantis UAB „Raktora“ šlifuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 187 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K., V. Z. ir D. K. kaltinami tuo, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. apie 17 val. Z. P. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, konflikto metu D. K. smogus kumščiu ne mažiau keturių smūgių V. D. į veidą, V. Z. smogus ne mažiau dviejų kartų kumščiu V. D. į veido sritį ir į šlaunies sritį, D. K. smogus kumščiu ne mažiau dviejų kartų V. D. į veido sritį, o pastarajam nugriuvus ir D. K. smogus kumščiu vieną kartą V. D. į nugaros sritį bei spyrus ne mažiau dviejų kartų į krūtinės sritį ir sudavus laidu per nugarą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, po to, D. K. spyrus V. D. į juosmens sritį, o V. Z. kėde, kurios vertė 100 litų, trenkus V. D. į nugaros sritį, taip sulaužant kėdę, ir sudaužant šviestuvo du gaubtus, bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. D. padarė kraujosruvas abiejuose paakiuose, plėštines žaizdas dešinės akies apatiniame voke, smakre, kairės pusės VI šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei grumtynių metu sugadino Z. P. priklausantį pakabinamą šviestuvą, kurio vertė 500 litų, sulaužė medinį stalą, kurio vertė 200 litų, medinę kėdę, kurios vertė 100 litų, išlaužė trijų sekcijos durelių vyrius ir rankenėles, kurių bendra vertė 50 litų, miegamajame kambaryje sudaužė pakabinamą šviestuvą, kurio vertė 300 litų, t. y. dėl turto sugadinimo Z. P. padarė bendrą 1150 litų turtinę žalą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną apie pietus susitiko V. D. ir D. K. mieste. V. D. pasiūlė nueiti pas jį išgerti. Pas V. D. bute gėrė sidrą. Jis gėrė nedaug, tačiau jau buvo gėręs dieną prieš tai. Nesijautė labai apsvaigęs. Vėliau atėjo A. D. ir V. Z. Gėrė toliau. Išvakarėse kartu buvo šventę V. D. brolio gimtadienį. Apsižodžiavo su V. D. dėl praėjusio vakaro. Jis trenkė kumščiu V. D. į veidą apie 4 kartus. Po to, jis prarado sąmonę. Buvo langetėje jo koja, blogai jautėsi visą dieną, buvo prigėręs vaistų, gal pastarieji sureagavo su alkoholiu. Atsigavo, kai draugai V. Z. ir D. K. jį „parvilko“ į namus. Draugai sakė, kad primušė V. D. Su V. D. susipažino dieną prieš įvykį, pastarojo brolio gimtadienyje. Pripažįsta, kad konfliktas prasidėjo nuo jo veiksmų. Ligonių kasai sumokėjo trečdalį žalos, nukentėjusiųjų atsiprašė su jais susitaikė, atlygino dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos, susitarė dėl likusios dalies atlyginimo. Dėl padarytos veikos labai gailisi. Blaivus nebūtų taip elgęsis. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną dirbo. Po pietų susiskambino su A. D., po to, persirengė ir nuvažiavo į V. D. butą. Ten jau buvo V. D., A. D., D. K., D. K. Visi sėdėjo, ant stalo buvo pastatytas butelis sidro. V. D. buvo gerokai apsvaigęs. Jis išgėrė apie 1,5 stiklinės sidro. Tarp D. K. ir V. D. įvyko konfliktas, nes pastarasis pavadino D. K. gaidžiu ir kitais panašiais žodžiais. D. K. trenkė sėdinčiam V. D. 4 kartus į veidą ir apalpo. V. D. atsistojo ir norėjo smūgiuoti D. K. Tada jis