Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos (bankroto administravimo išlaidų), procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį dėl žalos (bankroto administravimo išlaidų) priteisimo atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.

10. Vadovaujantis teritorinio teismingumo taisyklėmis bylų nagrinėjimo kompetencija yra paskirstoma tos pačios grandies teismams. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 str.) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką ieškinį reiškia ne asmuo, kuriam asmeniškai padaryta žala, bet asmuo, kuris siekia gauti atlyginimą už atliktus administravimo veiksmus ir siekia iš atsakingo asmens išieškoti patirtas išlaidas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčas teismingas Kauno apylinkės teismui CPK 30 straipsnio 6 dalies pagrindu, ir todėl ieškinys nagrinėtinas pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrą teisės normą, ieškinį pareiškiant pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

12. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi UAB „Muitas“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-733-479/2018). 2018 m. gegužės 18 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2018 m. gruodžio 11 d. priimtas sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos. Minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 11 d.

13. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Įsigaliojus šiam įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas atitinkamai ĮRĮ arba ĮBĮ. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Muitas“ likvidavimo procedūra buvo pradėta ir užbaigta iki 2019 m. gruodžio 31 d., apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

14. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Ši nuostata taip pat suformuluota Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-168-943/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-310-370/2015).

15. Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas. Visi ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių pirmąja instancija nagrinėjami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame apygardos teisme nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų sumos. Tik ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali teismingumo taisyklė, nustatanti rūšinio teismingumo taisyklės išimtį. Šioje normoje nurodoma, jog ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.

16. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas minėtą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtiną nuostatą, yra pažymėjęs, kad tokia įstatymo redakcija negarantuoja, kad administratoriui visais atvejai bus sumokėtas teismo patvirtintas atlyginimas ir kompensuotos patirtos administravimo išlaidos. Ši norma tik numato teisę riziką prisiėmusiam bankroto administratoriui kreiptis į teismą prašant priteisti administravimo išlaidas iš asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų jos susidarė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-186/2018).

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad pagal suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką ieškinį reiškia ne asmuo, kuriam asmeniškai padaryta žala, bet asmuo, kuris siekia gauti atlyginimą už atliktus administravimo veiksmus ir siekia iš atsakingo asmens išieškoti patirtas išlaidas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčas teismingas Kauno apylinkės teismui CPK 30 straipsnio 6 dalies pagrindu, ir ieškinys nagrinėtinas pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrą teisės normą, ieškinį pareiškiant pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir atskirajame skunde teigia, kad ieškinys yra dėl turtinės žalos atlyginimo, grindžiamas atsakovo deliktine atsakomybe, pareikštas ieškovo pasirinkimu pagal alternatyvaus teismingumo taisykles kompetentingam nagrinėti bylą teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio nepriėmė ir nenagrinėjo

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju ieškinį reiškia bankroto administratorius kaip ieškovas fizinis asmuo, o ne ieškovas atstovaujantis bankrutavusią įmonę, todėl ieškinys, pareikštas ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinį pareiškiant pagal CPK 29 straipsnį, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o ne pagal specialaus įstatymo, reglamentuojančio įmonių bankroto procesą, reglamentavimą. Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodo ieškovas CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

19. Šiuo atveju ieškovas ieškinį reiškia dėl 2 671,15 Eur dydžio žalos priteisimo dėl negautų pajamų už įmonės bankroto administravimo paslaugas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013 yra išaiškinęs, jog ieškovas, fiziniams asmenims reikšdamas reikalavimą atlyginti nuostolius, pagal CPK 29 straipsnį, 30 straipsnio 6 dalį, gali pateikti ieškinį teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (bendroji taisyklė), ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą, t.y. šiuo atveju ieškovui įstatymas suteikia galimybę pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisykle. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat yra nurodęs, jog nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra piniginė turtinės žalos išraiška, taigi žalos sąvoka apima patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013). Taigi, kai reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas atsakovo deliktine atsakomybe, ieškinys dėl nuostolių priteisimo turi būti traktuojamas kaip ieškinio reikalavimas dėl žalos, padarytos asmens turtui, atlyginimo CPK 30 straipsnio 6 dalies prasme (tokiu teisės aiškinimu vadovaujasi ir Šiaulių apygardos teismas, pvz. žr.; 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-914-440/2018; 2018 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-298- 357/2018; 2017 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-105-883/2017).

20. Ieškovas, vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinį pareiškė Kauno apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą (buveinę). Šioje normoje yra įtvirtinta galimybė ieškovui pareikšti ieškinį dėl žalos, padarytos turtui, pagal savo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Minėta, kad šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, šiuo atveju priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas savo pasirinkimu turi teisę nesilaikyti CPK 29 straipsnyje įtvirtintos bendrosios teismingumo taisyklės (fiziniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal jo gyvenamąją vietą) ir ieškinį reikšti pagal savo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis), tai jis šiuo konkrečiu atveju ir padarė pateikęs ieškinį Kauno apylinkės teismui. Sutiktina su ieškovu, kad ieškinys, kuriuo reikalaujama žalos atlyginimo, galėjo būti pareikštas pagal jo gyvenamąją vietą, o pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias alternatyvų teritorinį teismingumą ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, jog byla yra teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo N. S. ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos (bankroto administravimo išlaidų), procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, motyvuojant jos teismingumu kitam teismui, naikintina ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

ieškovo atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovo N. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.