atsistojo ir delnu trenkė V. D. į galvą. Šis nugriuvo, tačiau vėl atsistojo, paėmė stalviršį ir bandė pulti ant jų, varė juos lauk. Jis paėmė kėdę ir trenkė V. D. per nugarą, šoną. V. D. nugriuvus, pastarajam D. K. sudavė ranka, kiek kartų negali pasakyti. Tuomet V. D. atsistojo ir ėmė bėgioti kruvinas po kambarius, o jie išėjo į namus. D. K. jis su D. K. parnešė į namus, nekvietė greitosios pagalbos. Kaip sudužo šviestuvas, nežino, gal jis užkliudė kėde. Kad kitame kambaryje būtų nutraukyti šviestuvai, nematė. Kas nutraukė sieninę lempą, lygintuvo laidą, nežino. Virtuvėje jokie veiksmai nevyko, iš indų galėjo sudužti tik stiklinė, iš kurios gėrė. Atsiprašo nukentėjusiųjų. V. D. sutinka atlyginti turtinę žalą, o neturtinės žalos pastarajam sutiktų atlyginti 700-800 Lt. Jis lankė V. D. ligoninėje, davė pinigų vaistams, nuvežė maisto. Su Z. P. ieškiniu sutinka iš dalies. Gailisi dėl to, ką padarė.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną susitiko su D. K. ir V. D. mieste bei nuėjo pas V. D. į butą. Ten baliavojo, gėrė sidrą. Po to, atvažiavo A. D. ir V. Z. Baliavojant toliau, įvyko konfliktas tarp V. D. ir D. K. Pastarasis trenkė V. D. kelis kartus ranka ir „atsijungė“. Jis pamanė, kad dėl V. D. suduoto smūgio. Tada jis su V. Z. pašoko ir trenkė V. D. Šis gynėsi. Jis nelabai pamena įvykius, nes su V. D. buvo išgėręs šešis 1,5 litro talpos butelius sidro. Pamena, kad trenkė stovinčiam V. D. 2 kartus į veidą, po to, šis nukrito. Tada jis vieną kartą spyrė V. D. koja ir vieną kartą trenkė USB kabeliu per nugarą. Po to, išėjo namo, su V. Z. nešė D. K. Kai vyko konfliktas, A. D. jau buvo išėjęs. Kas nuniokojo kambarius, nežino, nes jie buvo tik viename kambaryje, po kitus nevaikščiojo. Kai jie ėjo lauk, V. D. atsistojo ir ėjo į vonią. Sutinka atlyginti V. D. turtinę žalą, su neturtine 10000 Lt žala nesutinka. Sutiktų pastarajam sumokėti 2000 litų. Nukentėjusiajai Z. P. mano yra padaryta iki 1000 Lt turtinė žala. Sutinka su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu.
Nukentėjusysis V. D. parodė, kad įvykį pamena iš dalies. Viskas vyko jo iš Z. P. nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis tame bute po brolio gimtadienio nakvojo su A. D. Kadangi iš ryto nereikėjo į darbą, su A. D. išgėrinėjo. A. D. su kažkuo susirašinėjo SMS mobiliuoju telefonu, paklausė ar gali prisijungti kaltinamieji. Jis sutiko su sąlyga, kad nebus triukšmo. Atėjus kaltinamiesiems, visi kartu sėdėjo ir gėrė. Paskui D. K. pradėjo konfliktuoti su juo dėl jo brolio, sakė „Aš tau parodysiu, ką reiškia sėdėti kalėjime“. Prasidėjo smūgiai jam į veidą. Buvo labai daug smūgių. Kuo smūgiavo, pasakyti negali, mano, kad ne vien rankomis. Jis dengėsi galvą, stengėsi apsisaugoti. Ką tuo metu darė kiti asmenys, nematė. Mano, kad smūgiai buvo suduoti ne vieno asmens. Ne viską pamena, nes buvo sudaužyta galva, buvo praradęs sąmonę. V. Z. ir D. K. jį taip pat mušė. Jis klūpėjo, bandė stotis ir vėl krito. A. D. išėjo, kai tik prasidėjo žodinis konfliktas. Neprašė pastarojo kviesti policiją, nes manė, kad viskas išsispręs geruoju. Pamena, kad kažkas jam trenkė iš nugaros per galvą kažkokiu daiktu ir jis „atsijungė“. Atsigavo vėlai vakare, jau sutemus, vienas. Kėdės, šviestuvai, kiti daiktai buvo sudaužyti, išmėtyta patalynė. Nusiprausęs, išėjo pas brolį į „sodelį“, policijai neskambino, nes buvo išsikrovęs telefonas. Nuėjęs pas brolį, prarado sąmonę. Atsibudo ligoninėje. Nežino už ką jį mušė V. Z. ir D. K. Jį mušė su pertraukomis, duodavo pailsėti ir vėl mušė. Kiek laiko visa tai truko, negali pasakyti. Kaip buvo sudaužyti daiktai, šviestuvai, nematė. Po įvykio kaltinamieji buvo atvažiavę į ligoninę atsiprašyti, prižadėjo aukso kalnus, bet dingo. V. Z. mama jam davė tik 50 Lt. Ieškinį reiškia, nes gulėjo ligoninėje, nuo 2012-09-25 iki 2013-02-11 buvo nedarbingas, neturėjo pajamų, kur gyventi, glaudėsi pas draugus. Ieškinį reiškia 10200 litų, t. y. dėl 200 Lt turtinės žalos už suplėšytus drabužius, vaistus ir 10000 Lt neturtinės žalos, nes negalėjo dirbti, prarado pajamas, neturėjo iš ko mokėti bankui paskolą. Po įvykio jautėsi blogai, buvo sutrenkta galva, lūžę šonkauliai, jautė baimę, sunku buvo bendrauti su žmonėmis. Įrodymų, pagrindžiančių jam padarytą turtinę žalą, neturi. Su kaltinamuoju D. K. susitaikę, susitarė dėl likusios žalos atlyginimo, sutinka, kad pastarasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusioji Z. P. parodė, kad nukentėjusiajam V. D. buvo išnuomojusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu buvo nusiaubtas. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, kai šie atvyko kitą dieną apžiūrėti butą. Pareigūnai apžiūrėjo butą, fotografavo. Ji dalyvavo apžiūros metu, tačiau pasirašyti jai niekas nedavė. Viskas buvo išdaužyta, baldai sulaužyti, visur pilna kraujo, patalynė, sienos kruvinos, šviestuvai sudaužyti, mėtėsi šukės. Šviestuvas, kurį įvertino 500 Lt, yra senoviškas, jai brangus kaip palikimas. Įsigijimo dokumentų neturi, nes jį paveldėjo kartu su butu. Įvertino pagal panašių šviestuvų kainas parduotuvėse. Šviestuvui buvo sudaužyti du gaubtai. Sieniniai šviestuvai, kurie kabėdavo ant sienos, po įvykio mėtėsi ant lovos. Lygintuvui buvo nutrauktas laidas, todėl jį išmetė. Patalynė taip pat buvo sugadinta, ją išmetė. Stalas buvo sulaužytas, nulaužtos kojos, kėdės suskilę, nulaužtos kojos. Kitame kambaryje buvo nuplėšti sieniniai šviestuvai ir sudaužytas lubų šviestuvas. Užuolaidos dieninės buvo suteptos krauju, įvertino 200 litų. Visi daiktai buvo naudoti, ne nauji. Su V. D. buvo surašyta laisvos formos sutartis dėl naudojimosi butu, kad ji neims nuomos mokesčio, o V. D. sumokės komunalinius mokesčius. Sutartyje nebuvo įrašyta, tačiau žodžiu sutarė, kad nuostolius dėl buto ir daiktų sugadinimo V. D. turėtų atlyginti. Jai nesvarbu kas atlygins žalą, bet faktas yra įvykęs ir ji nori, kad žala būtų atlyginta tokia, kokia nurodyta jos ieškinyje, kuriame kainos ir taip sumažintos. Koridoriaus nuostoliai 30 litų dėl to, kad sienos buvo aptaškytos krauju ir reikėjo jas valyti. Ji įvertino savo darbą. Sienų netapetavo, tik paskaičiavo, kiek tai kainuotų, jei pirktų naujus tapetus. Taip pat jai trūko vieno rakto nuo šarvuotų buto durų. Neturtinę žalą įvertino 2000 litų, nes kurį laiką negalėjo buto nuomoti ir pati privalėjo mokėti komunalinius mokesčius. Sugadintus daiktus išmetė, pateikti jų negali. Byloje yra nuotraukos, kuriose matosi kaip atrodė daiktai. Įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas kainas, neturi. Nesutinka mažinti ieškinio sumos. Ji tyrėjos buvo apklausiama, pasibaigus tyrimui, buvo atvažiavusi susipažinti su bylos medžiaga. Nelygino kokie daiktai surašyti kaltinamajame akte ir kokie jos ieškinyje, neprašė papildyti kaltinimo. Tyrėja prašė daiktų įsigijimo dokumentus pateikti, ne pačius daiktus. Ji negalėjo pateikti daiktų, nes į apklausą buvo pakviesta tik vasario mėnesį, kai kuriuos daiktus jau buvo išmetusi. Su kaltinamuoju D. K. susitaikė, susitarė dėl dalies žalos atlyginimo, sutinka, kad pastarasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Liudytojas A. D. parodė, kad apie įvykį nelabai ką pamena dėl girtumo. V. D. bute sėdėjo, kalbėjo, gurkšnojo alkoholį. Kiek išgėrė, negali pasakyti. Po to jis užmigo. Kaip bute atsirado kaltinamieji, nepamena. Ar jis skambino, ar rašė kaltinamiesiems SMS žinutes, nepamena. Atsibudo vakare, kaltinamieji jau sėdėjo su V. D., kalbėjo, triukšmavo, ir juokėsi, ir barėsi. Tiek V. D., tiek kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jis išėjo į namus, konflikto nematė. Jam nekilo įtarimas, kad gali įvykti kas nors negero.
Liudytoja S. K. parodė, kad ji byloje atliko ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas dėl V. D. sužalojimo. Tik tyrimo metu iškilo faktas, kad dar yra sugadintas kito asmens turtas. Nukentėjusioji Z. P. pateikė duomenis koks sugadintą turtas, tačiau pačių daiktų nepateikė. Taip pat Z. P. dar prašė atlyginti žalą už darbus. Nukentėjusioji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Visus nukentėjusiosios nurodytus daiktus, ji įtraukė į kaltinimą, išskyrus remonto darbus. Ji reikalavo pateikti daiktus, bet Z. P. nepateikė. Matėsi iš nuotraukų, kad daiktai yra sugadinti – sulaužytas stalas, kėdės. Nebuvo nuvykusi į įvykio vietą apžiūrėti daiktų. Z. P. nurodė, kad bute turi apsigyventi kiti asmenys, kad ji tvarko butą, jau buvo išmetusi daiktus, todėl negalėjo jų pateikti. Ikiteisminis tyrimas buvo dėl asmens sužalojimo, Z. P. buvo ne pagrindinė nukentėjusioji. Pastaroji buvo supažindinta su bylos medžiaga, nereiškė pretenzijų, kad kaltinime nurodyti ne visi daiktai.
Liudytojas A. P. parodė, kad kai dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dirbo Joniškio r. PK kriminalinėje policijoje tyrėju. Pamena, kad atliko įvykio vietos apžiūrą bute po muštynių. Ar dalyvavo buto savininkė, nepamena. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksavo visus vizualiai matomus sugadinimus. Fotografavo visą butą. Ar visi kambariai buvo nuniokoti, nepamena. Jei virtuvėje būtų buvę šukių, būtų parašęs apie tai protokole. Pastebėtas kraujo dėmes užfiksavo.
V. D. 2012-09-24 pareiškime Šiaulių AVPK Joniškio r. PK nurodyta, kad jį primušė iš matymo pažįstami vaikinai, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus (1 t., 3 b. l.).
Šalies argumentai
Z. P. 2013-01-20 prašyme Šiaulių AVPK Joniškio r. PK nurodyta, kad jai priklausančiame bute sugadinta namų apyvokos daiktų už 3165 Lt (1 t., 30 b. l.).
2012-09-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), aprašytas buto vaizdas, nusikaltimo pėdsakai, nurodyti sugadinti daiktai (1 t., 9-15 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1950/12(04) nurodyta, kad V. D. trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje padarytos kraujosruvos abiejuose paakiuose, plėštines žaizdos dešinės akies apatiniame voke, smakre, kairės pusės VI šonkaulio lūžis, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymas (1 t., 43-44 b. 1.).
Kaltinamųjų D. K., V. Z. ir D. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., kadangi byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog kaltinamieji konflikto metu vartojo prieš nukentėjusįjį V. D. fizinį smurtą, padarydami pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir muštynių metu tyčia sugadino nukentėjusiajai Z. P. priklausantį turtą, kurio vertė viršija 1 MGL.
Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, iš dalies atlygino nusikalstamomis veikomis nukentėjusiesiems padarytą žalą, susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, ir tai teismo nuomone įtakojo nusikalstamų veikų padarymą.
Kaltinamųjų V. Z. ir D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamas veikas. Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, ir tai teismo nuomone įtakojo nusikalstamų veikų padarymą.
Spręsdamas D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas (1 t., 56 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 57-61 b. l.), dirba, buvusio darbdavio chrakterizuojamas patenkinamai (1 t., 64 b. l.), prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, atlygino Valstybinei ligonių kasai (1 t., 172, 174 b. l.), nukentėjusiesiems V. D. ir Z. P. dalį padarytos žalos (2 t., 13, 14 b. l.), susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo (2 t., 31, 36 b. l.), susitaikė su nukentėjusiaisiais, nukentėjusieji kaltinamajam D. K. pretenzijų nereiškia, sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, veikų sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, elgesį po nusikaltimų padarymo, teismui yra pagrindas manyti, kad D. K. ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytais pagrindais. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad nėra tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Z., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.) ir tyčinis svetimo turto sugadinimas (BK 187 str. 1 d.) priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – V. Z. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas (1 t., 89-90 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 91 b. l.), nedirba. Teismo nuomone BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus paskieti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo numatytam vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str., 61 str.). Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.) ir tyčinis svetimo turto sugadinimas (BK 187 str. 1 d.) priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – D. K. neteistas (1 t., 108 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 109-112 b. l.), dirba. Teismo nuomone BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus paskieti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo numatytam vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str., 61 str.).
Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., 85-86, 103-104, 126-127 b. l.), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas privalo išnagrinėti ir pareikštus kaltinamiesiems byloje nukentėjusiųjų bei Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems dėl 4021,32 Lt žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už V. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 22-24 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. K. atlygino dalį civilinio ieškinio, t. y. sumokėjo 1340,44 Lt (1 t., 174 b. l.), todėl Šiaulių teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio sumą sumažino iki 2680,88 Lt (1 t., 172 b. l.).
Nukentėjusysis V. D. pasirengimo nagrinėti bylą metu pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį dėl 200,00 Lt turtinės žalos ir 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 167-168 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju D. K., patvirtino, kad gavo iš D. K. 400 Lt ir susitarė dėl 1600 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 31 b. l.).
Nukentėjusioji Z. P. pasirengimo nagrinėti bylą metu pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį dėl 3165,00 Lt turtinės žalos ir 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 166 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji susitaikė su kaltinamuoju D. K., patvirtino, kad gavo iš D. K. 400 Lt ir susitarė dėl 700 Lt likusios turtinės ir neturtinės žalos (2 t., 14, 36 b. l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, į kaltininko turtinę padėtį bei vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Kaltinamieji bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pripažino iš dalies, pripažino V. D. ieškinį dėl 200 Lt turtinės žalos, tačiau nesutiko, kad pastarajam padaryta 10000 Lt neturtinė žala. Taip pat kaltinamieji tik iš dalies pripažino ir nukentėjusiosios Z. P. reiškiamą civilinį ieškinį dėl 3165 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos. Kaltinamieji tvirtino, kad muštinės vyko tik viename kambaryje, sutiko, kad konflikto metu galėjo sugadinti stalą, kėdę, sudaužyti šviestuvą ir stiklinę, iš kurios buvo geriama. Byloje esančiame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad sudaužytas miegamajame esančio šviestuvo gaubtas, svetainėje sulaužyta kėdė, staliukas, kraujo dėmės ant patalynės, virtuvėje grumtinių požymių neužfiksuota. Iš prie įvykio vietos esančių foto nuotraukų matyti, kad gali būti išlaužti trijų sekcijos durelių vyriai ir rankenėles. Daugiau jokių duomenų apie grumtynių metu sugadintą turtą byloje nėra. Nukentėjusioji Z. P. nepateikė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ne teismui civiliniame ieškinyje išvardintų sugadintų daiktų, todėl teismas neturi įrodymų, kad visi ieškinyje nurodyti daiktai buvo sugadinti dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų. Teismas neabejoja, kad dėl kaltinaųjų veiksmų abu nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą. V. D. dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, nepatogumus, baimę, negalėjo ilgą laiką dirbti. Nukentėjusioji Z. P. prarado dalį daiktų, kurie buvo jai brangūs kaip palikimas, privalėjo išvalyti butą po jame vykusių grumtynių, kurį laiką negalėjo buto nuomoti, todėl pati privalėjo mokėti komunalinius mokesčius. Bylos nagrinėjimo metu abu nukentėjusieji nesutiko mažinti civiliniuose ieškiniuse nurodytų sumų, tačiau su kaltinamuoju D. K. susitarė dėl mažesnių sumų atlyginimo, nei viena trečioji dalis ieškiniuose nurodytų sumų. Kadangi visi trys kaltinamieji bendrais veiksmais padarė žalą nukentėjusiesiems, jų atsakomybė už padarytą žalą yra solidari. Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus, mano esant teisinga ir iš kitų kaltinamųjų priteisti nukentėjusiesiems analogiškas, o ne didesnes sumas, dėl kurių atlyginimo nukentėjusieji susitarė su kaltinamuoju D. K..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 4 d., 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str., teismas,
nusprendžia:
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 1 d., 187 str. 1 d., padarymą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytais pagrindais, susitaikius kaltinamajam ir nukentėjusiesiems asmenims.
Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, neskirti kaltinamajam D. K. baudžiamojo poveikio priemonių.
Patvirtinti D. K. ir nukentėjusiojo V. D. 2014 m. vasario 14 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo D. K. įsipareigoja nukentėjusiajam V. D. likusią 1600,00 Lt (vieno tūkstančio šešių šimtų litų 00 ct) sumą sumokėti iki 2014 m. gruodžio 14 d., kas mėnesį mokant po 200 Lt (du šimtus litų 00 ct).
Patvirtinti D. K. ir nukentėjusiosios Z. P. 2014 m. gegužės 2 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo D. K. įsipareigoja nukentėjusiajai Z. P. likusią 700,00 Lt (septynių šimtų litų 00 ct) sumą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. birželio 1 d.
V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir nubausti:
pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirti V. Z. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir nubausti:
pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirti D. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kaltinamiesiems kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. Z. ir D. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai 2680,88 Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt litų 88 ct).
Nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiojo naudai iš V. Z. ir D. K. solidariai 4000,00 Lt (keturis tūkstančius litų 00 ct).
Nukentėjusiosios Z. P. civilinė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusosios naudai iš V. Z. ir D. K. solidariai 2200,00 Lt (du tūkstančius du šimtus litų 00 ct).
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.